- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-76-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40000-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos1 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia degiu skysčiu apipylė ir padegė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6 000 Eur, tokiu būdu visiškai sunaikino nukentėjusiajai R. M. priklausantį 6 000 Eur vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.
2. K. K. yra kaltinamas ir tuo, kad 2019 m. spalio 9 d. 11.40 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, buto kambaryje, juodos spalvos krepšyje laikė narkotines medžiagas – kanapes, kurių bendroji masė yra 115,41 g., ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2%, ir amfetaminą, kurio masė 0,230 gramo, iki šias medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nenustatant suėmimo termino. Šio teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi K. K. 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 2 d.
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m sausio 22 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 2 d.
5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas vienam mėnesiui.
6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartimi K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d., nustačius, kad nėra išnykę Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnyje 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
8. Skundu kaltinamojo K. K. gynėja advokatė K. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – suėmimo termino nepratęsti, taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
8.1. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam suėmimas taikomas ilgiau nei 6 mėnesius. BPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suėmimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas suėmimo terminą pratęsti. Tokiu būdu nepagrįstai varžomos kaltinamojo teisės.
8.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra pagrindų taikyti suėmimą. K. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažino. Duomenų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, nėra. Pati nukentėjusioji abejoja, kad jis padarė šį nusikaltimą. Jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta. Taip pat nėra duomenų, jog jis gali slėptis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau jis pats grįžo ir prisistatė pareigūnams. Dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo teistas ne vieną kartą, tačiau anksčiau niekada nesislapstė.
8.3. Mano, kad jam turi būti skiriama švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Buvęs teistumas nesudaro pakankamo pagrindo skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Paaiškino, jog turi nepilnametį vaiką, palaiko artimus ryšius su motina, kuriai diagnozuotas galvos auglys bei močiute. Visi kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
9. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
10. Išnagrinėjus pateikto skundo argumentus, įvertinus bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, darytina išvada, jog Plungės apylinkės Palangos rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsiant kaltinamajam K. K. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesių laikotarpiui, Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, todėl naikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – ar šioje proceso stadijoje pakeisti ją švelnesne nėra teisinio pagrindo.
11. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baigus ikiteisminį tyrimą pakako duomenų prokurorui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą perduoti teismui, o bylą nagrinėjančiam teisėjui – perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
12. Bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties įtariamojo ir nukentėjusiosios parodymai, telefonų celių išklotinės, kratos protokolai, specialisto išvados ir kita rašytinė ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog K. K. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija dėl K. K. kaltės nepasisako. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylą dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
14. Nagrinėjamu atvejui K. K. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
15. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo ar pratęsimo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti / kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžiamas kaltės klausimas iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, t. y. įprastai pakankami duomenys yra tokie, kurie patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir tikėtina, jog ją galėjo padaryti įtariamas / kaltinamas asmuo.
16. K. K. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 187 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, padarymu. K. K. galbūt nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, iš viso jam yra priimti penki baudžiamieji įsakymai ir vienas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo K. K. prisipažįsta, tačiau jis taip pat yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, už kurią asmeniui gali būti skiriama pakankamai griežta – iki penkerių metų laisvės atėmimo – bausmė, padarymu. Asmenį pripažinus kaltu, jam bus skiriama viena subendrinta bausmė, t. y. kaltinamajame akte pateikti duomenys turi būti vertinami kaip visuma, neskirstant nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo asmuo prisipažįsta ir dėl kurių savo kaltę neigia.
17. Skunde nurodyta, kad K. K., žinodamas apie jam priimtą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį 40 parų arešto bausme, išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad K. K. pats grįžo ir nesislapstė nuo pareigūnų, nepaneigia fakto, jog jis, praeityje ne vieną kartą teistas, žinodamas teisines nusikaltimų vykdymo pasekmes, būdamas laisvėje, gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo teismo bei nuosprendžio vykdymo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų ir bylą nagrinėjantis teismas šią aplinkybę teisingai įvertino.
18. Skunde nurodyta, kad pagrindo spręsti, jog jis pradės slapstytis nėra, nes gyvena su motina, kuri serga vėžiu ir jai reikalinga pagalba gydantis ir prižiūrint senelę. Taip pat turi nepilnametį vaiką. Palangos rūmai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog aplinkybės dėl sergančios motinos, senyvo amžiaus senelės, vaiko, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo nesudaro kliūtis galimam kaltinamojo slapstymuisi nuo baudžiamojo persekiojimo ar būsimo teismo nuosprendžio vykdymo nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą, buvo rastos narkotinės medžiagos. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi įtariamajam į sūnų apribota tėvo valdžia. Dėl šių skundo argumentų jau iš esmės buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-58-795/2020. Naujų aplinkybių skunde nenurodyta.
19. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. K. K. kaltinamas nusikalstamo veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Šis straipsnis patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Kitas nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymu kaltinamas K. K., nėra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, tačiau kaltinimas yra vertinamas kaip visuma, taigi pakanka, jog bent vienas iš nusikaltimų būtų įtrauktas į minimo straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąrašą, kad būtų galima spręsti apie pakartotinį asmens nusikalstamumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. K. anksčiau teistas ne vien už narkotinių medžiagų laikymą: Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu K. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už sugyventinės ir savo vaiko motinos V. K. sumušimą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu K. K. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už grasinimą nužudyti savo sugyventinę V. K., Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu K. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį už sugyventinės R. M. dukros turto sugadinimą. Šios aplinkybės rodo, jog K. K. yra linkęs nusikalsti, jo daromi nusikaltimai tampa sisteminio pobūdžio, sukelia vis sunkesnes pasekmes ir darosi pavojingesni. Taigi pagrįstai manytina, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis K. K. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.
20. Kaltinamojo gynėja skunde nurodė, kad jos ginamojo K. K. interesai yra pažeisti, nes suėmimas trunka ilgiau nei 6 mėn., o tam objektyvių priežasčių nėra. Teisėjų kolega atmeta šiuos skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Kaltinamasis K. K. suimtas nuo 2020 m. sausio 2 d. ir byla nagrinėjama jau teisme. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl ko tiriama ir nagrinėjama byla. K. K. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą jam gali būti skirta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes matyti, kad šiuo metu suėmimo trukmė neviršija dviejų trečdalių BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos didžiausios laisvės atėmimo bausmės. Be to, aukščiau aptarta, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindai. Tad nėra pagrindo spręsti, jog pratęstus suėmimo terminą buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėtina, jog, taikant intensyvią priežiūrą, gal ir būtų galima užkirsti kelią kaltinamojo slėpimuisi, t. y. išvykimui iš Lietuvos, tačiau, atsižvelgiant į jo galbūt padarytų veikų pobūdį, švelnesnė kardomoji priemonė neužkirs kelio daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi konstatuotina, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti jos dėl skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo K. K. gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.