Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Danijoje - (duomenys neskelbtini) šiltnamio darbuotoju, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse:

1) 2008 m. birželio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2008 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2008 m. birželio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė. Pritaikius BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktą nustatytas įpareigojimas 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

2) 2011 m. gegužės 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, skirti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

3) 2013 m. rugsėjo 5 d. Vokietijos Federacijos Heilbrono apylinkės (AG Heilbronn) teismo nuosprendžiu dėl sukčiavimo, įskaitant apgaulę, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas, nustatytas 3 metų bandomasis ir (ar) priežiūros laikotarpis;

4) 2014 m. gruodžio 3 d. Austrijos Respublikos Feldkircho teismo (Landesgericht Feldkirch) nuosprendžiu dėl suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumento naudojimo, prekybos vogtomis prekėmis, skirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas, nustatytas 3 metų bandomasis ir (ar) priežiūros laikotarpis;

5) 2016 m. liepos 27 d. Nyderlandų Karalystės Limburgo teismo (Rechtbank Limburg) nuosprendžiu dėl prekybos vogtomis prekėmis, skirta bausmė – 750 Eur bauda (baudos nevykdymo atveju – 15 dienų laisvės atėmimas), prekių konfiskavimas;

6) 2016 m. spalio 31 d. Belgijos Karalystės Antverpeno teismo (Tribunal correctionnel Antwerpen) nuosprendžiu dėl privataus asmens įvykdyto valstybės dokumento arba administracinio dokumento suklastojimo, vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą, skirta bausmė – 15 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas, nustatytas 3 metų bandomasis ir (ar) priežiūros laikotarpis, taip pat skirta 600 Eur bauda (baudos nevykdymo atveju – 1 mėnesio laisvės atėmimas);

7) 2017 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 70 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – įpareigojant atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. 2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi E. S. paskirtas papildomas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

8) 2019 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – skirta 30 MGL (1500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2019 m. spalio 13 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) butų, esančių (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, žodinio konflikto metu įžeidžiančiomis frazėmis bei necenzūriniais žodžiais išvadino D. K., tyčia sugriebė jai už surištų plaukų bei nutempęs laikydamas už jų į 26 A buto virtuvę, tyčia sudavė ranka ne mažiau trijų smūgių į kaktos sritį bei ne mažiau penkių smūgių į kairę galvos pusę, po ko D. K. bandant ištrūkti, abu pateko į bendro naudojimo vonios patalpą, kur, palenkęs D. K. už plaukų žemyn, tyčia keliu sudavė vieną kartą į nosį, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą.

Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku buvo svečiuose pas savo draugą V. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kai į namus grįžo pastarojo draugo kaimynė D. K.. Anksčiau jis D. nebuvo matęs. Nežinojo, jog D. K. yra moteris, manė ją esant vyru. Su moterimi būtų tikrai nesivėlęs į jokį konfliktą, net jei ji pati pradėjo jį pulti. Jiems su V. K. kambaryje vartojant alkoholinius gėrimus, iš bendros V. K. ir D. K. butams virtuvės, pro neuždarytas duris D. K. pradėjo ant jų šūkauti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji juos kaltino neva drumsčia jos ramybę, nors pati tuo tarpu buvo akivaizdžiai neblaivi. Jis jai kažką atsakė, galbūt taip pat įžeidžiančiai, ir tikrai negalvojo, kad ji išdrįs įeiti į V. kambarį ir jį pulti fiziškai. Ji pati pirma griebė jam už rūbų ties krūtine, kas jį įsiutino ir jis pastarajai sudavė kelis kartus ranka per veidą. Nepamena, kiek kartų sudavė, bet mano, kad kokius tris kartus. Tada ji jam stvėrė ir už kaklo, kas jį dar labiau įsiutino. Jis griebė jai už surištų plaukų. Tai padarė tam, kad pastaroji jį paleistų. Pamena, kad kurį laiką jie su D. tampėsi, besistumdydami buvo išėję į virtuvę, tačiau jam pabodo jos klyksmas ir jis apsisukęs išėjo. Nuėjo pas tame pačiame name gyvenančią savo mamą ir atsigulė miegoti. Nedaug laiko praėjus išgirdo, kaip pareigūnai jo mamos pasiteiravo apie jį, todėl iš karto apsirengė. Suprato, kad pareigūnus iškvietė D., kurią, kaip minėjo, manė esant vyru. Pareigūnai jo paklausė, kodėl jis sumušė D.. Jis pareigūnams pasakė, kad jokios D. jis nemušė, manė, kad jie kažką suklydo, tačiau kuomet su pareigūnais ėjo pro kieme stovėjusį GMP automobilį, kuriame sėdėjo D. K. ir pareigūnai pasakė, kad tai ir yra D., tada suprato apie ką pareigūnai kalbėjo. Jis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 77, 82–83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš 2019 m. spalio 14 d. D. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad įspėta dėl melagingo įskundimo ir atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikalstamą, pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato veiklos skyrių ir pranešė, jog 2019 m. spalio 13 d. apie 16.55 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į bendrabučio tipo butą, išgirdo kaimyniniame kambaryje Nr. 26 A, triukšmą. Minėtame kambaryje gyvena V. K.. Po kelių minučių eidama sustojo prie pravirų durų ir pasakė pastabą, kad užtenka triukšmauti. Kambaryje buvo V. ir jo draugas, kurio duomenų nežino. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jai nežinomas V. draugas jai sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, nosį, krūtinės ląsta, kairę koją. Sugriebęs už plaukų tampė bendro naudojimo koridoriuje ir V. virtuvėje. Dėl suduotų smūgių ir tąsymo už plaukų pajuto fizinį skausmą bei išryškėjo kraujosruvos ant veido ir kūno. Išlaisvinus ji išbėgo iš buto į laiptinės koridorių ir į lauką, kur paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, ją pripažinti nukentėjusiąja. Kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 15–19).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, fotografuota. Nustatyta, kad įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini) m., 5 aukštų bendrabučio tipo gyvenamajame. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, pridedamos fotolentelės, kuriose užfiksuotos bendrų patalpų vaizdas. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos objektų nerasta (b. l. 20, 22–25).

Liudytoja apklausta D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įspėta dėl melagingo įskundimo, parodymų davimo ir atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką bei melagingų parodymų davimą. Ji gyvena bendrabučio tipo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute pirmame kambaryje Nr. 26 A, gyvena V. K., kuriame jis turi virtuvę ir kambarį, o ji tik kambarį. Bute esančiu tualetu su kriaukle, kaip ir koridoriumi, naudojasi abu. Tai yra bendro naudojimo patalpos. V. savo kambaryje dažnai girtauja, kviečiasi draugus, triukšmauja. 2019 m. spalio 13 d. V. girtavo, triukšmavo ir leido muziką savo kambaryje, tokiu būdu trikdydamas ramybę. Apie 16.55 val. ji grįžo namo. Užėjus į butą kaimyniniame kambaryje Nr. 26 A išgirdo triukšmą. Po kelių minučių eidama sustojo prie pravirų V. kambario durų ir pasakė pastabą: „baikite cirką, eik namo, noriu ramybės“, nes triukšmas iš V. buto nesiliovė visas pastarąsias dienas. Kambaryje buvo V. su draugu, kurio duomenų nežino. Tarp jos ir V. draugo kilo žodinis konfliktas. Draugas buvo V. kambaryje, o ji stovėjo bendrame koridoriuje. Draugas jai pasakė: „eik nachui gaidį“. Ji jam atsakė panašia fraze, kaip tiksliai, neatsimena. Šitaip jie kokią minutę žodžiu konfliktavo. Konflikto metu V. draugas priėjo arti jos ir kaire ranka sugriebė ją už surištų plaukų. Sugriebęs jis ją nutempė į V. virtuvę, kur laikydamas už plaukų smūgiavo į galvą, taip suduodamas apie 3 smūgius į kaktos sritį. Taip pat sudavė apie 5 smūgius į kairę galvos pusę. Suduoti smūgiai jai sukėlė skausmą. Tuo metu ji priešindamasi traukėsi į koridorių. V. draugas jos nepaleido ir ji bandė prisiartinti arčiau išėjimo durų, tačiau nepavykus išsilaisvinti pateko į kriauklės patalpą, kur jis ją palenkė už surištų plaukų žemyn ir keliu sudavė vieną smūgį į nosį. Dėl suduoto smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji pajuto didelį skausmą, pradėjo ašaroti akys, pakaušyje juto skausmą dėl tampymo už plaukų. Po smūgio ji toliau bandė ištrūkti. Pasisukus ištrūko ir nubėgo prie buto durų. Durys buvo atrakintos, išbėgo į bendrą koridorių, o iš jo į lauką. Lauke paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Pasakė, kad ją sumušė kaimyno draugas, nurodė adresą, sakė, jog reikalinga GMP. Netrukus atvyko policija ir GMP. Pareigūnai nuėjo į įvykio vietą, ją nufotografavo. V. draugas jau buvo pasišalinęs. Pareigūnai nuėjo pas V. K., o ji į GMP automobilį. Būnant GMP automobilyje matė, kaip pareigūnai vedėsi V. draugą, kuris ją sumušė. Pareigūnai jos klausė, ar šis vyras ją sumušė, ir ji tai patvirtino, bet to vyriškio duomenų nežino. Vėliau GMP ją išvežė į LSMUL KK. Po apžiūros buvo paleista, nustatyti galvos sumušimai, nubrozdinimai, sunkesnių sužalojimų nenustatyta. Yra išryškėjusios kraujosruvos ties abiem akimis, ant kaktos, jaučiami guzai po plaukais galvos kairėje pusėje. Tąsymo už plaukų metu, jai buvo išpešti plaukai, kuriuos iššukavo ir prideda prie medžiagos. Mano, kad pareiškime nurodyta kraujosruva ant kojos atsirado jai pačiai atsitrenkus į kriauklę grumtynių metu. Įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jai nustatytas 1,36 promilių girtumas, tačiau įvykio aplinkybes atsimena gerai. Nežino, ar V. ir jo draugas buvo apsvaigę nuo alkoholio, į tai neatkreipė dėmesio, nes įvykis truko labai neilgai, kokias 4-5 minutes. Dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, ją pripažinti nukentėjusiąja. Prašo išduoti siuntimą į teismo medicinos ekspertizę dėl sužalojimo masto nustatymo. Šiuo metu į šeimos gydytoją nesikreipė, ar kreipsis vėliau, nežino, nes didelių komplikacijų nėra, plėštinių žaizdų ir nėra. Prašo kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Papildomai nurodė, kad savo duotus parodymus prisimena ir juos tvirtintina. Grumtynių metu jokie jos rūbai ar kiti daiktai sugadinti nebuvo, todėl materialinė žala jai nepadaryta, ieškinį reikš tik dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ieškinį atsiųs elektroniniu paštu. Šio konflikto daugiau niekas nematė. Mano, kad konflikto nematė ir pats V. K., dėl kurio bute vykusio triukšmo ji su E. sukonfliktavo. Kiek matė, tai V. K. jiems bekonfliktuojant miegojo ant lovos. Jei V. miegojo dienos metu, tai vadinasi buvo visiškai girtas (b. l. 26–27, 30).

2019 m. spalio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2762/2019(02) nustatyta, kad atlikus tyrimą D. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 13 dieną. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40–41).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2019 m. spalio 14 d. D. K. apklausos matu pateikti plaukai, kurie supakuoti į polietileno maišelį (b. l. 42, 44).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 13 d. patruliuojant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „K1905“ kartu su vyr. patruliu A. D. apie 17.01 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją ką tik sumušė kaimyno draugas. Nuvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo akivaizdžiai sumuštą pranešėją D. K., kurios veidas buvo sužalotas. Kiek pamena, tai buvo kraujosruva po kažkuria akimi. Moteris skundėsi, jog sužalota ir nosis. Moteris paaiškino, kad antrame namo aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, kur pastaroji gyvena kartu su kaimynu V. K., ją sumušė. Tuo pat metu atvyko GMP, kurie apžiūrėjo D. K., po ko kartu su ja nuėjo į pastarosios nurodytą įvykio vietą. Pabeldus duris atidarė V. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. V. K. nurodė, jog D. K., kuri beje taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, sumušė ne jis, o pastarojo draugas E. S., gyvenantis to paties namo 68 bute. Kolega liko antrame aukšte kartu su D. K., o jis nuėjo ieškoti E. S.. Pabeldus duris atidarė pagyvenusi moteris. Moters pasiteiravus, ar čia gyvena E. S., pastaroji atsakė, kad taip. Pro duris jam įžengus į buto vidų, į koridorių išėjo ir pats E. S.. E. S. teigė miegojęs, tačiau buvo apsirengęs. Jis E. S. pasakė pasiimti asmens dokumentą ir išeiti prie tarnybinio automobilio pasikalbėti. E. S. netgi nepaklausė dėl ko kviečiamas, išėjo su juo į koridorių. Leidžiantis laiptais, jis E. S. pasakė, dėl ko pastarąjį vedasi į tarnybinį automobilį. E. S. pradėjo neigti mušęs D. K.. Jiems išėjus į lauką, kur vis dar stovėjo GMP automobilis, jame sėdėjusi D. K. pasakė, kad tai būtent tas asmuo, kuris ją sumušė. Nors E. S. neigė kažką mušęs, tačiau kiek pamena E. S. rankos buvo paraudę, ant kaklo matėsi kraujo dėmė. D. K. išsivežė GMP, o E. S. sulaikė ir pristatė į Kauno apskrities VPK OVS. Dėl įvykio informavo Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Nepamena, kuo vilkėjo nukentėjusioji, ar rūbai buvo kruvini (b. l. 49).

Iš alkotesteriu užfiksuotų parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 13 d., 18:43:57 D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilių girtumas (b. l. 52).

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais, liudytojo – policijos pareigūno parodymais, specialisto išvada nustatyta ir įrodyta, jog E. S. 2019 m. spalio 13 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) m., 26 A ir 26 B butų bendro naudojimo koridoriuje, žodinio konflikto su D. K. metu ją išvadino įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais, tyčia sugriebė D. K. už surištų plaukų ir ją tempė, tyčia ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių į kaktos sritį bei ne mažiau penkių smūgių į kairę pusę galvos, D. K. bandant ištrūkti, grumtynių metu palenkęs D. K. už plaukų žemyn, tyčia keliu sudavė vieną kartą į nosį. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairėje plaštakoje ir tai nukentėjusiajai D. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos pačios nukentėjusiosios parodymais bei specialisto išvada, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir yra logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susiję.

Kaltinamasis E. S., būdamas pakaltinamas, suaugęs asmuo neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, t. y. kad suduodamas smūgius į pavojingą gyvybei sritį – galvą, veidą, gali sukelti skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą ir to norėjo, nes sudavė ne vieną smūgį, be to, tempė už plaukų, sudavė ne tik rankomis, bet ir smūgiavo keliu.

E. S. veiksmuose nustatyti visi nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, teistumas neišnykęs (b. l. 95–104), nebaustas administracine tvarka (b. l. 94), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 112), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (b. l. 111), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 91), Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo buvo registruotas nuo 2019 m. gegužės 3 dienos iki 2019 m. gegužės 14 dienos (b. l. 92). 2019 m. lapkričio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-1391/2019 nustatyta, kad E. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 114).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma viešųjų darbų bausmė.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų atlikimo terminu sutinka (b. l. 116–118, 120).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 86–87), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje voke polietileno maišelyje įdėti D. K. pateikti plaukai prie 2019 m. spalio 14 d. liudytojo apklausos protokolo (b. l. 44), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 valandų, visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir sumažintą bausmę E. S. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 valandų, visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir E. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį ir 20 (dvidešimties) MGL dydžio, tai yra 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) m., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Byloje voke polietileno maišelyje D. K. pateiktus plaukus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.