Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-6-744/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
2-6-744/2013
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00218-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
J. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio, G. K.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6-744/2013 m.
(Nr. 2-283-744/2012 m.)
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00218-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 99; 99.7; (S) 116; 116.1.
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 19 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant: ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms J. T. ir L. S.,

atsakovui J. B.,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. S.,nedalyvaujant: atsakovo atstovui advokatui A. K.,

trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atstovui,

trečiajam asmeniui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. B., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir G. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas įpareigoti atsakovą J. B. nugriauti pavėsinę ir tvorą, esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti aukščiau išvardintus darbus ir sutvarkyti statybvietę, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš statytojo, jei statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdys reikalavimo. Ieškinyje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė D. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-60-110503-00017 ir SSA-60-110503-00018 už savavališkai pastatytą tvorą bei pavėsinę žemės sklype, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sklypo pietinėje dalyje, ant kaimyninio sklypo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ribos pastatyta aklina tvora iš lentų, kurios aukštis 2,10 m, o ilgis 32 m. Tokia tvora priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 3.2 papunktis).Taip pat nustatyta, kad 0,20 m atstumu nuo sklypo ribos pastatyta medinių konstrukcijų pavėsinė, kurios aukštis 4 m, o lauko sienų ilgis 3,2 m, 2,9 m, 5 m, 2,5 m, 2,7 m ir 3,2 m., pavėsinei įrengti monolitinio betono stulpiniai pamatai, sumontuotas medinis karkasas iš rąstų, stogo danga – bituminės čerpės. Pagal išmatavimus pavėsinė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje (šio priedo 3.1 ir 3.2 punktai). To paties reglamento 11 priede nurodyti besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai. Statytojas J. B. nepateikė dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Žemės sklypas, esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir priklauso Lietuvos Respublikai. L. miestui yra suteiktas L. vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas (unikalus objekto kodas – 17096), todėl, statant ar rekonstruojant statinius ar atliekant jų remontą privaloma laikytis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai ir apsaugos zonai keliamų reikalavimų. 2011 m. birželio 2 d., vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis Statytojui buvo surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-110602-00030 ir Nr. REI-60-110602-00031 ir nustatytas terminas iki 2011 m. gruodžio 2 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą pavėsinę, tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimuose buvo nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2011 m. lapkričio 29 d. Statytojas pateikė prašymą pratęsti Reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, nurodydamas, kad yra užsitęsę žemės sklypo nuosavybės tvarkymo darbai. 2011 m. gruodžio 1 d. Statytojas buvo informuotas, kad išnagrinėjus jo 2011 m. lapkričio 29 d. prašymą bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento 38 punktu, buvo nuspręsta pratęsti 2011 m. birželio 2 d. surašytų Reikalavimų įvykdymo terminą trims mėnesiams (iki 2012 m. kovo 2 d.). 2012 m. kovo 5 d. pagal aukščiau minėto Reglamento 39.2. papunktyje nustatytą tvarką Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė patikrino, ar įvykdyti Reikalavimai ir nustatė, kad Statytojas Reikalavimų neįvykdė, t.y. savavališkai pastatytos pavėsinės ir tvoros nenugriovė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (1 t., 1-4 b.l.).

Ieškovo atstovės J. T. ir L. S. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Ieškovo atstovė J. T. papildomai nurodė, kad ieškinyje nurodytų statinių statyba tame žemės sklype galima, tačiau tam reikia gauti besiribojančio sklypo savininkų rašytinius sutikimus bei parengti supaprastintus statybos projektus, kuriems pritartų įgalioti savivaldybės pareigūnai.

Atsiliepimas

Atsakovas J. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes pavėsinę ir tvorą pasistatė ant jam suteiktos žemės, namų valda dar tik formuojama, todėl prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus suformuotas įstatymų nustatyta tvarka namų valdos žemės sklypas (1 t., 45-47 b.l.).

Atsakovas J. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko, pripažindamas, kad tvora ir pavėsinė jo naudojamame sklype pastatyti savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, tačiau nesutikdamas, kad tvora ir pavėsinė būtų nugriauti, ir paaiškino, kad žemės sklypas jam buvo suteiktas 1985 metais, netrukus jame pasistatė namą. Buvo ir tvora ir pavėsinė. Tvora buvo tinklinė. Jos vietoje prieš 4 metus pradėjo statyti medinę tvorą, kurią pabaigė statyti 2010 metų rudenį. Tvoros aukštis tuo metu buvo 2,1 m. šiuo metu jos aukštį sumažino iki 1,8 m. Tvoros ilgis yra 30 m. Pripažino, kad tvora stovi ant jo bei kaimyninio sklypo ribos. Pavėsinę pasistatė 2010 metų rudenį buvusios pavėsinės, kuri supuvo, vietoje. Kad tvoros ir pavėsinės pastatymui reikalingi supaprastinti statybos projektai bei besiribojančio sklypo savininkų rašytinis sutikimas nežinojo. Nori įteisinti minėtus statinius. Tam jam reikėtų apie metus laiko.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Pakruojo skyriaus, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė šio trečiojo asmens poziciją ginčo klausimą ir prašė ieškinio pagrįstumo klausimą išspręsti teismo (1 t., 56-60 b.l.).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė S. S. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, kadangi tvora bei pavėsinė pastatyti savavališkai, nesant kompetentingo asmens rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, kuris yra privalomas, bei besiribojančio sklypo savininkų, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, rašytinio sutikimo. Ji paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame atsakovas pasistatė tvorą ir pavėsinę, šiuo metu yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovas J. B. dalį šio žemės sklypo iš valstybės nupirko, o dalį išsinuomojo. Tačiau atsakovui vis tiek reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybės atstovo, sutikimo, norint įteisinti savavališką statybą. Taip pat atsakovas privalo gauti rašytinį besiribojančio žemės sklypo savininkų, taro kurių yra ir Lietuvos Respublika, sutikimą. Dėl tokio sutikimo gavimo atsakovas į Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių nesikreipė, tačiau jis ėmėsi aktyvių veiksmų dėl žemės sklypo suformavimo, tad galėtų pabaigti ir savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, gaudamas minėtus sutikimus. Šio trečiojo asmens atstovės nuomone, teismas, remdamasis Statybos įstatymo nuostatomis, galėtų įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti kitus statybą leidžiančius dokumentus, tai yra besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimus ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininko sutikimą. Atsakovo pastatyta tvora yra ant besiribojančio žemės sklypo ribos.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (1 t., 54 b.l.).

Tretysis asmuo G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atstovas bei tretysis asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš jų gauta nebuvo, byloje yra trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atsiliepimas į ieškinį, kuriame išdėstyta jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų, todėl byla buvo išnagrinėta tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padaliniui ir G. K. nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo atstovių, atsakovo bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (stoginė, šulinys, kiemo aikštelė, rūkykla), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1988 metais, esantys Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (1 t., 26-28 b.l.). Žemės sklypas, esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. liepos 11 d. buvo nesuformuotas ir priklausė Lietuvos Respublikai (2 t., 4 b.l.). Šis žemės sklypas yra kultūros paveldo vietovėje, tai yra L. mieste, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 17096) (vieša Kultūros vertybių registro duomenų bazė). J. B. 2010 metų rudenį šio žemės sklypo pietinėje dalyje, ant besiribojančio žemės sklypo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui G. K. ir Lietuvos Respublikai (1 t., b.l. 29-33), ribos, pasistatė akliną tvorą iš lentų, kurios aukštis 2,10 m, o ilgis 32 m. (tokia tvora priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 3.2 papunktis)), be to, tuo pačiu metu, 0,20 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ribos pasistatė medinių konstrukcijų pavėsinę, kurios aukštis 4 m, o lauko sienų ilgis 3,2 m, 2,9 m, 5 m, 2,5 m, 2,7 m ir 3,2 m., pavėsinei įrengti monolitinio betono stulpiniai pamatai, sumontuotas medinis karkasas iš rąstų, stogo danga – bituminės čerpės (pagal išmatavimus pavėsinė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (1 t., 11-12, 13-16 b.l.). Tvora ir pavėsinė pastatyti neturint šių statinių supaprastintų statybos projektų, neturint rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo tokiam supaprastintam statybos projektui, taip pat neturint žemės sklypo savininko (Lietuvos Respublikos) ir besiribojančio žemės sklypo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų (G. K. ir Lietuvos Respublikos) rašytinių sutikimų (susitarimų). 2011 m. gegužės 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė D. P. atsakovui J. B. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-60-110503-00017 ir SSA-60-110503-00018 už savavališkai pastatytą tvorą bei pavėsinę žemės sklype, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (1 t., 5-10 b.l.). 2011 m. birželio 2 d. statytojui J. B. buvo surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-110602-00030 ir Nr. REI-60-110602-00031, kuriais buvo nustatytas terminas iki 2011 m. gruodžio 2 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą pavėsinę, tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimuose buvo nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., 17-20 b.l.). 2011 m. lapkričio 29 d. statytojas J. B. pateikė prašymą ieškovui pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, nurodydamas, kad yra užsitęsę žemės sklypo nuosavybės tvarkymo darbai (1 t., 21-22 b.l.). 2011 m. gruodžio 1 d. raštu ieškovas pranešė J. B., kad, išnagrinėjus jo 2011 m. lapkričio 29 d. prašymą bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento 38 punktu, buvo nuspręsta pratęsti 2011 m. birželio 2 d. surašytų Reikalavimų įvykdymo terminą trims mėnesiams (iki 2012 m. kovo 2 d.) (1 t., 23 b.l.). 2012 m. kovo 5 d., ieškovo specialistei patikrinus, ar įvykdyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-110602-00030 ir Nr. REI-60-110602-00031, nustatyta, kad J. B. šių reikalavimų neįvykdė, tai yra savavališkai pastatytų pavėsinės bei tvoros nenugriovė (1 t., 24-25 b.l.). 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo sprendimu buvo suformuotas 0,2281 ha ploto žemės sklypas, kurio adresas Pakruojo rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) (2 t., 4 b.l.), kurio 1998/2281 dalis 2013 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduota J. B. (1 t., 135-139 b.l.), o likusi 0,0283 ha šio žemės sklypo dalis 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi J. B. buvo išnuomota 50 metų laikotarpiui (1 t., 140-141 b.l.).

Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Nr. 1-1240 su vėlesniais pakeitimais. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė yra įgyvendinama tik tada, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) (1 puntas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (2 punktas). Be to, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir punktuose nustatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio statybos įstatyme nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Byloje nekilo ginčo dėl atsakovo J. B. pastatytų statinių - pavėsinės ir tvoros, esančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. pripažino ieškovo ieškinyje nurodytą faktą, kad šių statinių statyba buvo atlikta savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl šis faktas laikytinas nustatytu (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Kadangi atsakovas J. B. ieškinyje nurodytus statinius (pavėsinę ir tvorą) pastatė valstybei priklausiusiame žemės sklype, kuris yra kultūros paveldo vietovėje (kultūros paveldo objekto teritorijoje), tai yra L. mieste, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 17096), tiek pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusias teisės normas, reglamentavusias statybas (Statybos įstatymą (tuo metu galiojusią įstatymo redakciją), statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (tuo metu galiojusią redakciją) ir kt.), tiek ir pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusias teisės normas, reglamentuojančias statybas (Statybos įstatymą, statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir kt.), jis privalėjo parengti šių statinių projektus (iki 2010 m. spalio 1 d. - nesudėtingo statinio projektą, nuo 2010 m. spalio 1 d. - supaprastintą statybos projektą), gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą tokiam statybos projektui, gauti žemės sklypo, kuriame buvo pastatyti šie statiniai, savininko – Lietuvos Respublikos – atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą, ir, atsižvelgus į tvoros bei pavėsinės pastatymo vietą (tvora pastatyta ant besiribojančio žemės sklypo ribos, o pavėsinė 0,20 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ribos), taip pat privalėjo gauti ir besiribojančio žemės sklypo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų (G. K. ir Lietuvos Respublikos) rašytinius sutikimus (susitarimus).

Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tokiu būdu ieškovo savavališkai pastatytų statinių (tvoros ir pavėsinės) nugriovimas, ko reikalavo ieškovas, nėra vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Atsakovas J. B. teismo posėdžio metu prašė leisti jam įteisinti savavališką statybą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato galimybę įteisinti savavališką statybą, ieškinyje nurodytų ieškovo savavališkai pastatytų statinių (pavėsinės ir tvoros) statyba žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2712-5155, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), yra galima, šių statinių statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (ieškovas šių aplinkybių neįrodė), į atsakovo J. B. pastangas įteisinti savavališką statybą, pakankamai didelius savavališkos statybos padarinių šalinimo kaštus, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją, taip pat į tai, kad jog nėra jokių duomenų, kad savavališka statyba būtų sukėlusi kokius tai neigiamus padarinius aplinkai ir visuomenės interesams, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad tikslingiausias savavališkos ieškinyje nurodytų statinių (pavėsinės ir tvoros) statybos padarinių pašalinimo būdas yra ne įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytus pavėsinę bei tvorą ir sutvarkyti statybvietę, kaip to reikalavo ieškovas, o leisti atsakovui įteisinti savavališką statybą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies - atsakovui leistina teisės aktų nustatyta tvarka per 1 (vienerių) metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas), o per teismo nustatytą terminą reikalavimo neįvykdžius, atsakovas per 6 mėnesius įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl, ieškinį nusprendus iš esmės tenkinti (ieškinys yra visiškai pagrįstas, tik teismas nutarė pasirinkti kitą savavališkos ieškinyje nurodytų statinių (pavėsinės ir tvoros) statybos padarinių pašalinimo būdą, nei prašė ieškovas), todėl iš atsakovo priteistinas 139 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, bei bylos nagrinėjimo metu patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 91,24 Lt (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 1 (pirmame) priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus savavališkai pastatytiems statiniams - pavėsinei ir tvorai, esantiems Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto teismo reikalavimo, įpareigoti atsakovą J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nustatyto termino pabaigos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius - pavėsinę ir tvorą, esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Suteikti teisę ieškovui - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, nugriauti savavališkai pastatytus statinius - pavėsinę ir tvorą, esančius Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys šio teismo reikalavimo.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 230,24 Lt (du šimtus trisdešimt litų ir 24 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas