- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-556-871-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02083-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2011 m. spalio 5 d. pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskaičiuojant pareiškėjai skirtą Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, vadovautis juridiniu faktu, kad ji dirbo Statybos ir statybinių medžiagų pramonės darbininkų profsąjungos Lietuvos Respublikos komiteto Vilniaus 2 profesinės techninės mokyklos etatine moksleivių profsąjungos komiteto pirmininke ir už atliekamą darbą gaudavo 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) rublių atlyginimą; 3) remiantis šiuo juridiniu faktu, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perskaičiuoti skirtą Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį; 4) remiantis šiuo juridiniu faktu, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sumokėti skirtumą tarp skirtos ir skirtinos Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos; 5) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sumokėti 5 procentus metinių palūkanų už susidariusį įsiskolinimą.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja paaiškino, kad 2011-07-14 priimtas sprendimas dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo Nr. 0083813 dėl pareiškėjos mamos Z. K., gyvenančios kartu su pareiškėja, kurią G. S. slaugo. Laikotarpis nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011-09-23 buvo itin sudėtingas ir kritiškas mamos sveikatos atžvilgiu. Mamos būklė reikalavo nuolatinės priežiūros, dar didesnio dėmesio, pastangų ir laiko skyrimo jai. 2011 m. liepos mėnesį mamos sveikata stipriai pablogėjo, o 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ji tapo kritiška ir buvo iškilęs jos gyvybės ar mirties klausimas. Nuo 2011 m. liepos mėnesio mamos sveikatai tik blogėjant, ją nuolat reikėjo ne tik prižiūrėti namie, tačiau nuolat vežioti pas gydytojus. 2011-09-16 mamos sveikata buvo itin sudėtinga ir ji laikotarpiui nuo 2011-09-16 iki 2011-09-23 buvo hospitalizuota VĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centre“. Ligoninėje mamai buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija (nustatytas insultas), II AKS padidėjimas, labai didelės rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija, nefropatija, inkstų funkcijos nepakankamumas, dislipidemija, gigantinė pilvo sienos, dešinės šlaunies ir klubo hematoma, nutukimas (F0į.8). Kadangi su mama pareiškėją sieja labai artimas ryšys, minėtu laikotarpiu tapo nesvarbios jokios problemos, todėl elgėsi ir gyveno tik taip, kad padėtų savo mamai. Nurodė, kad korespondenciją gaudavo, tačiau jos nei peržiūrėdavo, nei skaitydavo, o viską kaupdavo vienoje vietoje, ketindama tai padaryti po to, kai mamos sveikata pagerės. Turėdama šiek tiek laisvesnio laiko peržiūrėjo per du mėnesius susikaupusią korespondenciją ir tarp kitų laiškų rado ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą į skundą, tačiau atsakymo apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui ginčo šalis gali skųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. l d.). Nors pareiškėja skundo reikalavime aiškaus skundžiamo sprendimo priėmimo datos ir numerio nenurodo, tačiau iš skundo turinio ir priedų matyti, kad nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-07-29 sprendimu Nr. (6.5)I-4774, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011-02-07 sprendimo Nr. 13-17-3070. Pareiškėja nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės saugos ir darbo ministerijos 2011-07-29 sprendimą Nr. (6.5)I-4774 gavo 2011-08-04, todėl skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2011-08-24. Skundą teismui pareiškėja padavė 2011-10-05. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Elgdamasi apdairiau ir rūpestingiau, pareiškėja turėjo galimybę paduoti skundą teismui nepraleidusi įstatymo numatyto 20 dienų termino. Jeigu pareiškėja pati nesugebėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių gynimu, galėjo kreiptis į teisines paslaugas teikiančius asmenis arba atitinkamų institucijų prašyti suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodo aplinkybių, kurias teismas galėtų laikyti objektyviomis, nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Skundo 2-5 reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakoma priimti ir išvestinius. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji siekia juridinio fakto nustatymo dėl darbo Vilniaus PTM-2 profsąjungos komiteto pirmininkės pareigose ir už tai gauto darbo užmokesčio. Toks ginčas nėra administracinio teisinio pobūdžio, kadangi Civilinio proceso kodekso 446 straipsnyje numatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, <...>. Todėl vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pareiškėjai išaiškintina, kad siekdama juridinio fakto nustatymo dėl darbo ir gauto darbo užmokesčio, turi kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos apylinkės teismą.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį.
Pareiškėja atskirąjį skundą grindė tuo, kad terminą skundui pateikti praleido dėl svarbių ir objektyviai egzistavusių priežasčių. Vilniaus apygardos administracinis teismas nukrypo nuo susiklosčiusios praktikos sprendžiant administracinius ginčus su viešojo valstybinio administravimo subjektais ir nepagrįstai nurodė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys, jog jos pateiktu teismui skundu siekė juridinio fakto nustatymo, yra nepagrįstas, kadangi pagrindinis jos paduoto skundo prašymas buvo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, kuriuo neteisingai apskaičiuota jai priklausanti pensija ir skunde nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai neteisingai interpretuoja ir taiko jau esamą ir akivaizdų juridinį faktą, todėl skunde ir buvo nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuodama pensiją turi vadovautis esamais išlikusiais dokumentais, kurie akivaizdžiai įrodo, jog ji dirbo Vilniaus PTM - 2 profsąjungos komiteto pirmininkės pareigose ir už tai gavo darbo užmokestį. Pažymi, kad neprašė nustatyti juridinio fakto, o prašė tinkamai vertinti jau esamą juridinį faktą, ko, deja, teisingai nesugeba įvertinti viešojo (valstybinio) administravimo subjektai, apskaičiuojantys pensijas, kitaip tariant jau esamo ir akivaizdaus juridinio fakto klausimo buvimas (tačiau skirtingai vertinamo atitinkamų subjektų) yra išvestinis iš reikalavimo teisingai paskaičiuoti pensiją, todėl teismo nutarties dalis, kuri nukreipia į bendrosios kompetencijos teismą, yra nepagrįsta ir naikintina. Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ 1, 3, 15 straipsniai. ABTĮ 17 straipsnyje numatyta, kad, jei sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti - ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. ABTĮ 21 straipsnyje numatyta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Taip pat numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis skundo objektas buvo - prašymas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, todėl daugiau negu akivaizdu, kad byla nagrinėtina ir priskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4774, kuris priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą. Taigi skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4774 gavimo dienos.
Pareiškėjos teigimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės saugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4774 ji gavo 2011 m. spalio 5 d. Pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2011 m. spalio 5 d., t. y. praleidus skundo padavimo teismui terminą. To neginčijo ir pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Pareiškėja teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jai iš esmės laiku kreiptis į teismą sutrukdė prasta motinos sveikatos būklė.
Nors byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos motinai reikalinga slauga, o jos motina stacionarizuota būtinai medicinos pagalbai Santariškių klinikose nuo 2011-09-16 iki 2011-09-23, pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad skundo padavimo laikotarpiu (nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos - 2011-08-04, iki 2011-08-24) pareiškėjos motinos sveikatos būklė būtų staiga, netikėtai pablogėjusi ar pasidariusi kritinė ir dėl to iškiltų papildomos priežiūros ar medicininės pagalbos būtinybė. Pareiškėjai esant aktyviai ir rūpestingai, buvo pakankamas terminas skundui paruošti, pareiškėja taip pat turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjai sutrukdė objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundo 2-5 reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakoma priimti ir išvestinius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti skundą tuo pagrindu, kad praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), o ne tuo pagrindu, kad byla nepriskirtina administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai tik išaiškino, kad siekdama juridinio fakto nustatymo dėl darbo ir gauto darbo užmokesčio turi kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos apylinkės teismą, bet nekonstatavo, kad nagrinėjama byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.