Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.K. ieškinį atsakovui J.K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretysis asmuo A.G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokėtiną kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2008-04-29 iki 2009-06-30; patikslintu ieškiniu prašė priteisti 4 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008-04-29 bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 12 klasėje. (duomenys neskelbtini) ieškovei tapus pilnamete atsakovas nustojo jai teikti išlaikymą, priteistą 1999-05-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, todėl prašo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, kadangi nors yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje, todėl negali įsidarbinti.

Atsakovas atsiliepimu su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis sutiko iš dalies – sutiko teikti 150 Lt dydžio išlaikymą. Su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2007-05-05 – 2008-04-29 priteisimo nesutiko kategoriškai. Nurodė, jog nėra įsiskolinęs savo pilnametei dukrai, ji yra darbinga, gali dirbti, o atsakovas neturi galimybės teikti didesnį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, nes jį patį išlaiko sugyventinė, kadangi šiuo metu jis pats nedirba, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas kaip nepagrįstas, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iki baigs vidurinę mokyklą tenkintinas iš dalies.

Tretysis asmuo A.G. tiek su ieškiniu, tiek su patikslintu ieškiniu sutiko.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-10-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo J.K. ieškovės V.K. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio padavimo dienos – 2008-04-29 iki 2009-06-30, t.y. iki V.K. baigs vidurinę mokyklą; priteisė iš atsakovo J.K. ieškovės V.K. naudai 4 027 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008-04-29; priteisė iš atsakovo J.K. ieškovės V.K. naudai 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų; priteisė iš atsakovo J.K. į valstybės pajamas 264,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės V.K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nors ieškovė yra pilnametė, tačiau ji nėra baigusi vidurinės mokyklos – 2007 mokslo metais ji mokėsi vidurinės mokyklos vienuoliktoje klasėje, šiais metais Viktorija mokosi dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje. Teismas nustatė, jog ieškovei (duomenys neskelbtini), t.y. besimokant vidurinės mokyklos vienuoliktoje klasėje, suėjo aštuoniolika metų; tų pačių metų (2007 m.) vasaros laikotarpiu ieškovė buvo įsidarbinusi, t.y. savo aktyviais veiksmais realizavo galimybę dirbti; ieškovė yra pažangi mokinė, ką patvirtina klasės vadovės išduota charakteristika. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus konstatavo esant visoms trims įstatymo leidėjo reikalaujamoms sąlygoms – ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje, jai nėra 24 metų ir jai būtina materialinė parama, kadangi teismas laikė įrodyta, jog dėl objektyvių priežasčių ieškovės galimybės dirbti yra maksimaliai apribotos, nes pamokos mokykloje baigiasi po 15.00 val., būtina tinkamai ir kokybiškai atlikti užduodamus namų darbus ir pan., kad ieškovė, pažangiai mokydamasi įgytų pilną vidurinį išsilavinimą, kas buvo pabrėžta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime. Jokio turto, iš kurio galėtų gauti pajamas, ieškovė neturi. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus dėl jo sunkios materialinės padėties, motyvuojant tuo, kad atsakovas nedirba, ieškosi darbo ir teikti didesnio išlaikymo nei po 150 Lt jis materialiai negali, nes teismui iš atsakovo pusės nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo darbingumas yra ribotas, taip pat patvirtinantys jo aktyvius veiksmus siekiant susirasti darbą. Be to, teismas kritiškai vertino atsakovo pasisakymus dėl sunkios jo materialinės padėties, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo vardu registruotos daiktinės teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas, kaip paaiškino pats atsakovas, kartu su sugyventinės sūnumi panaudojus ne tik jo už butą (duomenys neskelbtini), dalį lėšų, bet ir panaudojus AB „Hansabankas“ suteiktą kreditą 200 000 Lt sumai, kurio grąžinimui atsakovas su banku pasirašė laidavimo sutartį, bankui įvertinus atsakovo turtinę padėtį paskolos negrąžinimo atveju. Todėl, vertinant atsakovo turtinę padėtį trečiojo asmens (ieškovės motinos) atžvilgiu, teismas pripažino, jog atsakovo, turtinė padėtis yra geresnė nei trečiojo asmens, t.y. ieškovės motinos, kuri yra suteikusi dukrai ne tik gyvenamąjį būstą, bet ir ją rengia, maitina bei pagal galimybes sudaro sąlygas siekti vidurinio išsilavinimo, bei turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini), pati šiuo metu nedirba, ką patvirtina byloje esanti pažyma. Atsakovas nepilnamečių vaikų kaip ir pilnamečių savo vaikų daugiau neturi, ieškovė – vienintelė jo dukra. Konstatavus šias aplinkybes, teismas pripažino, jog ieškovei parama ne tik būtina, bet atsakovas gali ją teikti. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalaujama 400 Lt išlaikymo suma per mėnesį nėra per didelė, įvertinus, jog nuo 2008-01-01 2007-12-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas aukščiau ištirtų įrodymų ir nurodytų motyvų pagrindu, kadangi atsakovas pripažino, jog išlaikymo ieškovei po 18 metų, t.y. po (duomenys neskelbtini), neteikė. Atsakovo nurodytas argumentas, jog ieškovę išlaikė motina – tretysis asmuo, todėl ieškovė negali reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas, kadangi, trečiojo asmens Konstitucijoje įtvirtintos pareigos geranoriškas vykdymas atsakovo nuo tokios pareigos vykdymo neatleidžia. Atlikus paskaičiavimus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo 4 200 Lt priteisimo tenkintas iš dalies, teismas įvertino, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių, skaičiuojant po 350 Lt periodinėmis išmokomis, tuo tarpu nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atsižvelgus į nurodytu laikotarpiu Vyriausybės nustatytus minimalios mėnesinės algos dydžius, ieškovei priteistas 4027 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-10-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, o tuo pačiu pažeidė materialinės teisės normas. Nesutinka su teismo motyvais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi teismas byloje netyrė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą pilnamečiui vaikui ir nepateikė motyvų dėl įsiskolinimo priteisimo; nenurodė, kokiu įstatymu vadovaujantis, priteisė išlaikymo įsiskolinimą pilnametei dukteriai. Nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė teisės normas ir teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir visiškai neatsižvelgė į realią turtinę padėtį ir realią galimybę teikti tokį išlaikymą; taip pat nevertino, kokio dydžio išlaikymas reikalingas dukteriai, nevertino pačios ieškovės ir jos motinos, trečiojo asmens, turtinės padėties.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-10-02 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teismas teisingai, visapusiškai ir pilnai ištyrė visas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-10-02 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Su skundo reikalavimais nesutinka, kadangi sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje kilo CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija; Nr. IX-2571) aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V.K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir tapusi pilnametė (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą 2008-04-29; teismas skundžiamu sprendimu priteisė jai išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008-04-29 (kreipimosi į teismą dienos) ir išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2008-04-29 iki vidurinės mokyklos baigimo dienos. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, motyvuodamas, kad teismas be pagrindo rėmėsi CK 3.200 str. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo; ieškovei sulaukus pilnametystės, išlaikymo priteisimas galimas tik pagal jos pačios ieškinį nuo ieškinio padavimo dienos. Kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas savo 2007 m. birželio 7 d. nutarime skiria situacijas, kai išlaikymas reikalingas vidurinės mokyklos moksleiviui ir kai į išlaikymą pretenduoja pilnametis vaikas, kai jis mokosi aukštoje mokykloje; nutarimo 12.2 punkte Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį (ar vidurinį profesinį) išsilavinimą. Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apelianto pilnametei dukrai dar neįgijusiai vidurinio išsilavinimo, reikalinga parama ir atsakovas gali ją teikti, turėjo pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros pilnametystės iki jos kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 12.2 punktu; išlaikymo įsiskolinimo priteisimas pilnamečiam vaikui – vidurinės mokyklos moksleiviui neprieštarauja CK 3.200 str. nuostatoms, atsižvelgiant į prievolės teikti išlaikymą vaikams tęstinumą.

Apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; priešingai, nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje nepasisakė dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo negalimumo; byla buvo nagrinėjama pagal atsakovo kasacinį skundą ir šis klausimas nebuvo kasacijos dalyku; be to, šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Apelianto paminėtoje byloje buvo nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dėl paramos pilnamečiam vaikui – studentui, priteisimo teisėtumas.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas ir teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir netinkamai įvertino ieškovo realią turtinę padėtį bei galimybę teikti dukrai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Kai jau buvo minėta, CK 3. 194 str. 3 d. norma, ta apimtimi, kuria numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį (ar vidurinį profesinį) išsilavinimą, neprieštarauja Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra vidurinės mokyklos pažangi moksleivė, t.y. yra pagrindo preziumuoti, kad ieškovė, mokydamasi pagal vidurinio ugdymo programą vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, turi privalomai lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, t.y. ji neturi realios galimybės dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė dirbo per 2007 m. vasaros atostogas, tokiu būdu pagal galimybes stengėsi sumažinti jos išlaikymo išlaidas.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 str. 3 d.: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai įvertino susidariusią faktinę situaciją, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei reikalinga parama: ji neturi realių galimybių pati savęs išlaikyti, bylos nagrinėjimo metu jos motina – tretysis asmuo A.G. buvo bedarbė; ji turi dar vieną nepilnametį vaiką ir privalo prisidėti prie jo išlaikymo. Kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad tėvas gali teikti paramą dukrai iki ji baigs vidurinę mokyklą. Apeliantas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl ligos, byloje nėra, todėl kolegija kategoriškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantui pačiam yra reikalinga parama. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad nedirba, nes neranda darbo, jį išlaiko sugyventinė. Darbo biržoje jis nėra registruotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino tokius atsakovo paaiškinimus. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas pripažinti, kad atsakovas negali teikti išlaikymo pilnametei dukrai, dar neįgijusiai vidurinio išsilavinimo.

Teismas pagrįstai įvertino tai, kad apeliantas turi ½ buto nuosavybėje, kitų išlaikytinių neturi ir padarė išvadą, kad apelianto turtinė padėtis iš esmės yra geresne, nei trečiojo asmens A.G., kuri bylos nagrinėjimo metu buvo registruota darbo biržoje ir turėjo prievolę prisidėti prie dar vieno vaiko išlaikymo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.