Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, N. M., K. K., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu), kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, pareiškėja M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti šį turtą, t. y. 1513/3551 dalis 0,3551 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ (vieną antrąją) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) T. S. buvo I. S. ir M. M. (ikisantuokinė pavardė – K.) dukra, o ši buvo J. K. ir I. K. dukra. Pridedamos VĮ Registrų centro gyventojų registro šeimos sudėties pažymos patvirtina, kad J. K. ir I. K. buvo T. S. seneliai ir M. M. tėvai. Pažymose taip pat atsispindi, kad nei T. S., nei jos sesuo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), palikuonių neturėjo, abi yra mirusios. Daugiau brolių ar seserų T. S. neturėjo. J. K. ir I. K. buvo ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – K.) tėvai bei pareiškėjos M. Ž. (ikisantuokinė pavardė – K.) seneliai (VĮ Registrų centro gyventojų registro šeimos sudėties pažymos). Taigi pareiškėja ir mirusioji T. S. buvo pusseserės. T. S. mirties dieną jos vardu liko šis nekilnojamasis turtas: 1513/3551 dalys 0,3551 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ (viena antroji) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš karto po T. S. mirties ją kartu su savo dukra Ž. Ž. (kuri yra mirusiosios krikšto dukra) palaidojo ir nedelsiant ėmiau faktiškai valdyti ir naudotis pusseserės turtu kaip savu, kartu su dukra važinėjau rūpintis ir prižiūrėti turtą ir pan. Tokiu būdu vadovaujantis LR CK 5.51 str. priėmė po pusseserės mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama mirusiosios turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savu, t. y. rūpinasi namo dalimi, jame esančiais daiktais, o kartu ir žemės sklypo dalimi. Kadangi mirusiosios turtas yra apleistas, jam reikia daugiau priežiūros, reikia pajungti namo dalies viduje elektrą, kuri buvo atjungta, sumokėti mokesčius už žemę, tačiau kol nėra įforminusi palikimo savo vardu nei elektros tinklai, nei Valstybinė mokesčių inspekcija nesuteikia galimybės nei pajungti elektros, nei sumokėti žemės mokesčio. Daugiau asmenų, išskyrus jos mamą K. K. bei N. M., kurie galėtų būti būtų suinteresuoti palikimo priėmimu, jos žiniomis nėra. Mama yra tikrai garbaus amžiaus ir į palikimą nepretenduoja, ji neturi galimybės pasirūpinti ir likusiu turtu. N. M. savo poziciją teismui pateiks. Pateikia notaro biuro, į kurį pagal teritoriją priklausytų kreiptis dėl mirusiosios turto paveldėjimo – Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. – atsakymą, kuriuo patvirtinama, kad po T. S. mirties niekas iš jos testamentinių ar įstatyminių įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė, 2018-01-15 Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad mirusiosios T. S. vardu nėra registruota jokių testatoriaus sudarytų testamentų ir/ar palikimo priėmimo faktų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu bei tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Jokia kita tvarka gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų ji negali.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jeigu teismas įsitikintų, kad pareiškimas yra pagrįstas, neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

3. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nustatytu terminu nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja, palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad mirusioji yra jos pusseserė, kuri vaikų neturėjo, tėvai yra mirę.

Pareiškėjos atstovė, palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, namo dalį ir aplinką aptvarkė.

Suinteresuotas asmuo N. M. nurodė, kad palikimą priėmė sesuo. Su pareiškimu sutinka, norėtų gauti savo palikimo dalį.

Liudytojas G. S. nurodė, kad su T. S. buvo kaimynai, jis kvietė greitąją tuo metu, kai ji mirė. Po T. S. mirties į namo dalį atvažiuoja tik pareiškėja su dukra. Pareiškėjos žentas pjauna žolę. Pareiškėja jo prašo kūrenti pečių.

Liudytoja Ž. Ž. nurodė, kad yra pareiškėjos dukra. Mama pradėjo tvarkyti T. S. turtą, prižiūrėti namą. Elektros pajungti negali, mokesčių mokėti negali. Yra likę pusę namo ir 15 arų žemės.

Suinteresuotas asmuo K. K. ir VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

6. Nagrinėjamu atveju yra aktualus palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo būdu palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra T. S. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėja nurodo, kad po pusseserės (giminystės faktą patvirtina byloje esantys duomenys) T. S. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą, t. y. 1513/3551 dalis 0,3551 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ (vieną antrąją) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdyti. Sutvarkė namą, išvežė senus baldus, šienauja žolę. Liudytojas G. S. nurodė, kad pas jį laikomi raktai, prašoma pakūrenti patalpas.

8. Bylos duomenimis pareiškėja pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis, juo rūpinosi kaip savo, disponavo namuose likusiais namų apstatymo ir apyvokos daiktais, prižiūrėjo aplinką. Iš bylos duomenų matyti, kad po T. S. mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, o mirusiosios T. S. vardu nėra registruota jokių testatoriaus sudarytų testamentų ir/ar palikimo priėmimo faktų.

9. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja per tris mėnesius po savo pusseserės po T. S. mirties pradėjo naudotis jai priklaususiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

10. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, nurodant konkretų palikėjos T. S. palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, t. y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant konkretaus paveldimo turto.

11. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja priėmė T. S. palikimą po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.