- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 1S-127-491/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- A. B.
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Robertui Diksai,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto penkis kartus,
skundą dėl 2010 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi teismas pratęsė A. B. suėmimą dviems mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais – pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo šią nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir teigia, kad jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o naują nusikaltimą jis kaltinamas padaręs tik dėl savo nusikalstamos praeities. Naujų nusikaltimų jis nedaro ir nesirengia daryti. Kaltinamasis nurodo, kad būnant suėmime pablogėjo jo sveikata, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra prisiregistravęs darbo biržoje, gyvenimui užsidirba padėdamas kaimynams ir privalo padėti nepilnametei, neseniai pagimdžiusiai dukrai. Suimtasis taip pat ginčija baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį ir ikiteisminio tyrimo eigą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. A. B. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. lapkričio mėnesį, tarp 22 d. 9 val. ir 27 d. 16.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, G. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 475 litų vertės G. G. turto, įsibrovė į lauko virtuvę, iš kur pagrobė 350 litų vertės G. G. turto, bei įsibrovė į garažą, iš kur kėsinosi pagrobti G. G. turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nerado vertingų daiktų.
Aptariamoje baudžiamojoje byloje 2009 m. gruodžio 31 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris kartu su byla perduotas Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau baudžiamojoje byloje, priešingai, nei suimtasis teigia savo skunde, yra pakankamai duomenų – tai kaltinamajame akte nurodyti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas ir kiti duomenys – leidžiančių teigti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą A. B. pareikšti įtarimą, o vėliau ir kaltinimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomosios priemonės terminas gali būti pratęstas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pats ar per kitus asmenis trukdyti procesui ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį padarant nusikaltimą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitus svarbius duomenis, esančius byloje.
Iš bylos iš tiesų matyti, kad A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra prisiregistravęs darbo biržoje. Šios aplinkybės, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, yra pakankamai svarbios. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, jog A. B. šioje byloje kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Matyti ir tai, kad anksčiau suimtasis teistas penkis kartus, jo anksčiau padarytos ir šiuo metu jam inkriminuojama nusikalstama veika yra tapačios – tai nusikaltimai nuosavybei. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirba ir neturi legalaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuojamas nusikaltimas yra savanaudiškas. Visa tai leidžia manyti, jog suimtasis lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos. Taip pat A. B. nevedęs, todėl stiprūs šeiminiai ryšiai jo nesaisto. Suimtasis kaltinamas nusikaltimo padaryme dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Atsižvelgęs į šias bei kitas bylos aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. B. suėmimo pagrindai neišnykę ir pratęsė jam suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip jau minėta aukščiau, pagrįstai galima manyti, jog suimtasis lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje ir norėdamas gauti lėšų pragyvenimui jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti A. B. dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms negalima.
Suėmimo terminą apylinkės teismas A. B. taip pat pratęsė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. manydamas, jog jis trukdys procesui. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad jis mėgins paveikti liudytoją. Tačiau duomenų apie tai, kad suimtasis trukdys procesui – pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus – byloje nėra. Skundžiamoje nutartyje teismas tokių duomenų nenurodė. Taip pat negalima nekreipti dėmesio ir į tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2009-12-10 nutartimi skirdamas A. B. suėmimą, prokuroro prašymo skirti kardomąją priemonę BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu netenkino, o po šios nutarties priėmimo apklausti liudytojai nepatvirtino, jog A. B. gali daryti poveikį jiems (47-49, 57, 63, 73-74 b.l.). Akivaizdu, jog duomenų, leidžiančių manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui, byloje nepakanka, todėl šis suėmimo A. B. pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.
Kaltinamasis skundu taip pat ginčija ko kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumą. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, duomenų apie tai, ką kaltinamasis galėjo būti padaręs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, t.y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką, yra pakankamai. Juos patikrinti teisiamajame posėdyje ir įvertinti turės šią bylą nagrinėjantis pirmos instancijos teismas. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje (nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės) jų tikrinti neturi teisinio pagrindo.
Baudžiamojoje byloje duomenų apie prastą A. B. sveikatos būklę nėra. Pats suimtasis skunde nenurodė savo sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam negalėtų toliau būti taikomas suėmimas. Įvertinus tai, skundo argumentas apie suprastėjusią suimtojo sveikatą, dėl kurios jam negalėtų būti taikoma ši kardomoji priemonė, laikytinas nepagrįstu.
Suimtasis taip pat ginčija baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau civilinio ieškinio pagrįstumo, jo dydžio nustatymo, o taip pat ikiteisminio tyrimo eigos vertinimo klausimai pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, taip pat nesvarstomi – tai bus sprendžiama pirmos instancijos teisme.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą BPK reikalavimai nepažeisti, kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., o suimtojo skunde nurodyti motyvai žemesnės instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo A. B. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.