- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- eI2-9906-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01977-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2024-04-18 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 24S102330 dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Teigia, kad Departamento priimtas Sprendimas yra nesąžiningas ir neteisėtas, kadangi atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui yra pateikęs skundą dėl 2024-03-25 Migracijos departamento priimto sprendimo Nr. 24S86363 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (administracinės bylos Nr. eI2-8837-505/2024), nesulaukęs galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje, priėmė ginčijamą sprendimą, kurį argumentuoja prieš tai priimtu sprendimu, kuris yra apskųstas.
Paaiškina, kad pareiškėjas turėjo leidimą lakinai gyventi Lietuvoje Nr. 760210247, galiojantį iki 2024-12-09, išduotą darbo pagrindu, kurį Migracijos departamentas panaikino 2024-01-12 sprendimu Nr. 24S14176. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis kreipėsi į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo kitoje įmonėje pagrindu ir jo prašymas buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti. Tačiau, pareiškėjas gavo Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S86363 dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenų įrašymo į SIS. Kadangi, pareiškėjas dėl sprendimo Nr. 24S86363 pateikė skundą ir pareiškėjo atstovas – advokatas 2024-04-10 atskiru pranešimu iš karto po skundo pateikimo, informavo Migracijos departamentą apie pradėtą administracinę bylą Nr. eI2-8837-505/2024 bei siūlė šioje byloje sudaryti taikos sutartį, nes draudimas atvykti į Lietuvą bei duomenų įrašymas į SIS yra nepagrįstas ir neproporcingas, iš to matyti, kad Migracijos departamentas nuo pat pradžių, t. y. dar iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, žinojo, jog dėl prieš tai priimto sprendimo yra pradėta administracinė byla. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovas, disponuodamas visa informacija, turėjo sustabdyti sprendimo priėmimą dėl naujai pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-8837-505/2024 ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu administracinėje byloje Nr. eI2-8837-505/2024 bus priimtas teigiamas sprendimas ir teismas panaikins atsakovo sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvą bei duomenų įrašymo į SIS, tai reikš, kad šis sprendimas taipogi bus neteisėtas, nes išnyks jo priėmimo pagrindas. Todėl, toks Migracijos departamento sprendimas gali sukelti pareiškėjui didelę žalą, nes tuo atveju, jeigu paaiškės, kad draudimas atvykti į Lietuvą ir duomenų įrašymas į SIS yra nepagrįstas ir šis draudimas bus panaikintas, tai reikš, kad ir skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, tačiau pareiškėjui jo neapskundus, susidarys tokia situacija, kai jis negalės pateikti naujo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vienerius metus nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 35 str. 2 d.) ir negalės nei dirbti Lietuvoje, nei vystyti verslo, o taip pat turės iš naujo gauti Šengeno vizą tam, kad galėtų atvykti į Lietuvą ir iš naujo pateikti prašymą ir visus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o tai pareikalaus labai daug finansinių išlaidų ir pareiškėjas patirs nuostolius.
Nurodo, kad skunde dėl draudimo atvykti į Lietuvą jis išsamiai paaiškino visas faktines aplinkybes bei pažymėjo, kad šis sprendimas yra grindžiamas vieninteliu argumentu, jog dėl to, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jo atžvilgiu priėmė Sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įrašė jo duomenis į SIS. Tačiau, jis buvo sąžiningas ir gaudamas leidimą laikinai gyventi, neteikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, kadangi jis iš tikrųjų ketino dirbti pagal turimą profesiją suvirintoju elektra ir jo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo darbas ir pajamų gavimas ir tuo tikslu jis pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Skunde pareiškėjas išdėsto argumentus dėl nesutikimo su sprendimu, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodo, kad jis nepadarė jokio nusižengimo, nepažeidė jokių migracijos teisės aktų nuostatų (taisyklių) ir neatliko absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą, todėl nėra jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, o juolab duomenų įrašymo į SIS. Migracijos departamentas šiuo atveju nesilaikė gero administravimo, objektyvumo ir proporcingumo principų, kadangi, žinodamas, jog pareiškėjas yra apskundęs sprendimą dėl draudimo atvykti, nepagrįstai nesustabdė jo pateikto prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nagrinėjimo ir nesulaukęs galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-8837-505/2024, priėmė skubotą, nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, kaip ir sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą bei duomenų įrašymo į SIS yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, akivaizdžiai pažeidžiantis gero administravimo, objektyvumo bei proporcingumo principus.
2024-05-29 pareiškėjas pateikė teismui prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad ši byla yra susijusi su administracine byla Nr. eI2-8837-505/2024, kadangi tuo atveju, jeigu teismas priimtų teigiamą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-8837-505/2024 ir pripažintų, kad sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą yra nepagrįstas ir draudimas bus panaikintas, neliks teisinio pagrindo naujo leidimo laikinai gyventi neišdavimui. Šiuo atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad pradėta administracinė byla Nr. eI2-8837-505/2024 neabejotinai turės esminės reikšmės šios bylos tinkamam išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui, o teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl egzistuoja teisinis pagrindas šią administracinę bylą stabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-8837-505/2024.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus duomenis priėmė pareiškėjo atžvilgiu sprendimus: 2024-01-12 sprendimą Nr.24S14176 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2024-03-25 sprendimą Nr. 24S86363 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi; 2024-04-18 sprendimą Nr.24S102330 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus, jog Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos, pažymi, kad vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
Nurodo, kad duomenų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šią aplinkybę nustačius, priimtas sprendimas panaikinti leidimą gyventi. Pareiškėjas daugiau kaip metus turėjo leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, iš kurių 2 kartus buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur. Pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo, dėl naujo leidimo išdavimo nesikreipė (kreipėsi tik 2024-01-26). Tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo tikslas nebuvo darbas Lietuvos Respublikoje pas nurodytą darbdavį, užsienietis piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
Pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl motinos mirties niekaip nepaneigia ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Bendro pobūdžio teiginiai, kad pareiškėjas yra UAB „Tulora“ vienas iš akcininkų neleidžia daryti išvados apie jo tvirtus ryšius su Lietuva – pareiškėjas nėra įmonės vadovas. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024-04-18 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S102330, kuriuo pareiškėjui atsiakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Azerbaidžano pilietis.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti MB „Agrefi“ (toliau – bendrovė) suvirintoju, 2022-11-16 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas).
2022-12-05 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760211167, galiojantį nuo 2022-12-09 iki 2024-12-14, kuris asmeniui įteiktas 2023-01-02.
Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2024-01-12 priėmė sprendimą Nr. 24S14176 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024-03-25 sprendimą Nr. 24S86363 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.
Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Tulora“ pagrindu.
Migracijos departamentas priėmė 2024-04-18 sprendimą Nr. 24S102330 atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027-03-24 (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, prašo jį panaikinti. Nurodo, kad Sprendimas negalėjo būti priimtas kol neišnagrinėtas jo skundas dėl Migracijos departamento 2024-03-25 sprendimo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Todėl pareiškėjo vertinimu, ši administracinė byla turi būti stabdoma.
Migracijos departamentas 2024-06-07 pateikė teismui savo poziciją dėl bylos stabdymo. Nurodo, kad nesutinka, jog ši administracinė byla būtų stabdoma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, administracinė byla turi būti sustabdoma.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas yra priėmęs du savarankiškus atskirus individualaus pobūdžio administracinius aktus pareiškėjo atžvilgiu: 2024-03-25 sprendimą Nr. 24S86363 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi Įstatymo 133 str. 1 d., SIS reglamento 24 str. 1 d. a p. ir 2 d. c p., Taisyklių 15 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. pagrindu bei sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027-03-24. Sprendimas priimtas Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
2024-03-25 priimto sprendimo pagrindas yra tai, kad asmens leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Migracijos departamento 2024-01-12 sprendimu. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas Įstatymo nustatytu konkrečiu pagrindu, - Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad negalima nagrinėti šios bylos, kol nebus išspręsta administracinė byla Nr. eI2-8837-505/2024. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo nurodytus argumentus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) 64 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas Susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo: 64.4. patikrinti duomenis apie užsienietį: 64.4.1. per MIGRIS Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje – ar kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą nėra įtraukusi įspėjimo dėl užsieniečio neįsileidimo, perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi, perspėjimo dėl užsieniečio grąžinimo arba perspėjimo dėl asmens atsargaus, tikslinio ar konkretaus patikrinimo arba perspėjimo dėl asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu; 64.4.2. Užsieniečių registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, ar nebuvo priimtas sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba grąžinimo į užsienio valstybę.
Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis nustato, kad užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti: dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos: a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Taigi, skundžiamas Sprendimas yra priimtas nustačius, kad užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027-03-24.
Nustatyta, kad priimant Sprendimą Migracijos departamentas vertino asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi galiojusį nuo 2022-12-09 iki 2024-02-02. Asmuo nuo 2022-05-30 iki 2024-01-26 dirbo Lietuvos Respublikoje kitose įmonėse. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Taip pat nebuvo nustatytas pagrindas išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Todėl Migracijos departamentui nustačius aplinkybę, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, pagrįstai sprendė, jog asmeniui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenumato, jog esant apskųstam sprendimui, kuriuo užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje apsigyventi, Migracijos departamentas turi stabdyti ginčijamo Sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis nustato atvejus, kada gali būti stabdomas prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas. T.y. tuo atveju, jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos. Todėl Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros nagrinėjimą. Nustačius, kad asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) – iki 2027-03-24, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog šiuo atveju yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas savarankiškas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas žinojo apie apskųstą sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau vis tiek nesąžiningai ir nepagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, nesulaukęs teismo sprendimo dėl uždraudimo atvykti pagrįstumo, vertintini kritiškai. Kaip minėta, šiuo atveju, teisės aktai nenustato, kad ginčo atveju prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi procedūra turi būti stabdoma iki kol bus išspręstas sprendimo, kuriuo uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo klausimas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje Nr. eI2-8837-505/2024 bus priimtas teigiamas sprendimas ir teismas panaikins atsakovo sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvą bei duomenų įrašymo į SIS, neliks Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyto pagrindo, ir pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galės būti sprendžiamas iš naujo, pareiškėjui pateikus naują prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo išdavimo. Šiuo atveju ginčijamo Sprendimo priėmimo dienai – 2024-04-18, - Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo, todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog leidimas laikinai gyventi esant nustatytam pagrindui pareiškėjui negalėjo būti išduotas. Pareiškėjo argumentai, kad jis negali nei dirbti Lietuvoje, nei vystyti verslo, o taip pat turi iš naujo gauti Šengeno vizą tam, kad galėtų atvykti į Lietuvą ir iš naujo pateikti prašymą ir visus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir tai reikalauja labai daug finansinių išlaidų ir pareiškėjas dėl to patirs nuostolius, sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo atmestini, kaip nepagrįsti. Šie argumentai nepaneigia Sprendime padarytos išvados.
Šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nevertinami, kadangi nėra šios bylos dalykas.
Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos. Kadangi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas negalėjo išduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Sprendimą.
Paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, taip pat teisės aktų normomis, motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, viešojo administravimo principus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.