Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis agentu UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 23 d. 15.00 val. – 2016 m. liepos 24 d. 4.30 val., Klaipėdoje, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas D. S. atvyko į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto posto MTV „Burės“ ir pateikė muitinės tranzito deklaraciją 16LTVA100015216470 su prašymu pakrauti prekes iš transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į laivą Maersk Belfast, stovintį AB „Klaipėdos Nafta“ teritorijoje muitinės prižiūrimoje ir nustatytoje vietoje. Pakrovimas buvo leidžiamas tik pateikus prekes laikinam saugojimui, tai pažymėjus pateiktame prašyme. NKTS priemonėmis užregistravus atvykimą, tranzito lydintysis dokumentas buvo pervestas į būseną „Atvykimas užregistruotas“. Tačiau tranzitas liko neužbaigtas, kol prekės nebus pateiktos laikinajam saugojimui. Paaiškėjo, kad D. S. muitinės raštiško leidimo iškrovė prekes ne muitinės nustatytoje vietoje, o Danės krantinėje į katerį NZ55 ir kateriu nuplukdė krovinį į laivą Maersk Belfast bei pakrovė į laivą. Perkraudamas prekes iš transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į katerį NZ55 ir iš katerio į laivą Maersk Belfast, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 str. 1 d. (prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose). Be to, D. S. nepateikdamas prekių laikinajam saugojimui, taip pat ir nepateikdamas pranešimo apie reeksportą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 145 str., 274 str., bei MD įsakymą 2016-04-14 Nr. 1B-275 4 p. Šiais savo veiksmais D. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. į teismo posėdį atvyko, pripažino padaręs teisės pažeidimus, gailisi. Paaiškino, kad reikalavimas prekes pateikti laikinajam saugojimui bei jas perkrauti muitinės nurodytoje vietoje įsigaliojo gegužės mėnesį. Ši nuostata jam yra žinoma, buvo apie tai informuotas muitinės pareigūnų. Tačiau AB „Klaipėdos nafta“ kategoriškai atsisakė atlikti reikalingas procedūras, tačiau rašytinių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali, kadangi visi pokalbiai vyko telefonu. Dėl to neturėjo galimybės įvežti ir pakrauti prekes per uosto įmonės vartus, o prekes pakrovė Danės krantinėje į katerį NZ55 ir juo jas nugabeno į laivą Maersk Belfast. Dirba agentu UAB (duomenys neskelbtini), jam mokamas 1000 Eur darbo užmokestis.

Rašydamas paaiškinimą Klaipėdos teritorinės muitinės „Molo“ posto padaliniui „Burės“ D. S. nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ kategoriškai atsisakė atlikti reikalingas procedūras per KIPIS sistemą, jis, D. S., neturėjo galimybės įvežti ir pakrauti prekes per uosto įmonės vartus. 2016-07-23 prekės buvo pakrautos prie Danės upės krantinės ir kateriu NZ55 nugabentos į laivą Maersk Belfast (b.l. 4).

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinė atsakomybė kyla už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, t.y. muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Prekės yra muitinės prižiūrimos nuo jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momento (BMK 37 str. 1 d.).

BMK 96 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, t.y. jis atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. BMK 46 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir D. S. kaltė jam inkriminuojamų pažeidimų padarymu įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), D. S. paaiškinimais (b.l. 4) bei teisme duotais parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) prašymais (b.l. 7, 8) bei kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte. D. S. skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad D. S. pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad D. S. administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimus traukiamas pirmą kartą, teismo nuomone, pažeidimai buvo padaryti veikiant ne tyčia, o dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. S. savo klaidą pripažino, suprato, žala nei valstybei, nei fiziniams ar juridiniams asmenims nepadaryta. Taip pat teismas atsižvelgia į D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Galiausiai, įvertintina pažeidėjo finansinė padėtis. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti D. S. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnes nuobaudas nei ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto, ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijose numatytos minimalios baudos (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 209 str. 1 d. 4 p., 209¹ str. 1d. 2 p., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16059950838.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.