- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- II-224-668/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00743-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK
- Pareiškėjas
- Groward Group, UAB
- Kategorijos
- 19.29Antspaudų gaminimo, naudojimo, apskaitos, saugojimo ar sunaikinimo tvarkos pažeidimas (ANK 527 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei vyriausiajai tyrėjai Jelenai Gandziuk,
nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G. G.“ atstovams direktoriui D. M. ir teisininkei L. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos Jelenos Gandziuk 2020 m. kovo 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK:20112522204).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jelenos Gandziuk 2020 m. kovo 27 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 527 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pagal Institucijoje 2020 m. kovo 5 d. gautą UAB „G. G.” pareiškimą su prašymu nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo siunčiamose blankuose ir antspaude naudodamas Lietuvos Respublikos herbą nepažeidžia galiojančių įstatymų normų.
Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Institucijoje 2020 m. kovo 9 d. gautas raštas, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad savo blankuose įmonė nenaudoja Lietuvos Respublikos herbo, blankuose naudojamas stilizuotas raitelis, kuris nėra Lietuvos Respublikos herbas, nepateikiamas raitelis ir kaip prekinis ženklas, įmonė prekinio ženklo neturi, nieko negamina, teikia teisines paslaugas. Teisinis pagrindimas – cituojamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktas, numatantis, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „G. G.” su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo panaikinti pirmiau minėtą Institucijos nutarimą bei skirti specialistą, kad būtų pateikta išvada, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas simbolis yra Lietuvos Respublikos herbas. Skunde nurodoma, kad, pareiškėjo nuomone, nutarimas priimtas: neužtikrinant ANK numatyto teisingo proceso principo, kadangi atliekant tyrimą dėl Lietuvos Respublikos herbo naudojimo nebuvo išnaudotos visos priemonės, galinčios padėti išsiaiškinti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas antspaudas ir simbolis blankuose gali būti laikomas tiesiog stilizuotu raiteliu ar turėtų būti priskiriamas Lietuvos Respublikos herbo neteisėtam atvaizdavimui; nepasinaudojus ANK 587 straipsnyje ir 593 straipsnyje administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui suteikta teise paskirti ekspertą/specialistą atlikti naudojamo simbolio ekspertizę/pateikti išvadą, kadangi akivaizdu, jog siekiant išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas simbolis gali būti traktuojamas tiesiog kaip stilizuotas raitelis, reikalingos specialios žinios. Taip pat nurodoma, kad specialistas, pasitelkęs specialiąsias žinias įvertintų, ar bendrovės vaizduojamas raitelis yra tapatus Lietuvos Respublikos herbui, apibrėžtam ir pavaizduotam Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme (toliau – Įstatymas). Pažymi, kad Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, etnografinio regiono, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas subjektui, kuriam jis sukurtas, simbolizuoti ir išskirti“. To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai)“. Tame pačiame Įstatyme pateiktos ir nespalvoto herbo variacijos bei nurodytas baigtinis sąrašas institucijų, kurios teisėtai gali naudoti herbą dokumentų blankuose, herbiniuose antspauduose, antraštiniuose puslapiuose, institucijų ir įstaigų leidiniuose bei iškabose (5 straipsnis). Pažymi, kad Įstatyme pateiktame baigtiniame sąraše, kurios teisėtai naudoja valstybės herbą, nėra nurodyta, jog Lietuvos valstybės herbą savo siunčiamuose dokumentų blankuose ar antspauduose gali naudoti privatūs juridiniai asmenys. Tokie heraldikos objektai kaip herbai, vėliavos, nacionaliniai simboliai visada yra siejami su jiems suteikiama savybe reprezentuoti ir simbolizuoti valstybę, savivaldybes ar kitas valdžios įstaigas. Todėl toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai savavališkas herbo naudojimas yra akivaizdus pasinaudojimas sukurtu gerbiamu herbo įvaizdžiu, siekiant sudaryti įvaizdį, jog Dokumentą siunčia ne privatus juridinis asmuo, bet tam tikra Lietuvos valstybės viešoji institucija. Tokiu būdu oficialius raštus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunantys asmenys yra klaidinami. Pažymi, kad herbas neturėtų būti naudojamas komerciniams tikslams, nes sukuria klaidingą įspūdį, kad į dokumentą gavusį asmenį kreipiasi Lietuvos valstybės įgaliojimus turintys asmenys. Atkreipia dėmesį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už užmokestį teikia teisines paslaugas, todėl komerciniais tikslais Lietuvos Respublikos herbo naudoti negali.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyrius – atsiliepimo į skundą nepateikė, o teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė su skundu nesutiko skundžiamame nutarime nurodytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundą padavusios UAB „G. G.“ atstovai nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant bei vadovautis procesiniuose dokumentuose pateiktais pareiškėjo argumentais ir paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 527 straipsnyje nustatyta, kad antspaudų gaminimo, naudojimo, apskaitos, saugojimo ar sunaikinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Kaip matyti iš skundo turinio, jame keliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 527 straipsnyje, pagrįstumo klausimas, taip pat nesutinkama su Institucijos konstatuotu administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu. Skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo siunčiamose blankuose ir antspaude galimai naudoja Lietuvos Respublikos herbą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnyje (1, 2, 3, 4 dalys) Lietuvos herbo naudojimas vienareikšmiškai siejamas su valstybinėmis įstaigomis. Tačiau šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti numatyta ir kitų juridinių asmenų, turinčių teisę naudoti Lietuvos valstybės herbą, taip pat kitų Lietuvos valstybės herbo naudojimo atvejų (5 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB (uždaroji akcinė bendrovė) „(duomenys neskelbtini)“ yra privatus juridinis asmuo, todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad antspaudų su Lietuvos valstybės herbų apyvarta reglamentuoja Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymas.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo argumentus, teismo posėdyje išklausęs Institucijos atstovės paaiškinimus, sprendžia, jog Institucijos nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai papildomoms aplinkybėms ištirti. Teismo vertinimu, Institucijos nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertinto galimo nusižengimo aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pagal ANK 527 straipsnį buvo pradėta 2020 m. kovo 5 d. Institucijoje gavus UAB “G. G.” pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pasirašytą pranešimą dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, kuriame dėstomos su pareiškėjo turėto skolinio įsipareigojimo perleidimu susijusios aplinkybės, skolinis įpareigojimas buvo įvykdytas, o pareiškimas teikiamas dėl bendrovės naudojamos dokumento formos su Lietuvos Respublikos herbu ir dokumente pateikiamo šios įmonės antspaudo su Lietuvos valstybės herbu, todėl prašoma nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo siunčiamose blankuose ir antspaude naudodamas Lietuvos Respublikos herbą nepažeidžia galiojančių įstatymų normų. Su skundu Institucijai buvo pateiktas minėtas UAB “G. G.” 2019 m. spalio 8 d. bylos Nr. 2019/10/08 pranešimas dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, kuriame matyti ginčijamas žymuo, pareiškėjo įvardijamas kaip galimai neteisėtai naudojamas Lietuvos Respublikos herbas.
Iš Institucijos 2020 m. kovo 27 d. išdėstytos nutarimo esmės matyti, jog Institucija, priimdama procesinį sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl nagrinėjamo įvykio rėmėsi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu rašytiniu paaiškinimu, kad: blankuose naudojamas stilizuotas raitelis kuris nėra Lietuvos Respublikos herbas; nepateikiamas raitelis ir kaip prekinis ženklas, įmonė prekinio ženklo neturi, nieko negamina, teikia teisines paslaugas. Šiame rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti internetinėje prieigoje adresu https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/stilizuoti-vyciu-naudojimas-autorius-yra-bet-leidimo-nereikia-56-1060924. Pažymėtina, kad teismui patikrinus, minėtu internetinės prieigos adresu rastame straipsnyje „Stilizuotų Vyčių naudojimas: autorius yra, bet leidimo nereikia?“ iš esmės keliamas Lietuvoje plačiai paplitusių stilizuotų Vyčių autorystės klausimas, savo esme nesusijęs su šios bylos ginču. Be to, atkreiptinas dėmesys į UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniame paaiškinime dviprasmiškai reiškiamą poziciją, tai yra nors nurodoma, kad jų įmonės blankuose naudojamas stilizuotas raitelis, kuris nėra Lietuvos Respublikos herbas, tačiau nukreipiant minėtai informacijos paieškai, nukreipiama į straipsnį, susijusį su stilizuotais Vyčiais, tai yra iš esmės į straipsnį, susijusį su stilizuotu Lietuvos Respublikos herbu. Šiuo atveju sutiktina su skunde nurodytais argumentais, kad siekiant išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ blankuose naudojamas simbolis gali būti tikrai traktuojamas tiesiog tik kaip stilizuotas raitelis, Institucija turėjo pasinaudoti ANK 587 straipsnyje ir 593 straipsnyje administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui suteikta teise paskirti ekspertą/specialistą atlikti naudojamo simbolio ekspertizę/pateikti išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime cituojamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktas (iki 2020-04-25 galiojusi redakcija), nustatantis, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle. Tačiau duomenų, jog Institucija aiškinosi, ar uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro leidimą įregistruoti prekių ženklą ar dizainą su galima Lietuvos valstybės simbolika, nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas iš esmės buvo priimtas tik vieno įrodymo – „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų rašytinių paaiškinimų – pagrindu. Kitų duomenų, išskyrus pirmiau paminėtą, byloje nėra, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasi Institucija priėmė skundžiamą nutarimą.
Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 str. 4 d.).
Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byla ir UAB „G. G.“ pareiškimas yra išnagrinėti neišsamiai. Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos paskirtį bei esmines procesines taisykles (ANK 563 ir 564 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atitinkamiems trūkumams pašalinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti visus būtinus proceso veiksmus (tarp jų galimo protokolo surašymą, įvertinus specialistų ar ekspertų išvadas ir kitus ANK numatytus tyrimo veiksmus), kas nėra teismo kompetencija, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla, esant esminių trūkumų, grąžintina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo UAB „G. G.“ skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos Jelenos Gandziuk 2020 m. kovo 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK:20112522204) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriui papildomam administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.