Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-13 · Administracinė byla Nr. eI-1654-535/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
eI-1654-535/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00302-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
Ryanair DAC
Atsakovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybai
Advokatai
Tadas Vilčinskas
Administracinė byla Nr. eI-1654-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00302-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 41, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui, atsakovo atstovams Martynui Ausčiui, Anželikai Chaleckienei, Arūnui Paulauskui ir Anai Svetikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ryanair DAC skundą atsakovui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ryanair DAC (toliau – vežėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2017-12-29 nutarimą transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byloje Nr. IN/8271/88/LT/17; 2) jei pirmasis prašymas nebūtų tenkintas, sumažinti byloje paskirtą baudą iki minimalios įstatyme nustatytos baudos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad ginčijamu nutarimu Ryanair DAC už Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus skirta Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta 4 200 Eur bauda. Nutarime konstatuota, kad patikrinus Keleivių duomenų įrašų sistemą buvo nustatyta, kad vežėjas Ryanair nustatyta tvarka nepateikė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad 2004-04-29 Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis įgyvendinimo, patvirtinta 2006-09-28 (toliau – API direktyva), į nacionalinę teisę perkelta neteisingai, todėl bauda neturėjo būti skirta. API direktyvos nuostatos, kurių pagrindu priimtas nutarimas skirti baudą vežėjui, yra imperatyvaus pobūdžio, pakankamai aiškios ir tikslios. API direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos tam tikros teisės, t. y. teisė perduoti direktyvos reikalaujamą, bet ne platesnio pobūdžio informaciją direktyvoje nustatytais terminais ir tvarka, kuriai prieštarauja Lietuvos reguliavimas, todėl tokiu reguliavimu pagrįstas nutarimas naikintinas.

Pagal Įstatymo reguliavimą vežėjas privalėjo pateikti keleivių duomenis ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis. Mano, kad toks reikalavimas pateikti duomenis yra perteklinis, prieštaraujantis API direktyvai, kadangi joje dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis numatyta daug mažesnė keleivių duomenų apimtis.

Dėl informacijos, teiktinos valstybinėms institucijoms API direktyvos pagrindais, Europos Komisijos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė priėmė nuomonę Nr. 9/2006 dėl Tarybos direktyvos 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis įgyvendinimo, patvirtinta 2006-09-28 (oficialaus biuletenio Nr. 01613/06/LT WP 127). Siekdama, kad valstybės narės nesilaikytų skirtingų pozicijų, kurios gali būti pasirinktos todėl, kad aptariamos direktyvos nuostatose nėra aiškiai apibrėžtų nurodymų, darbo grupė šioje nuomonėje nustatė tam tikras aiškinimui ir įgyvendinimui skirtas gaires. Darbo grupė ragina valstybių narių įstatymų leidžiamąją valdžią ir visas kompetentingas nacionalines institucijas atsižvelgti į šias gaires rengiant ir taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais ši direktyva yra perkeliama į nacionalinę teisę. Mano, kad perkeliant šią direktyvą į Lietuvos Respublikos teisę, šiomis gairėmis nebuvo vadovautasi.

Mano, kad reikalavimas teikti platesnius nei numatyta API direktyvoje duomenis, t. y. reikalavimas pateikti PNR duomenis remiantis API direktyva prieštarauja direktyvai 2004/82/EB, direktyvai 95/46/EB, darbo grupės nuomonei 9/2006. Pažymi, kad šios direktyvos nuostatos yra pakankamai įsakmios ir nenumatančios ilgesnių informacijos apie keleivius saugojimo terminų, išskyrus atvejus, kai duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Taip pat anksčiau minėta Darbo grupė Nuomonėje pažymėjo, kad, kaip nustatyta direktyvoje, duomenys, kuriuos gauna pasienio kontrolės institucijos, gali būti saugomi ilgiau nei 24 val. tik tuo atveju, jei jų reikia tokių institucijų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Tuo tarpu Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Įstatymo 1 priedo 1.2. 1.4. 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesiu nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Kaip matyti iš nurodyto reguliavimo, Įstatymu nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta API direktyvoje. Tai prieštarauja API direktyvos tikslams ir esmei, kurie yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti API direktyvos tekste.

Pareiškėjo teigimu, siunčiant pranešimus tik oficialiuoju Ryanair registracijos adresu nebuvo užtikrinta teisė pateikti paaiškinimus ir prašymus Įstatymo nustatytu būdu bei užtikrinti Ryanair atstovavimą bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad vežėjas Ryanair yra didžiulė, daugiau nei 14 000 darbuotojų turinti įmonė, turinti filialus ir atstovybes ir kitose šalyse ne tik Airijoje. Pabrėžia, kad už skrydžių informaciją atsakingas skyrius yra adresu Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM24 1QW. Šį adresą susitikimų su Policijos departamento atstovais metu ne kartą pakartojusi Ryanair atstovė A. M. P. prašė visus su PNR (kadangi susitikimų metu buvo derintasi vien dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (toliau – PNR direktyva) įgyvendinimo) direktyva susijusius dokumentus siųsti šiuo adresu, tačiau protokolai su nurodytomis nagrinėjimų datomis ir kita informacija vis tiek buvo išsiųsta į oficialią Ryanair buveinę.

Nurodo, kad nors posėdžio metu buvo prašoma paskirti mažesnę nei vidutinę baudą atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakovas į jas neatsižvelgė. Mano, kad už pažeidimą paskirta 4 200 Eur bauda yra per didelė. Vežėjas bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui, todėl šie veiksmai laikytini pagalba atliekant tyrimą.

Paaiškina, kad tarp Policijos departamento ir vežėjo vyko susitikimai, vaizdo konferencijos ir kitaip šalys bendravo iki tvarkos, pagal kurią būtų teikiami keleivių duomenys (PNR) pagal 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL 2016 L 119, p. 132). Vežėjui buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jis paruoš savo technines priemones ir personalą keleivių duomenims Padaliniui teikti. Padalinys niekaip neinformavo vežėjo apie privalomumą teikti keleivių, atvykstančių iš ne ES valstybių duomenis pagal Direktyvą, nedavė pakankamo laiko jam pritaikyti duomenų bazių ir atlikti kitų veiksmų, kad būtų užtikrintas (1) duomenų pateikimas laiku ir tarp šalių suderintomis priemonėmis; (2) saugus, laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų, duomenų perdavimas Padaliniui; (3) vežėjo informacinių sistemų pritaikymas prie Padaliniui tinkamų sistemų, išvardintų Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų ir informacijos apie oro vežėjus teikimo informacijos apie keleivius padaliniui tvarkos aprašo II skyriuje (Keleivių duomenų teikimo tvarka, būdai, formatai, terminai).

Pažymi, kad nei vienas iš būdų iki vežėjui buvo paskirta nuobauda nebuvo tinkamas vežėjui ir suderintas su Padaliniu. Vežėjas Ryanair kitose valstybėse teikia keleivių duomenis pagal Direktyvą naudodamas „Type B“ informacinę sistemą, kuri kol kas nėra suderinta su Padalinio informacine sistema. Sistemoms suderinti, ką pripažįsta ir Padalinio atstovai, reikalingas laikas, kuris vežėjui nebuvo suteiktas. Jis iš karto, be išankstinio pranešimo, buvo pradėtas bausti už Įstatymo 19¹ straipsnio pažeidimus, neatsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes. Nedavė pakankamai laiko techniškai išspręsti duomenų teikimo galimybės.

Pažymi, kad 2017-12-13 įvyko garso konferencija tarp Padalinio ir vežėjo, kurio metu pats Padalinys pripažino, kad kol kas nėra užtikrinęs vežėjui Ryanair techninių galimybių teikti keleivių duomenis per KPIS sistemą. Taigi, tik 2017-12-13 įvyko pirmasis techninis pokalbis dėl galimybės vežėjui teikti API keleivių duomenis pagal Type B protokolą. Mano, kad prieš skirdamas baudas, Padalinys privalėjo suteikti visą informaciją vežėjui apie renkamus duomenis, suteikti laiko pritaikyti technines priemones duomenims Padaliniui pateikti.

Atsakovas Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo siekis apriboti ginčo dalyką vien API direktyvos ribomis, yra manipuliatyvus ir gali klaidinti teismą. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas vykdant Įstatymą. Šis Įstatymas įgyvendina ne vieną pareiškėjo nurodytą direktyvą – iš viso šiuo Įstatymu yra įgyvendinamos 4 Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvos (Įstatymo 3 priedas), jos visos yra susijusios, persidengiančios ir skirtos vežėjų veiklai reguliuoti. Pažymi, kad ir aptariamu atveju turėjo būti taikomos ne vienos direktyvos nuostatos (perkeltos į Įstatymą), todėl pareiškėjo siekis siaurinti ginčą iki vienos direktyvos reguliavimo yra netinkamas, neatskleidžiantis visų pareigų, kylančių pareiškėjui kaip vežėjui įgyvendinant Įstatymą, į kurį yra perkeltos ir, kur įmanoma, subendrintos įgyvendinamų direktyvų nuostatos.

Nesutinka, kad Lietuvos Respublikos reguliavimas prieštarauja API direktyvos reguliavimui dėl to, kad vėlesnė direktyva, o konkrečiai PNR direktyva, kurios I priede yra detalizuojama, kokius duomenis turi teikti vežėjai, apėmė ir ankstesnės API direktyvos reikalaujamus pateikti duomenis. Direktyvos gali persidengti, viena kitą papildyti, praplėsti, todėl nagrinėjant 2017-11-19 padarytą pažeidimą, būtina vertinti visus tuo metu galiojusius reikalavimus vežėjui, sistemingai analizuoti direktyvų nuostatas.

Šiuos argumentus pagrindžia faktas, kad abi, API direktyva ir PNR direktyva, nustato pareigą vežėjams teikti tuos pačius keleivių duomenis, kurie yra vadinami API duomenimis, ir kurie vežėjų yra saugomi ir tvarkomi tose pačiose keleivių išvykimo kontrolės sistemose. Skirtumas yra tas, kad PNR direktyva numato pareigą teikti papildomai, be API direktyvoje numatytų duomenų kategorijų, dar daugiau duomenų kategorijų, t. y. API direktyvoje numatytas duomenų kategorijas ir papildomai kitas duomenų kategorijas. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas pagrįstai nusprendė, kad abi šios direktyvos yra perkeliamos tuo pačiu Įstatymu ir šie duomenys tvarkomi vienoje Keleivių duomenų įrašų informacinėje sistemoje.

API ir PNR direktyvų nustatomas skirtingas keleivių duomenų tvarkymo režimas, duomenų saugojimo terminas ir kt. yra realizuojami techninėmis priemonėmis Keleivių duomenų įrašų informacinės sistemos funkcionalumais suteikiant atitinkamas prieigas prie skirtingų duomenų kategorijų skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į jiems teisės aktų nustatytus įgaliojimus tvarkyti duomenis. Tai galima pagrįsti pavyzdžiu, kad atitinkamomis techninėmis priemonėmis realizuojama Įstatymo 19¹ str. 4 d. nuostata, kuria remiantis, siekiant kovoti su nelegalia migracija ir sugriežtinti pasienio kontrolę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tvarko tik šio Įstatymo 1 priedo 1.1, 1.2., 1.3, 1.4, 1.5, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytus duomenis ir tik apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respubliką iš ne ES valstybių narių. Tokie duomenys yra tvarkomi ir saugomi API direktyvoje nustatytais tikslais ir tvarka. Įstatymo leidėjo pasirinktas modelis, kai API ir PNR duomenys tvarkomi toje pačioje sistemoje techniškai užtikrinant skirtingą duomenų tvarkymo režimą, yra Europos Komisijos pripažintas gerąja praktika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo siekis nuginčyti nacionalinį reguliavimą remiantis Direktyva ir neatsižvelgiant į vėlesnes ES direktyvas, nevertinant Įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų sistemiškai, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjas šioje skundo dalyje išsamesnių argumentų dėl neva netinkamo API direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nepateikia.

Pareiškėjas ginčija Įstatymo reikalaujamą pateikti informacijos apie keleivius kiekį. Minėta, kad PNR direktyvos I priede yra detalizuojama, kokius duomenis turi teikti vežėjas suinteresuotoms institucijoms. Kitaip tariant – nagrinėjant Įstatymo I priedo reikalavimus pareiškėjas atsižvelgia tik į API direktyvos reikalavimus ir nevertina kitomis direktyvomis nustatytų įpareigojimų vežėjui. Įstatymo redakcija (galiojusi iki 2017-12-31) reikalavo pateikti santykinai mažos apimties duomenis. Tik dalis Įstatymo reikalaujamų pateikti duomenų yra papildomi, lyginant su reikalaujamais pateikti pagal API direktyvą. Pabrėžia, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė apskritai jokių reikalaujamų duomenų, t. y. nepateikė nei pagal API direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal PNR direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal Įstatymą reikalaujamų duomenų. Kitaip tariant – pareiškėjas nevykdė savo pareigos jokia apimtimi.

Pareiškėjo pateikiami samprotavimai ir 2006 Europos komisijos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės pateikta nuomonė yra neaktuali, niekaip neatspindi teisinio reguliavimo pokyčių per pastaruosius 10-11 metų, todėl šioje byloje apskritai nenagrinėtina ir nevertintina. Pabrėžia, kad Europos Komisijos internetiniame tinklalapyje, kuriame skelbiama ir minėtos darbo grupės nuomonė, taip pat yra nurodoma, kad skelbiamos nuomonės ir rekomendacijos neatspindi Europos Komisijos oficialios pozicijos.

Pareiškėjas teigdamas, kad vadovaujantis API direktyva informacijos saugojimo terminai yra riboti įsakmiais terminais, šiuo klausimu nesuformulavo aiškios pozicijos, todėl, kad API direktyva suteikia valstybėms narėms diskreciją nuspręsti dėl duomenų saugojimo terminų, o konkrečiai 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Pagal savo nacionalinius teisės aktus ir Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas valstybės narės taip pat gali naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis teisės aktų vykdymo tikslais“. Šios 6 straipsnio 1 dalies pareiškėjas necituoja visa apimtimi, selektyviai pateikdamas tik dalį normų, kurios, pareiškėjo teigimu, yra pakankamai įsakmios.

Paaiškina, kad ėmėsi papildomų veiksmų, 2017-11-13 išsiųsdamas Įstatymo pažeidimo protokolo ir Pranešimo dėl bylos nagrinėjimo skenuotas kopijas su informacija apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymą susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus elektroniniu paštu pareiškėjo atsakingam asmeniui A. M. P., adresu: (duomenys neskelbtini) bei „Ryanair“ klientų aptarnavimo centrui elektroninio pašto adresu: customerqueries@ryanair.com, ir kitiems „Ryanair“ atstovams elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Policijos departamentas, įvertinęs pašto keliavimo trukmę, išsiuntė minėtus dokumentus anksčiau nei Įstatymo 24 straipsnyje nustatytas terminas. Siekdami efektyvesnio proceso, pareiškėjui iš karto pateikė dokumento vertimą į anglų kalbą, taigi elgėsi apdairiai, atsakingai ir rūpestingai.

Pranešimo įteikimas pareiškėjo darbuotojui yra pripažįstamas tinkamu pranešimo įteikimu, bylos šalis pati yra atsakinga už efektyvų informacijos judėjimą įmonės viduje. Pareiškėjo skunde nurodomas kitas adresas, kuriuo pareiškėjas norėtų gauti korespondenciją dėl keleivių duomenų teikimo (Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM24 1QW) iki 2017-11-12 Pranešimo dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11034 apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką išsiuntimo vežėjui buveinės adresu dienos nebuvo pateiktas nei Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta rašytine forma, nei kitokiu būdu. Kitas korespondencijos pristatymo adresas (Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM24 1QW) buvo pateiktas raštu vežėjo atstovo 2017-12-20.

Įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, nustatančią, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti aktyvūs vežėjo veiksmai ir aktyvi pagalba atliekant pažeidimo tyrimą. Jokių aktyvių pareiškėjo veiksmų, kuriais būtų siekiama suteikti pagalbos atliekamam pažeidimo tyrimui nustatyta nebuvo. Priešingai, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas trukdė tyrimui ir procesui, nes tyčia klaidino Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybą ir vilkino procesą, teigdamas, kad nei vienu iš įprastų, nuolat naudojamų komunikacijos tarp Policijos departamento ir pareiškėjo atstovų, būdų – elektroniniu paštu ir oficialiais raštais paštu negavo Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos oficialių įspėjimų dėl atsakomybės taikymo ir procesinių dokumentų. Atstovo pasitelkimas bylos nagrinėjimui nėra laikytinas pagalba tyrimui, kadangi atstovas nesiėmė jokių veiksmų ir nesuteikė jokios papildomos informacijos, kas galėtų padėti tyrimui. Atsižvelgiant į tai, siūlo į pareiškėjo argumentus dėl baudos dydžio neatsižvelgti.

Vežėjas negalėjo nežinoti apie tokio reikalavimo buvimą, kadangi pareiga teikti pareiškėjo nurodytus keleivių duomenis yra įtvirtinta API direktyvoje, kuri galioja visoje ES jau daugiau negu dešimtmetį. Vežėjas, vykdydamas daugybę skrydžių iš ne ES valstybių į ES teritoriją, neabejotinai teikė ir iki šiol teikia tokius duomenis kitų ES ir ne ES valstybių įgaliotoms institucijoms.

Priėmus naująją Įstatymo redakciją (įsigaliojo nuo 2017-01-01), kuria perkeliamos ne tik minėtos API direktyvos bet ir papildomai PNR direktyvos nuostatos, pareiga teikti atvykstančių iš ne ES valstybių narių keleivių duomenis nebuvo nustatyta naujai, o išliko. Pažymi, kad naujuoju reguliavimu buvo pakeistas tik būdas, kuriuo vežėjais privalėjo teikti šiuos duomenis, t. y. keleivių duomenys nuo Įstatymo įsigaliojimo momento privalėjo būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Naująja Įstatymo redakcija buvo įtvirtinta vieninga keleivių duomenų sąvoka, neišskirianti atskirai API ir PNR duomenų sąvokų, nes savo pobūdžiu šie duomenys yra tapatūs. Žinant, kad vežėjams būtinas tam tikras laikas pasirengti ir pritaikyti sistemas, kad galėtų teikti keleivių duomenis elektroninių ryšių priemonėmis, Policijos departamentas visais įmanomais būdais komunikavo ir informavo visus vežėjus, įskaitant ir pareiškėją apie Lietuvos teisinio reguliavimo pasikeitimus ir pasikeitimų ypatumus.

Policijos departamentas 2016-10-17 raštu Nr. 5-S-8090 informavo visus vežėjus, įskaitant ir pareiškėją, apie teisinio reguliavimo pasikeitimus ir pakvietė į pasitarimą, skirtą pasikeitimams aptarti. Iki šiol pareiškėjas nepateikė pilnai užpildyto, oficialaus pranešimo, kuriame būtų tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir forma oficialiai pareiškęs apie pasirenkamus duomenų teikimo būdus, formatus bei pateikęs kitą reikalaujamą informaciją, nors buvo ne kartą raginamas tai padaryti vėliau vykusių vaizdo konferencijų metu ir komunikuojant elektroniniu paštu. Kadangi pareiškėjas ne tik nepateikė oficialaus teisės aktų numatyto pareiškimo, bet susitikimų ir vaizdo konferencijų metu bei vykdant komunikavimą elektroniniu paštu iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos nuolat keitė nuomonę ir nepasisakė aiškiai dėl to, kokį duomenų teikimo formatą ir būdą pasirenka keleivių duomenų teikimui, todėl pareiškėjo argumentai dėl IATA Type B būdo (protokolo) naudojimo duomenų perdavimui yra nepagrįsti. Tai papildomai įrodo faktas, kad 2017-12-13 vaizdo konferencijos metu pareiškėjo atstovai pasirinko kitą nei IATA Type B duomenų teikimo būdą – IBM MQ protokolą. Abiejų šalių informacinių technologijų specialistai sėkmingai ištestavo IBM MQ sistemos funkcionalumus ir nuo 2018-01-11 Ryanair pradėjo teikti kai kurių skrydžių keleivių duomenis.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2017-12-29 nutarimo transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byloje Nr. IN/8271/88/LT/17, kuriuo pareiškėjui paskirta 4 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Policijos departamentas 2017-11-21 surašė įstatymo pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, kad Ryanair DAC 2017-11-19 23.35 val. (tvarkaraštyje numatytas atvykimas 22.40 val.) į Kauno oro uostą, Lietuvos Respublika, atskraidino 165 keleivius iš Eilato Ovdos oro uosto, Izraelio valstybė, tačiau nepateikė Įstatyme nustatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius. Tuo pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Policijos departamentas, išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą Nr. IN/8271/88/LT/17 2017-12-29 nutarimu vežėjui Ryanair skyrė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 200 Eur baudą už tai, kad vežėjas nustatyta tvarka nepateikė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, tuo pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas prašo nutarimą naikinti tuo pagrindu, kad API direktyva netinkamai perkelta į Įstatymą. API direktyvos nuostatos yra aiškios ir tikslios, todėl negalima reikalauti platesnės informacijos, taip pat API direktyvoje įsakmiai riboti informacijos saugojimo terminai, tačiau Įstatyme nustatyti platesnis sąrašas teiktinų duomenų ir žymiai ilgesnis informacijos saugojimo terminas. Pareiškėjo teigimu, procesiniai dokumentai, neatsižvelgiant į prašymus teikti kitais adresais, buvo teikiami tik oficialiuoju Ryanair registracijos adresu. Be to Ryanair nebuvo informuotas ir nežinojo apie privalomą teikti keleivių, atvykstančių iš ne ES valstybių narių duomenis pagal API direktyvą ir dėl to jam nebuvo suteikta pakankamai laiko pritaikyti duomenų bazes ir atlikti kitus veiksmus, kad galėtų tinkamai ir laiku pasirengti teikti keleivių duomenis.

Pažymėtina, kad byloje taikytinoje Įstatymo redakcijoje nurodoma, kad minėtas įstatymas įgyvendina be kitų ir API direktyvą dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis ir PNR direktyvą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn. 2016-06-23 Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2483 projektą, kuriuo Įstatymas išdėstytas nauja redakcija, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Seimo narių grupė. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu Įstatymo nuostatos buvo suderintos su ES teisės aktais, reglamentuojančiais vežėjų pareigą teikti keleivių duomenis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad priimant Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą buvo vykdoma Lietuvos Respublikos pareiga perkelti be kitų ir API direktyvos ir PNR direktyvos nuostatas į nacionaline teisę.

Teismas pabrėžia, kad nei viena iš Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių saugaus eismo užtikrinimą ir kitus su transporto veikla susijusius santykius nėra pripažinti prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl šis teisės aktas yra galiojantis ir teisėtas. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę API direktyvos ir PNR direktyvos nuostatas.

Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatytos pareigos nevykdė, nepateikė keleivių skrydžio duomenų. Pareiškėjas kaip aplinkybę sutrukdžiusią šiuos duomenis pateikti įvardija netinkamą procesinių dokumentų įteikimą.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.

Byloje nustatyta, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017-11-22 pareiškėjo buveinės adresu (Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, Dublinas, Airija) registruotu paštu išsiuntė 2017-11-21 pranešimą dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11034 apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymą susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017-11-23 elektroniniu paštu pareiškėjo atsakingam asmeniui A. M. P., adresu: (duomenys neskelbtini) bei Ryanair klientų aptarnavimo centrui elektroninio pašto adresu: customerqueries@ryanair.com, ir kitiems Ryanair atstovams elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiuntė Įstatymo pažeidimo protokolo ir Pranešimo dėl bylos nagrinėjimo skenuotas kopijas su informacija apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymą susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo registruotas laiškas su pranešimu apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymu susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus vežėjui buvo išsiųstas tinkamai, Įstatyme nustatytu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, tinkamai išsiuntęs korespondenciją, ėmėsi ir papildomų veiksmų, t. y. pareiškėjo atsakingam asmeniui ir kitiems Ryanair atstovams elektroninio pašto adresais išsiuntė Įstatymo pažeidimo protokolo ir Pranešimo dėl bylos nagrinėjimo skenuotas kopijas su informacija apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymą susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus. Pažymėtina, kad siekdamas efektyvesnio proceso, atsakovas iš karto pateikė dokumento vertimą į anglų kalbą.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pranešimai turėjo būti siunčiami adresu, kurį Policijos departamento atstovui ne kartą buvo nurodžiusi Ryanair atstovė A. M. P., o ne oficialiu Ryanair buveinės adresu, pažymėtina, kad byloje pateiktas 2017-12-20 vežėjo atstovo elektroninis laiškas Pajėgų valdymo valdybai patvirtina, kad apie kitą korespondencijos pristatymo adresą (Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM24 1QW) atsakovei buvo žinoma tik nuo minėto elektroninio laiško gavimo. Byloje duomenų, kad vežėjas apie kitą adresą, kuriuo norėtų gauti informaciją, iki 2017-11-21 Pranešimo dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-11034 išsiuntimo atsakovui nei Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta rašytine forma, nei kitokiu būdu nebuvo pateikęs.

Pareiškėjas nutarimo pagrįstumą taip pat ginčija aplinkybe, kad jis nebuvo informuotas ir nežinojo apie privalomumą teikti keleivių, atvykstančių iš ne ES valstybių narių duomenis pagal API direktyvą ir dėl to jam nebuvo suteikta pakankamai laiko pritaikyti duomenų bazes ir atlikti kitus veiksmus, kad galėtų tinkamai ir laiku pasirengti teikti keleivių duomenis.

Pareiškėjo nurodomas aplinkybes paneigia byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Policijos departamentas, žinodamas, kad vežėjams būtinas tam tikras laikas pasirengti ir pritaikyti sistemas, kad galėtų teikti keleivių duomenis elektroninių ryšių priemonėmis, visais įmanomais būdais komunikavo ir informavo visus vežėjus, įskaitant ir pareiškėją, apie Lietuvos teisinio reguliavimo pasikeitimus ir pasikeitimų ypatumus.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Policijos departamentas 2016-10-14 raštu Nr. 5-S-8090 informavo visus vežėjus, įskaitant ir pareiškėją, apie teisinio reguliavimo pasikeitimus ir pakvietė į pasitarimą, skirtą pasikeitimams aptarti.

Pareiškėjo atstovė A. M. P. 2016-10-20 elektroniniu paštu informavo Policijos departamentą apie tai, kad kvietimą gavo ir paprašė persiųsti jai visą susijusią informaciją.

Policijos departamente 2016-10-28 vyko pasitarimas, kurio metu buvo detaliai aptarti visi teisinio reguliavimo pasikeitimai, duomenų teikimo formatai ir būdai. Pareiškėjo atstovas pasitarime nedalyvavo.

Po pasitarimo vežėjams buvo išplatinta pasitarimo atmintinė ir suteikta galimybė teikti pastabas dėl Policijos departamento tuo metu rengiamo PNR ir API direktyvų nuostatas perkeliančio teisės akto „Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų ir informacijos apie oro vežėjus teikimo Informacijos apie keleivius padaliniui tvarkos aprašo (vėliau patvirtinto 2016-12-23 įsakymu Nr.5-V-1061) (toliau - Duomenų teikimo tvarkos aprašas). 2016-11-03 elektroniniu laišku ši informacija buvo persiųsta vežėjų atstovams, taip pat ir pareiškėjo atstovei A. M. P.. Jokių pastabų šio teisės akto projektui, kuris nustatė duomenų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis būdus ir tvarką, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad jau 2016-11-03 pareiškėjui tapo žinoma apie pasikeitusį Lietuvoje teisinį reglamentavimą ir iš to kylančias pareigas.

Policijos departamentas 2016-12-30 raštu Nr. 5-S-10981, siųstu oficialiais vežėjų buveinių adresais, pakartotinai priminė visiems vežėjams, įskaitant Ryanair apie Įstatymo, perkeliančio API ir PNR direktyvas įsigaliojimą nuo 2017-01-01 ir pareigą teikti keleivių duomenis. Pažymėtina, kad Policijos departamentas, siekdamas, kad teisės aktų reikalavimai vežėjams būtų suprantami ir aiškūs išvertė Įstatymą ir Duomenų teikimo tvarkos aprašą į civilinėje aviacijoje naudojamą anglų kalbą, bei parengė ir išplatino atmintinę vežėjams.

Policijos departamentas 2017-04-05, 2017-05-09 ir 2017-09-12 organizavo susitikimus ir vaizdo konferencijos su pareiškėjo atstovais skirtus aptarti keleivių duomenų teikimo teisiniams, techniniams ir sistemų suderinamumo klausimams. Byloje pateikti Policijos departamento 2017-03-24 laiškas elektroniniu paštu Ryanair dėl susitikimo Vilniuje, 2017-04-05 laiškas A. M. P., 2017-05-09 laiškas dėl vaizdo konferencijos su Ryanair išvadų, 2017-08-14 laiško su atsakymais į Ryanair atstovų techninius klausimus, 2017-09-13 laiškas Ryanair dėl 2017-09-12 įvykusios vaizdo konferencijos su Ryanair išvadų, 2017-09-22 laiškas Ryanair su priminimu pateikti 2017-09-12 vaizdo konferencijos metu sutartą informaciją patvirtina, kad Policijos departamentas elektroniniais laiškais komunikavo su pareiškėjo atstovais dėl susitikimų darbotvarkės ir vėliau dėl susitikimų metu priimtų sprendimų įgyvendinimo.

Teismas, įvertinęs minėtų laiškų turinį, konstatuoja, kad nepaisant visų Policijos departamento pastangų, pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų keleivių duomenų teikimo sistemoms derinti, vengė atsakyti į raginimus pradėti realius darbus.

Policijos departamentas elektroniniu paštu jo atstovams A. M. P. ir kitiems atstovams, elektroninio pašto adresais, kurie įprastai buvo naudojami komunikavimui su pareiškėjo atstovais: (duomenys neskelbtini), customerqueries@ryanair.com, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2017-10-17 raštą Nr. 5-S-9821, kurio turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo oficialiai priminta apie jo pareigą teikti keleivių duomenis ir jis įspėtas, kad iki 2017-10-31 nesiėmęs aktyvių veiksmų duomenų teikimui užtikrinti bus pradėta taikyti Įstatymo nustatyta atsakomybė. Policijos departamentas papildomai 2017-10-18 elektroniniu laišku, įspėjo vežėjus, įskaitant ir pareiškėjo atstovus adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie privalomumą teikti keleivių duomenis.

Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas gavo oficialų įspėjimą ir turėjo galimybę su juo susipažinti, tačiau vežėjas elgėsi nerūpestingai, nesiėmė konkrečių veiksmų, kad pasiruoštų teikti duomenis teisės aktų nustatytu būdu ir tvarka, vilkino sutarimą dėl konkrečių terminų ir konkrečių informacinių sistemų suderinimo darbų pradžios. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas ir žinojo apie privalomumą teikti atvykstančių iš ne ES valstybių narių keleivių duomenis pagal APT direktyvą. Pareiškėjui apie pasikeitusį Lietuvoje teisinį reglamentavimą ir iš to kylančias pareigas tapo žinoma 2016-11-03, o tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteikta pakankamai laiko pritaikyti duomenų bazes ir atlikti kitus veiksmus, kad galėtų tinkamai ir laiku pasirengti teikti keleivių duomenis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovo pateikti elektroninio laiško duomenys su Duomenų teikimo tvarkos aprašo užpildytais 1 ir 2 priedais, patvirtina, kad pareiškėjas tik 2018-03-02 pateikė atsakovui pranešimą apie ketinimą teikti keleivių duomenis į Keleivių duomenų įrašų informacinę sistemą formą, nors apie pasikeitusį Lietuvoje teisinį reglamentavimą ir iš to kylančias pareigas pareiškėjui tapo žinoma jau 2016-11-03, o 2017-10-17 raštu pareiškėjui buvo oficialiai priminta apie jo pareigą teikti keleivių duomenis ir jis įspėtas, kad iki 2017-10-31 nesiėmęs aktyvių veiksmų duomenų teikimui užtikrinti bus pradėta taikyti Įstatymo nustatyta atsakomybė.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Ryanair, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, ir daro išvadą, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatytą pareigą.

Apibendrinant, tai kas nustatyta, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu policijos įstaiga nustato, kad šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau negu nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų bauda už kiekvieną skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai.

Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus taikymą. Šiame straipsnyje nustatyta: 1. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime; 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) vežėjo pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą; 2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) vežėjo kliudymas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atlikti šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą; 2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija.

Atsakovas Ryanair už Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą, atsižvelgęs, kad byloje nenustatytos vežėjo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės skyrė vidutinę sankcijoje nustatytą baudą, t. y. 4 200 Eur baudą. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į lengvinančią aplinkybę, kad jis bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui, ir sumažinti paskirtą baudą.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas bendradarbiavo išaiškinant galimą pažeidimą, priešingai, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas trukdė tyrimui ir procesui, nes tyčia klaidino Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybą ir vilkino procesą, teigdamas, kad nei vienu iš įprastų, nuolat naudojamų komunikacijos tarp Policijos departamento ir pareiškėjo atstovų, būdų – elektroniniu paštu ir oficialiais raštais paštu negavo Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos oficialių įspėjimų dėl atsakomybės taikymo ir procesinių dokumentų. Taip pat sutiktina, kad atstovo pasitelkimas bylos nagrinėjimui nėra laikytinas pagalba tyrimui, kadangi atstovas nesiėmė jokių veiksmų ir nesuteikė jokios papildomos informacijos, kas galėtų padėti tyrimui.

Teismo vertinimu, pareiškėjui Ryanair paskirta bauda atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei nesudaro pagrindo išvadai, jog ši bauda yra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Įstatymo pažeidimo byla buvo išnagrinėta laikantis Įstatymo 21-26 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atsakovas tinkamai taikė ir išaiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nutarimu teisėtai ir pagrįstai paskyrė Ryanair baudą už Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą, todėl panaikinti nutarimą arba sumažinti baudą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikė prašymą kreiptis byloje į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo toliau išvardintais klausimais: 1. Dėl duomenų apimties pagal Direktyvą 2004/82/EB ir Direktyvą 95/46/EB: 1) ar gali ES šalis narė iš vežėjo reikalauti daugiau keleivių duomenų, nei nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/82/EB, t. y. ar gali ES šalis narė reikalauti iš vežėjo pateiktine tik keleivių duomenis, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/82/EB, bet ir keleivių duomenis, numatytus 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2016/681, siekdama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/82/EB tikslus; 2) jei taip, koks kiekis duomenų, reikalaujamų iš vežėjo, yra laikytinas pakankamu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/82/EB numatytiems tikslams įgyvendinti; 2. Dėl duomenų saugojimo termino: 1) ar gali šalis narė nustatyti ilgesnius duomenų saugojimo laikotarpius nei nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/82/EB 6 str. 1 d. („Už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingos institucijos išsaugo duomenis laikinoje rinkmenoje. Keleiviams įvažiavus į šalį šios institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo <...>“) nuostatas; 2) jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, tokiu atveju, kokie laikotarpiai laikomi protingais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/82/EB prasme.

Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 str. 1 d. 9 p. nuostatas, administracinis teismas, nagrinėjant bylą bei taikant ES teisės normas, iškilus šių normų aiškinimo ar galiojimo klausimui, privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikiamų klausimų svarbą. Bylos šalies prašymas teismui nėra privalomas ir jei ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, teismas neprivalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ES teisės normų aiškinimo ar galiojimo klausimų nekyla, nes šios normos, atsižvelgiant į byloje sprendžiamo ginčo pobūdį nėra tiesiogiai taikomos, o yra taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios vežėjų pareigą. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas prašyme dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nurodo tik labai abstrakčius argumentus.

Teismui nagrinėjamoje byloje nekilo pagrįstų abejonių dėl ES teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo ES teisei. Byloje keliami klausimai yra aiškūs, dėl jų nekyla jokių abejonių, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo netenkintinas.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo atlyginti patirtas teismo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ryanair DAC skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič