Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-12-12, 21:10 val., Taikos pr. 114, Klaipėdoje, V. R. vairavo transporto priemonę, „Mersedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ją atsitrenkė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų nuostatas.

V. R. tinkamai pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį ji neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš 2017-12-15 Klaipėdos apskrities VPK pareigūno, M. J., tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, jog 2017-12-12, apie 21:15, Taikos pr., Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis ROIK: 0117000690842, kurio metu automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį ir iš eismo įvykio pasišalino. 2017-12-13 pasišalinusi transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir velkos pagalba nuvežta į saugomą aikštelę. Pagal valstybinius numerius buvo nustatyta, kad minėta transporto priemone naudojasi N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Susisiekus su minėtu asmeniu, pastarasis nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į užsienį, o transporto priemonę paskolino draugui. 2017-12-16 nuvykus pagal adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, N. R. buvo rastas namuose ir pateikė paaiškinimą, kad minėto eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo jo žmona, V. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-12-21 nuvykus pagal adresą į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. R. pripažino, jog vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, bet nenorėjo sutikti su eismo įvykio aplinkybėmis.

Be Klaipėdos apskrities VPK pareigūno tarnybinio pranešimo KET pažeidimų padarymo faktas ir V. R. kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos esminės administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės; Klaipėdos apskrities VPK pareigūnių V. P., L. M. tarnybiniais pranešimais; nuo eismo įvykio nukentėjusiųjų L. K., R. K. paaiškinimais, kuriuose paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, patvirtino, jog jų automobiliui padaryta 400 Eur žala – subraižytas ir įlenktas galinis bamperis; eismo įvykio vietos schema; N. R. ir V. R. paaiškinimais; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; administracinių nusižengimų registro, asmens duomenų išrašais; papildomais duomenimis apie eismo įvykį, VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę išrašu, iš kurių matyti, jog automobilis „Mersedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso N. R., o automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. K..

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokia veika neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia baudą nuo 850 iki 1500 eurų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 1, 8 dalys).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tokia veika užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Remiantis KET 14 punktu draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad 2017-12-12, 21:10 val., Taikos pr. 114, Klaipėdoje, V. R. vairavo transporto priemonę, „Mersedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ją atsitrenkė (KET 9, 126 punktai) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai (KET 222 punktas).

Kadangi, administracinio nusižengimo protokole V. R. veiksmai pagal KET 14 punktą (vairavimas transporto priemonės neturint teisės vairuoti) nėra kvalifikuoti, tačiau jos veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (ANK 426 straipsnio 1 dalis), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Todėl, įvertinus bylos įrodymų visumą, darytina išvada, jog V. R. savo veiksmais pažeidusi KET 9, 126, 222 punktų nuostatas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Jai skirtina administracinė nuobauda.

V. R. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į V. R. asmenybę – jauno amžiaus, dirba, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, anksčiau bausta administracine tvarka bausta, taip pat ir už analogiškų administracinės teisės pažeidimų padarymą - 2015-09-02, 2016-04-08 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie teismo paskirtų baudų sumokėjimą nėra, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad V. R. skirtina nuobauda - bauda, nežymiai viršijanti ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos minimalią ribą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu <...> perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti <...>. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiai institucijai. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - V. R., priklauso jos vyrui N. R., kuris tiek iki eismo įvykio, tiek eismo įvykio metu buvo kartu su savo žmona. Todėl, įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad transporto priemonė V. R. vairuoti buvo patikėta žinant, jog ji neturi teisės vairuoti. Be to, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, atsižvelgiama ir į tai, jog V. R. anksčiau jau du kartus - 2015-09-02, 2016-04-08, buvo taikyta atsakomybė už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, kai iš įvykio vietos buvo pasišalinta. Šios aplinkybės rodo, kad dėl ankstesnių teismo paskirtų nuobaudų V. R. išvadų nepadarė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, teismas daro išvadą, kad, šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant ir ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Mersedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27, 29 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1, 8 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

V. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jai administracinę nuobaudą - 861 (aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno) euro baudą, su transporto priemonės - „Mersedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.

Išaiškinti, kad baudą turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 17076147226, įmokos kodą - 1001.

Administracinio nusižengimo teiseną V. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.