Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S., jo atstovei adv. Danguolei Bajorinienei, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovui Algiui Bisikirskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad A. S. būdamas įmonės vadovu, netinkamai parengė Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9 bei Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3, nes jose nenurodyta, kaip darbuotojai privalo saugiai nuleisti įstrigusius medžius, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 16.2 p.; instruktavo M. K. darbo vietoje neturėdamas tam teisės (žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nepatikrintos-neatestuotas), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo 36 p.; instruktavo darbo vietoje M. K. neišsamiai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus (pagal netinkamai parengtas saugos ir sveikatos Nr. 3 ir Nr. 9 instrukcijas), nes instruktavimas neatitiko sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio M. K., atliekamą darbą NA įvykio metu, todėl vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės Metodinių Nurodymų 3.11 p. vertinama, kad motopjūklininkas M. K. nebuvo instruktuotas, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 1 p.; neatliko profesinės rizikos vertinimo motopjūklininko darbo vietoje ir, vadovaujantis vertinimo rezultatais, neaprūpino M. K. reikiamomis darbo priemonėmis, reikalingomis pjauti (nuleisti) medžius: medžių vertimo šakute, suktuvu (gerve), dalbomis, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 3 p. Atliekant sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą nustatyta, kad A. S. nepasitikrino žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities (neatestuotas) teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 str., taip pat pavėluotai instruktavo įvadiniu instruktažu M. K. (priimtas į darbą 2009-11-06, instr. 2009-11-23) tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 28 p. 2 papunktį; darbuotojus instruktavo darbo vietoje pavėluotai (M. K. pradėjo dirbti 2009-11-06, instr. 2009-11-24) tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.1 p.; M. K. priėmė į darbą nepasitikrinus jam sveikatos (priimtas į darbą 2009-11-06, sveikata patikrinta 2009-11-10), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str.; siunčiant M. K. pasitikrinti sveikatos jo medicininėje knygelėje neįrašė kenksmingų faktorių jo būsimoje darbo vietoje, tuo pažeidė Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Dėl profilaktinių patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose 7 p. 2 papunktį; netinkamai pravedė 9 darbuotojams mokymus sumažinant mokymo laiką pagal darbuotojų miško ruošos mokymo programą (mokymui skirta 32 val., o A. G., K. Ž. mokyti apie 13 val.), tuo pažeidė Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos klausimais bendrųjų nuostatų 3 p.; darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjo faktiškai dirbto laiko (2009-12-11 S. N., D. U., R. V., V. Č. dirbo apie 8 val., tačiau darbo laiko apsk. žin. parašyta, kad dirbo 4 val.), tuo pažeidė Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 4 punktą.

Nutarimas pakeistinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad M. K. dirbant UAB“Šeduvos ūkis“ pjūklininku, 2009-11-06 kartu su kitais darbuotojais pjaunant įstrigusį uosį, šis pradėjo suktis, nubloškė ir prispaudė M. K., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sutinkamai su LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais ( toliau-Nuostatai) buvo pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, kuris buvo baigtas 2010-02-01 (bl. 12-14). 2009 m. gruodžio 1 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1d., tačiau 2010-05-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi M. K. ne dėl darbdavio kaltės, o pats suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, padarė pažeidimus, kurie yra tiesiogiai susiję su priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o darbdavio veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1d. požymių (bl. 53-54). Atsižvelgiant į tai, kad sutinkamai su Nuostatų 71 p. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasčių nebuvo apskųsti LR vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, šio Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 pagrindu, A. S., kaip įmonės vadovui, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda (bl. 21-22, 26-27) ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad ginčijamas nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 str. 1d. numatytą šešių mėnesių terminą.

Tačiau kaltinimas, jog pareiškėjas netinkamai pravedė 9 darbuotojams mokymus sumažinant mokymo laiką pagal darbuotojų miško ruošos mokymo programą (mokymui skirta 32 val., o A. G., K. Ž. mokyti apie 13 val.), tuo pažeidė Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos klausimais bendrųjų nuostatų 3 p, darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjo faktiškai dirbto laiko (2009-12-11 S. N., D. U., R. V., V. Č. dirbo apie 8 val., tačiau darbo laiko apsk. žin. parašyta, kad dirbo 4 val.), tuo pažeidė Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 4 punktą, nebuvo susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl administracinė nuobauda už šiuos pažeidimus turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, nes tai yra trunkamieji teisės pažeidimai, tačiau šių pažeidimų paaiškėjimo diena administracinio teisės pažeidimo protokole nedetalizuota, kaip ir nedetalizuota tai kada buvo gauta informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Taigi ATPK 41 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą ir laiką. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas ir nenurodant administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos ir laiko, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad kaltinant pareiškėją netinkamu Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 ir Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 parengimu, M. K. instruktavimu darbo vietoje neturint tam teisės, neišsamiu M. K. instruktavimu darbo vietoje, vertinant, kad M. K. nebuvo instruktuotas, neatlikus profesinės rizikos vertinimo motopjūklininko darbo vietoje, neaprūpinus M. K. reikiamomis darbo priemonėmis, pjauti (nuleisti) medžius, nepasitikrinus žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities teisės aktų nustatyta tvarka, siuntimu M. K. pasitikrinti sveikatos jo medicininėje knygelėje neįrašius kenksmingų faktorių jo būsimoje darbo vietoje, nenurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, kas svarbu vertinant administracinės nuobaudos skyrimo terminus ATPK 35 str. prasme. Teismas laikosi nuomonės, jog tokių nustatytų esminių protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole A. S. suformuluotas paminėtas kaltinimas be administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog bylą grąžinus Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant A. S. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę ir nustatant administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, būtų pažeisti ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, todėl teismas kaltinimą dėl netinkamo pravedimo 9 darbuotojams mokymus sumažinant mokymo laiką pagal darbuotojų miško ruošos mokymo programą (mokymui skirta 32 val., o A. G., K. Ž. mokyti apie 13 val.), darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjimo faktiškai dirbto laiko (2009-12-11 S. N., D. U., R. V., V. Č. dirbo apie 8 val., tačiau darbo laiko apsk. žin. parašyta, kad dirbo 4 val.), netinkamo Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 ir Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 parengimo, M. K. instruktavimo darbo vietoje neturint tam teisės, neišsamaus M. K. instruktavimo darbo vietoje, vertinant, kad M. K. nebuvo instruktuotas, neatlikimo profesinės rizikos vertinimo motopjūklininko darbo vietoje, neaprūpinimo M. K. reikiamomis darbo priemonėmis, pjauti (nuleisti) medžius, nepasitikrinimo žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities teisės aktų nustatyta tvarka, siuntimo M. K. pasitikrinti sveikatos jo medicininėje knygelėje neįrašius kenksmingų faktorių jo būsimoje darbo vietoje, laiko nepagrįstu ir neįrodytu.

A. S. taip pat kaltinamas tuo, jog pavėluotai instruktavo įvadiniu instruktažu M. K. (priimtas į darbą 2009-11-06, instr. 2009-11-23) tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 28.2 p.; darbuotojus instruktavo darbo vietoje pavėluotai (M. K. pradėjo dirbti 2009-11-06, instr. 2009-11-24) tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.1 p.; M. K. priėmė į darbą nepasitikrinus jam sveikatos (priimtas į darbą 2009-11-06, sveikata patikrinta 2009-11-10), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. Tačiau Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 28.2 p. nurodyta, jog įvadinį instruktavimą instruktuoja darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas ar asmuo, atliekantis šios tarnybos funkcijas. Įmonės struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas, gavęs įmonės vadovo įgaliojimus, gali instruktuoti to padalinio darbuotojus, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. nurodyta, jog privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys.

Tokiu būdu, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 28.2 p. nenumato konkrečios įvadinio instruktažo atlikimo datos, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. nereglamentuoja būtinybę pasitikrinti sveikatą iki priėmimo į darbą dienos, todėl kaltinimai dėl pavėluoto įvadinio instruktavimo ir dėl M. K. priėmimo į darbą nepasitikrinus jam sveikatos (priimtas į darbą 2009-11-06, sveikata patikrinta 2009-11-10), nėra pagrįsti.

Kaltinimas tuo, kad A. S. darbuotojus instruktavo darbo vietoje pavėluotai (M. K. pradėjo dirbti 2009-11-06, instr. 2009-11-24) tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.1 p., yra aiškus ir išsamus ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d. prasme.

Kaip jau buvo paminėta, šis kaltinimas pareiškėjui buvo apspręstas Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu ar sprendimu (išvadomis) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasčių, kurie nebuvo apskųsti LR vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tokio kaltinimo pagrįstumu. Šį kaltinimą patvirtina 2009 m. lapkričio 6 d. darbo sutartis Nr. 8 ir instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas (bl. 10-11, 62-64, tyrimo aktas) ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.1 p. nuostatos, kur nurodyta, jog pirminį instruktavimą prieš pradėdami dirbti įmonėje, jos padalinyje privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su gamyba, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, paslaugų teikimu, medžiagų bei žaliavų laikymu ir naudojimu. Teismas atmeta liudytojo M. K. parodymus, jog jis buvo laiku instruktuotas pirminiu instruktavimu, nes tokie parodymai prieštarauja įrodymams, esantiems instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.

Tokia A. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41 str. 1d. Tačiau ginčijamame nutarime nurodymas, kad toks teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį, nelaimingo atsitikimo metu sunkią traumą patyrė M. K., prieštarauja Kėdainių rajono PK 2010-05-18 nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, kur konstatuoja, jog M. K. ne dėl darbdavio kaltės, o pats suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, padarė pažeidimus, kurie yra tiesiogiai susiję su priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Tokiu būdu, nenustačius pareiškėjo veikoje atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ATPK 30² str. nuostatomis turėjo būti paskirtas baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis. Atsižvelgiant į tai. nutarimas pakeistinas ir A. S. paskirtina 2750lt. bauda.

Teismas nelaiko reikšmingomis skunde nurodytas aplinkybes, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2010-05-18 nutarime nebuvo nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtina spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus, o nutarimas pagal LR ATPK 41 straipsnio 1 dalį iš viso negalėjo būti surašytas, nes 2010-02-20 buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus, kadangi tokios nurodytos aplinkybės nedraudžia pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Teismas taip pat atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad vyr. specialistas A.Bisikirskas 2010-02-19 nubausdamas A. S. už įvykio vietos neišsaugojimą pagal ATPK 41¹ str. 1 dalį (bl. 10-11), bei 2010-07-14 priimdamas ginčijamą nutarimą pažeidė ATPK 33 str. normą, nes skiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą 2010-02-19 nutarimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41 str. 1 dalį nebuvo surašytas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti 2010 07 14 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A.Bisikirsko nutarimą, kuriuo A. S. paskirta administracinė nuobauda –3500lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., padarymą ir paskirti A. S. 2750lt. baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.