Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2039-771/2025 kaltinamas tuo, kad 2025 m. birželio 27 d., apie 13.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su O. K., kartu panaudodami fizinį smurtą, t. y. suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajam T. N. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuo padarė jam odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, dešinės ausies kaušelyje, abiejose alkūnėse, abiejuose keliuose, poodines kraujosruvas abiejuose sėdmenyse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – kuprinę „Puma“, 40 eurų vertės, kurioje buvo piniginė „Tommy Hilfiger“, 20 eurų vertės, su T. N. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), 17 eurų vertės, T. N. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų vertės, T. N. vardu išduota AB Luminor banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. 422074******4580, 10 eurų vertės, grynaisiais pinigais – 10 eurų, IKI nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1 euro vertės, plastikiniu indeliu maistui, 1 euro vertės, šakute, 50 centų vertės, metalinėmis žirklėmis, 3 eurų vertės, 2 vnt. tušinukų, kurių vieno vertė 1 euras, 2 eurų bendros vertės, bei kepuraite su snapeliu „Jordan“, 10 eurų vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. N. priklausantį 124,50 eurų vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, A. Š. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, t. y. 2025 m. birželio 27 d., apie 13.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje kartu su O. K., plėšimo metu, neteisėtai įgijo nukentėjusiojo T. N. vardu išduotą bekontaktę AB Luminor bankas mokėjimo kortelę Nr. 422074******4580, kuri susieta su tame pačiame banke T. N. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė su savimi iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bei realizavo neteisėtai atlikdami dešimt finansinių operacijų, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko dešimt finansinių operacijų, t. y. 2025 m. birželio 27 d. 14.00 val., 14.02 val. ir 14.03 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje kartu su O. K., turėdami neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – T. N. vardu išduotą bekontaktę AB Luminor bankas mokėjimo kortelę Nr. 422074******4580, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) tris kartus pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė bendrai už 71,80 Eur sumą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 14.12 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), vieną kartą pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už 31,80 Eur sumą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15.17 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už 19,49 Eur sumą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15:25 val. ir 15:29 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), du kartus pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už 24,99 Eur sumą bei pasikėsino atsiskaityti už 48,93 Eur sumą, tačiau operacijos nebaigė, kortelių skaitytuvui paprašius suvesti PIN kodą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15.50 val. ir 15.51 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) du kartus pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino atsiskaityti už 76,68 Eur sumą, tačiau operacijos nebaigė, kortelių skaitytuvui paprašius suvesti PIN kodą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15.56 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) vieną kartą pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino atsiskaityti už 5,00 Eur sumą, tačiau operacijos nebaigė, kortelių skaitytuvui paprašius suvesti PIN kodą, tokiu būdu jis neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko dešimt finansinių operacijų, kurių metu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – 148,08 Eur pinigines lėšas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

3. Skundu, pateiktu apygardos teismui, kaltinamojo A. Š. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 17 nutartį, kuria kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir vietoje jos paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

3.1. Nurodo, kad A. Š. šiuo metu atlieka arešto bausmę (iki 2025 m. gruodžio 26 d.). Savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų A. Š. neneigia, visiškai pripažįsta, nori, kad ši baudžiamoji byla būtų kuo greičiau išnagrinėta teisme, todėl bėgti (slėptis) neketina. Turi stiprius socialinius ryšius Lietuvoje: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sutaręs dėl darbo, turi dukrą ir sugyventinę. Todėl kardomosios priemonės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, tuomet jis galėtų dirbti ir padėti savo artimiesiems.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį, prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

5. BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne įtariamojo (kaltinamojo) kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytą nusikalstamą veiką. Šioje bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje, nesprendžiant kaltinamojo A. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamų nusikaltimų klausimo, bet vertinant, kiek pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, darytina išvada, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų apie tai, kad A. Š. galimai padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokiais duomenimis be kaltinamojo A. Š. parodymų yra nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų analizė apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog šiame baudžiamosios bylos etape egzistuoja pagrindas manyti A. Š. galėjus padaryti jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, o jokių kitų duomenų (ar aplinkybių), pagrįstai leidžiančių abejoti tokia galimybe, byloje nepateikta.

7. A. Š. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir jos terminas nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei jog darys naujus nusikaltimus.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo bėgimo, slapstymosi nuo teismo riziką, o nustatydamas suėmimo terminą dviem mėnesiams kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

8.1. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

9. A. Š. kaltinamas padaręs 3 apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatyme kaip viena iš alternatyvių bausmių numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

10. Šiuo atveju ne tik egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga, bet galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis A. Š., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir kitos aplinkybės: A. Š. anksčiau teistas 9 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, ne kartą – už nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1, 2, 3 dalis), kitas nusikalstamas veikas (BK 294 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 246 straipsnio 1 dalį ); ir šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas jis galimai padarė teistumui neišnykus, neatlikęs pastaruoju – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį jam paskirtos 50 parų arešto bausmės, nuo kurios vykdymo pasislėpė; per pastaruosius penkerius metus A. Š. ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausia – už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį), paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų; Sodros duomenimis, iki 2025 m. sausio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vėlesnių duomenų apie asmens draudėjus, turimą darbą ar sudarytą darbo sutartį (susitarimą) byloje nėra; nevedęs, turi sugyventinę, dukrą (pateikti tai patvirtinantys dokumentai). Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad kaltinamasis A. Š., būdamas laisvėje, suprasdamas jam gresiančią griežtą baudžiamąją atsakomybę gali bėgti (slėptis) nuo teismo, įvertinus kaltinamojo asmenybę, galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, yra pagrįsta. Nors apygardos teismui pateiktu skundu su griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimu kaltinamajam A. Š. nesutinkama, argumentuojant tuo, kad kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų (teismo) nesislėpė, gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sutikti su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. spalio 21 d. nutarimu šioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta įtariamojo A. Š. paieška (paieškos bylos Nr. 94-12-0012-25). Iki tol, siekiant su juo atlikti procesinius veiksmus, jo buvo ne kartą ieškota adresu(duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo surastas.

11. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė esant pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą kaltinamasis A. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. A. Š. kaltinamas padaręs 3 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Minėta, jog A. Š. anksčiau teistas 9 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas jis galimai padarė teistumui neišnykus, neatlikęs paskirtos bausmės, per pastaruosius penkerius metus A. Š. ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausia – už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį), paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į visuotinai priimtas geros moralės normas, polinkį sistemingai daryti naujas nusikalstamas veikas, pavojingumą aplinkiniams.

14. Kaltinamojo gynėjas advokatas skundu prašo skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo A. Š. asmenybę ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant įtariamojo, neužtikrins kardomųjų priemonių paskirties, numatytos BPK 119 straipsnyje. Pažymėtina, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis A. Š. darė jau turėdamas vaiką ir gyvendamas su sugyventine, matyti, jog šios aplinkybės jo nusikalstamo elgesio nekeitė.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 17 d., yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti kaltinamojo gynėjo advokato skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 17 d.

Nutartis neskundžiama.