Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1399-729/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-09
Bylos Nr.
1-1399-729/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33305-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
O. S.
Civilinis ieškovas
D. S.
Advokatai
Asta Mačernytė, Kristina Marčienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1399-729/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33305-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei-Čarienei,kaltinamajam O. S.,jo gynėjai advokatei Kristina Marčienė,nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui D. S.,jo atstovei advokatei Astai Mačernytei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, teistas:

1) 2024 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį (3 veikos) ir 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 4 mėnesiams, pirmus du mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną jų ciklą;

2) 2024 m. liepos 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 28 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto bausme ir paskirti galutinė bausmė – 90 parų arešto. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, pirmus 2 mėnesius taikant intensyvią priežiūrą gyvenamosios vietos adresu, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną jų ciklą, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų:

jis, 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė D. S. ne mažiau kaip tris kartus į dešinę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkoje, dešinės akies akiduobės apatinės sienelės skeveldrinį lūžį, odos nubrozdinimą veido dešinėje ir taip mušdamas nesunkiai jį sužalojo.

Kaltinamasis O. S. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino, dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“; buvo išgėręs 4 bokalus alaus. Gavosi nesusipratimas, atsimena, jog buvo tualete ir kažkas beldėsi į duris. Tam, kuris beldė sakė, jog leistų jam pabūti, tačiau beldimas toliau nesiliovė, todėl jis pasakė „leiskit pabūti, o tai gausit į galvą.“ Kadangi beldimas toliau nesiliovė, jis pagalvojo, kad iš jo tyčiojamasi, todėl išėjęs iš tualeto trenkė prie durų stovėjusiam vyrui tris smūgius. Prisimena, jog juos išskyrė barmenas. Mano, jog alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo, nebuvo daug jo išgėręs, tiesiog tuo metu turėjo daug rūpesčių, buvo nuteistas už tai, jog mušė vaikus, kurių nesugebėjo kitaip suvaldyti, todėl pradėjo dirgliai reaguoti į aplinką. Jam taip elgtis viešoje vietoje nebūdinga. Vienas pats augina vaikus, turi problemų su vaikų elgesiu. Žmona išlaikymo vaikams neteikia, gauna jų išlaikymui paramą iš valstybės. Su vaikais lankosi šeimos konsultacijose, buvo konsultuotas psichologo ir norėtų gauti daugiau tokios pagalbos. Nukentėjusiojo atsiprašė, jo ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, jog suma yra per didelė; nukentėjusiajam sudavė į akį, o nosies pertvara, jo manymu, yra ne šios bylos dalykas, nes nuo trenkimo į akiduobę ji negalėjo iškrypti. Ligonių kasų ir socialinio draudimo fondo ieškinius atlygino. Susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo teismo posėdžio metu, prašo patvirtinti ir žada įvykdyti šį susitarimą. Savo veiksmus vertina labai blogai, nes nesusivaldęs stipriai sužalojo žmogų.

Kadangi kaltinamasis O. S. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, jog pareiškėjas D. S. pranešė, jog 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.15 val., jam būnant bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras trenkė kelis kartus kumščiu į veidą, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Po įvykio ir toliau jaučiant stiprų fizinį skausmą, 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuvyko į Klaipėdos universiteto ligoninę, kur gydytojai jam nustatė akiduobės dugno lūžį (b. l. 1-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 18.00 val., jis su sugyventine K. I. ir drauge E. J. atėjo į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Bare jis šiek tiek vartojo alkoholinių gėrimų, tačiau buvo visiškai adekvatus ir visas įvykio aplinkybes prisimena. Jokių konfliktų bare nebuvo. Apie 20.10 val. akivaizdžiai neblaivus nepažįstamas vyriškis nuėjo į bare esantį tualetą ir ten ilgokai truko. D. S. irgi norėjo pasinaudoti tualetu, todėl mandagiai pasakė, kad eilėje laukia ir kiti žmonės. Vyriškis iš tualeto kažką nerišliai jam atsakė, o apie 20.15 val. išėjęs iš tualeto staiga prie jo priartėjo ir nieko nesakęs trenkė kelis kartus rankų kumščiais jam į veidą. Girdėjo, kad jo draugė E. J. rėkė „ką čia darai?“. Jo sugyventinės tuo metu bare nebuvo ir ji įvykio nematė. Jis jam atgal netrenkė, todėl pačios muštynės truko trumpai. Po kilusių muštynių jis pasiliko bare, o užpuolikas staiga išėjo. Po konflikto policijos niekas nekvietė. Juto stiprų fizinį skausmą, bet manė, kad viskas bus gerai. Iš dešinės akies bėgo kraujas. Po kurio laiko dešinė akis pradėjo stipriai tinti ir tirpti veido dešinė pusė. Suprato, kad sužalojimai gali būti rimti. 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės akies akiduobės dugno lūžis. 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į gydytoją dėl nedarbingumo, kuris truko iki rugsėjo 3 dienos. Anksčiau veido traumų nėra turėjęs. Dėl patirtų sužalojimų jam yra nutirpęs veidas, tikėtina, kad bus reikalinga papildoma operacija, todėl ir jo emocinė būsena yra bloga, yra nežinioje dėl savo sveikatos ateityje, todėl pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pats anksčiau nėra teistas, nėra linkęs konfliktuoti su nepažįstamais, dėl jam nepažįstamo asmens veiksmų jaučiasi emociškai ir fiziškai labai blogai. Iš baro administracijos gavo vaizdo įrašą iš baro kamerų. Gavęs vaizdo įrašą vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir klausinėjosi pažįstamų, gal kas atpažįsta užpuoliką. Kažkas iš jų jam pasakė, kad užpuolikas yra vietinis, nes ankščiau (duomenys neskelbtini) esančiame kitame alaus bare irgi buvo kažką sumušęs (b. l. 1-11, 49-52).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000534774) išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d., 18.15 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrius pranešė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d., 12.27 val., į Priėmimo skyrių atvyko D. S., kuris nurodė, kad šeštadienį vakare bare, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas asmuo, trenkė kumščiu į veidą. Diagnozė – dešinės akiduobės apatinės sienelės skeveldrinis lūžis (b. l. 14).

Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-36).

Iš 2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti baro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamera darytas vaido ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas baro aplinkos vaizdas, matomi penki asmenys. Už baro iš kairės pusės stovi vyriškis, tyrimui žinomas D. S., šalia jo prieina ir atsistoja moteris, tyrimui žinoma E. J., taip pat stovi kitas vyriškis, už baro prie kasos aparato stovi moteris, o jai iš kairės pusės stovi vyras. Girdisi šurmulys ir juokas. Moteris, stovinti prie kasos aparato, kažką pasakiusi išeina lauk. Staiga prie stovinčio D. S. iš dešinės pusės priartėja vyriškis, tyrimui žinomas O. S., ir dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį D. S. į dešinę veido pusę, nuo smūgio D. S. praranda pusiausvyrą, žengia keletą žingsnių atgal, bando prisidengti veidą rankomis, o tuo metu O. S. vėl žengia prie D. S. ir dešinės rankos kumščiu suduoda dar du smūgius nukentėjusiajam į dešinės akies sritį. Smūgiuodamas O. S. savo kaire ranka D. S. laiko už sprando. Tuo metu baro darbuotojas sušaukia „ei, ką darai“, skubiai nueina prie D. S. ir O. S., atsistoja į jų tarpą ir stumdamas O. S. išlydi jį iš baro pro duris. Matosi D. S. veide sumušimo žymės, bėga kraujas (b. l. 40-42).

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų iš baro nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. būdamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK RS ir teikdamas pareiškimą nurodė, kad vaizdo įrašo pateikti iš savo telefono negali, todėl vaizdo įrašas buvo perfilmuotas tarnybiniu mobiliuoju telefonu ir susisiekta su baro darbuotojais, prašant atsiųsti filmuotą medžiagą (b. l. 43-44).

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas perfilmuotas tarnybiniu mobiliuoju telefonu, kuriame užfiksuota analogiška filmuota medžiaga, kuri buvo pateikta „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaizdo medžiagoje (b. l. 46-48).

Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl informacijos nustatyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad asmuo, trenkęs pareiškėjui D. S., yra O. S. (b. l. 89-92).?

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. asmens apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas D. S. ant kurio veido ties dešine akimi fiksuotas patinimas (b. l. 53-58).

Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G. 779/2024(03) nustatyta, kad D. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkoje, dešinės akies akiduobės apatinės sienelės skeveldrinis lūžis, odos nubrozdinimas veido dešinėje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 62-63).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad yra baro „(duomenys neskelbtini)“ savininkės E. P. vyras. Baras „(duomenys neskelbtini)“ yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.00 val., įvyko muštynės. Tą dieną jie turėjo šventę kieme, privačioje teritorijoje, į šventę galėjo ateiti visi, kas norėjo pasiklausyti gyvos muzikos ir pavakaroti. Gerai pamena, kad įtariamasis atėjo su moterimi maždaug apie 18.00 val., bet prie staliuko jie sėdėjo gal septyniese, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Įtariamasis, kurį matė pirmą kartą, buvo linksmas, atrodė gerai nusiteikęs, nuo pat pirmos dainos ėjo šokti ir su niekuo nekonfliktavo. D. S. jam yra matytas, jį pažinojo, lankydavosi pas juos ir anksčiau. Tą dieną jis atėjo maždaug 18.00 val. – 18.30 val. su dviem moterimi, viena jų jo sugyventinė, o kitos nepažįsta. Jie taip pat sėdėjo prie staliuko, bet visai kitoje pusėje nei įtariamasis O.. Liudytojas šventės metu visada buvo kieme, jokių konfliktų nebuvo. Lankytojai žaidė žaidimus, prisijungdavo ir D. su įtariamuoju. Apie 20.00 val. jis įėjo į baro vidų prie baro papilstyti gėrimų, norėdamas išleisti žmoną pailsėti. Jam užėjus į vidų prie baro stovėjo D., jo draugė ir jo uošvis V. M., o tualete buvo, kaip suprato, O.. Jiems stovint prie baro D. pasakė „ei, ar gali tu ten greičiau ir kiti nori į tualetą“, bet tai pasakė juokaudamas, jie su uošviu dar nusijuokė, pagalvojo, kad gal jie pažįstami. O. iš tualeto išėjo po kokių poros minučių, jau agresyviai nusiteikęs, būdamas neblaivus ir nieko nesakęs sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį D. S. į dešinės veido pusę. Nuo smūgio D. S. prarado pusiausvyrą ir žengė keletą žingsnių atgal, bandė prisidengti veidą rankomis, o tuo metu O. vėl žengė prie D. S. ir sudavė dar du smūgius dešinės rankos kumščiu į dešinės akies sritį, smūgiuodamas O. savo kaire ranka D. S. prilaikė už sprando. Tada jis sušuko „ei, ką darai“ ir greitai ėjo prie jų su tikslu juos išskirti, kad daugiau O. jam nesuduotų. Konfliktavo tik O., tik jis smūgiavo, D. jam nesudavė nei vieno smūgio. O. stumdamas išlydėjo, išprašė iš baro pro duris, kiek matė, jis dar buvo prisėdęs prie savo staliuko lauke, bet greitai paskui išėjo. Mano, kad jis greitai pasišalino, nes liudytojas pasakė, kad tuoj iškvies policiją. Išėjus O. jis D. padėjo atsiprausti, matė, kad buvo kruvinas veidas, matėsi sumušimo žymės, bėgo kraujas, buvo prakirsta (b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. J. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė liudytojas D. P. (b. l. 83-86).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis O. S., mušdamas D. S., nesunkiai jį sužalojo. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis O. S. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu jam bausmės vykdymas atidėtas, šią nusikalstamą veiką padarė iki teismo sprendimų įsiteisėjimo; per pastaruosius penkerius metus jis tris kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, vienas pats augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslais ir paskirtimi, nusprendžia, kaltinamajam paskirti BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad O. S. šiuo metu jau yra teistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė dar neįsiteisėjus kitiems teismo nuosprendžiams, laisvės atėmimo bausmė skiriama jam pirmą kartą; kaltinamasis dirba, yra puikiai charakterizuojamas darbdavio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, psichologiškai paveiktas susidėjusių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių – jis vienas pats augina du nepilnamečius vaikus, kurių elgesys kelia jam rimtų iššūkių ir jis dėl pagalbos jam pačiam trūkumo, nesusivaldęs panaudojo smurtą prieš savo vaikus ir vaikiną, neleistinai bendraujantį su jo nepilnamete dukterim, dėl ko buvo nuteistas. Visa tai neigiamai paveikė jo psichologinę būseną ir nulėmė šios nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, teismo posėdžio metu jie sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo; iki bylos išnagrinėjimo teisme O. S. atlygino žalą Klaipėdos teritorinė ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, jog geriausiai ir tvariausiai bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, jo neizoliuojant nuo visuomenės, suteikti galimybę įrodyti, kad jis yra pajėgus save tinkamai kontroliuoti ir pasitaisyti likęs laisvėje, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant tikslingus ir galinčius taisomai paveikti jo elgesį įpareigojimus: tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Kadangi šią nusikalstamą veiką O. S. padarė iki 2024-07-01 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė turi būti subendrinta su 2024-07-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Atsižvelgiant į O. S. asmenybę ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jam yra paskirtos/skiriamos bausmės, pobūdį, kiekį ir pavojingumo laipsnį, taikomas visiško bausmių sudėjimo principas, suderinant ir visus nuteistajam paskirtus įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo O. S. priteisti 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti procesines metines 5 procentų palūkanas nuo nesumokėtos sumoks iki pilno išmokėjimo bei priteisti VGTPT naudai bylinėjimosi išlaidas. Neturtinės žalos reikalavimą grindžia tuo, jog likus liekamiems reiškiniams po patirto smurto iš kaltinamojo, jis iki šiol nejaučia dešinės lūpos, kas trukdo normaliai valgyti, jo gydymas dar tęsiasi, pagal galimybę lankosi pas gydytojus. Po traumos sustorėjo gleivinės, nosies dešinėje pusėje kaupiasi skysčiai, liko iškrypusi nosies pertvara. Tiek įvykio metu, tiek po įvykio gydymo metu jam buvo sukeltas didelis skausmas. Likusios pasekmės ateityje gali pareikalauti operacijos. Patirti sužalojimai sutrukdė jo gimtadienio šventimui.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis O. S. ir nukentėjusysis D. S. į bylą pateikė susitarimą, kuriuo susitarė, jog kaltinamasis iki 2024 m. gruodžio 15 d. atlygins nukentėjusiajam padarytą 1 000 Eur žalą, o nuo kitų reikalavimų D. S. atsisako. Teismas vertina šį nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimą kaip tinkamai kompensuojantį nukentėjusiajam kaltinamojo kaltais veiksmais padarytą turtinę bei neturtinę žalą, atitinkantį visus teisės aktų reikalavimus, todėl jį tvirtina ir civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą šioje byloje užbaigia.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 121,57 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo, atlyginimo (2 t., b. l. 161). 2024 m. lapkričio 26 d. teisme gautas banko mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis O. S. atlyginimo padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 83,85 Eur turtinės žalos, patirtos dėl ligos išmokos nukentėjusiajam D. S., atlyginimo (2 t., b. l. 175-179). 2024 m. lapkričio 26 d. teisme gautas banko mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis O. S. atlyginimo padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam išmokėtas socialinio draudimo išmokas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) sprendimu buvo paskirta atstovė advokatė. 2024 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gauta VGTPT pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad D. S. šioje byloje VGTPT sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 354,84 Eur. Atsižvelgiant į proceso trukmę, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir proceso trukmę, į kaltinamojo finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu,

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu O. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. liepos 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirti O. S. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant O. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Patvirtinti nukentėjusiojo D. S. ir kaltinamojo O. S. susitarimą dėl 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam atsisakant kitų ieškiniu pareikštų reikalavimų, ir civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš O. S. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė