Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims J. Z. ir T. Z., dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skyriaus atstovams bendraujant su mažamete, pastebėta, kad vaiko dantukams trūksta higienos. Vaikas pasakojo: „mama muša, kai neklausau. Mama mane spardė, metė į žemę, buvo skaudžiai, viskas vyko mano kambaryje. Mama man taip darė, nes aš mušiau kitą mokytoją, ta mokytoja norėjo mane nufilmuot, nes aš mėčiau daiktus, mėčiau, nes nepavyko batų užsidėti. Viskas buvo neseniai, bet neatsimenu kada. Mama mane trenkė į žemę ir su koja spyrė į užpakalį. Aš tada verkiau, norėjau valgyti ir dariau nepabaigtą darbą. Mama man neduoda valgyti, kai būna pikta, aš jos klausau ir nevalgau, kai pabaigiu darbą, tada pavalgau. Kai pavalgau einu miegoti, kad nusiraminčiau. Mama skriaudė vieną kartą. Tėtis irgi mane mušė, daug kartų. Muša, nes prisidirbu. Muša mamos kambary, kai mama pamatė sakė „išprotėjai, tete“. Muša su diržu, kartais per kojas, kartais per rankas, per nugarą. Man skauda tada, verkiu, bijau kai muša“.

4. Dėl gauto pranešimo J. Z. paaiškino, kad 2024 m. spalio 2 d. sulaukė skambučio iš dukros prailgintos grupės mokytojos, kad A. prailgintoje grupėje netinkamai elgiasi, su ja negalima susitvarkyti, paprašyta ateiti pasiimti dukros. Nuvykus į mokyklą paaiškinta, kad A. trukdo dirbti, spyrė kitai mergaitei į krūtinę, mokytoja atsisako dirbti su A. Tą pačią dieną dienyne dukra gavo pastabą, kad pamokos metu nedirba, pertraukos metu spardo praeinančius vaikus. Tą dieną mama klausė dukros, kodėl taip elgiasi, ji atsakė, kad „erzina vaikai“. Pasiteiravus, kas galėtų iššaukti mergaitės tokį elgesį, mama nežinojo. Vaiko mamos teigimu, darželyje taip pat pasitaikydavo, kad dukra netinkamai elgiasi „bet ne taip dažnai kaip dabar, jos susitvarkydavo kažkaip“. Dėl dukros elgesio dukrą užregistravo psichologo konsultacijai. J. Z. teigimu, ji fizinių bausmių dukros atžvilgiu nėra naudojusi, nematė, kad dukrą muštų tėtis. Pasiteiravus dėl maisto ribojimo vaikui, atsakė, kad maisto niekada neriboja. Pasiteiravus, kada moteris vartojo alkoholį, gautas atsakymas, kad dukrą parsivedus iš ugdymo įstaigos, išgėrė skardinę alaus, dukra tuo tarpu buvo savo kambaryje.

6. Vertinant gautą informaciją, susijusią su smurto nepilnametės atžvilgiu vartojimu, A. Z. vaiko laikinu apgyvendinimo aktu Nr. 7VLA-504 apgyvendinta pas giminaitę A. S., o nuo 2024 m. spalio 7 d. pas močiutę R. Š.

7. 2024 m. spalio 7 d. gauta informacija, kad suinteresuotų asmenų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį, jiems paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ikiteisminiame tyrime nukentėjusiąją pripažinta A. Z.

8. Skyriui šeima žinoma nuo 2024 m. birželio 24 d., kuomet buvo gautas pranešimas iš policijos apie nepilnametės tėvams nustatytą girtumą - J. Z. nustatytas 2,30 promilių girtumas, T. Z. - 2,65 promilės. Skyriaus specialistams atvykus į šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su nepilnamete ir jos įstatyminiais atstovais. Nepilnametė A. Z. papasakojo, kad „Kambaryje mama su teta gėrė šampaną, o tėtis alų. Tėtis visada alų geria iš bambalio. Aš jam sakau, kad reikia įsipilti į puodelį, bet jis manęs neklauso ir sako neaiškink. Paskui dėdė su teta išėjo, o mama su tėčiu užmigo. Aš buvau savo kambaryje ir žaidžiau su Barbių nameliu. Man nebuvo liūdna ir aš nebijojau būti viena savo kambaryje. Paskui atvažiavo policija. Aš labai išsigandau, nes mama mane paslėpė po spintele. Policija ten mane rado ir mama užsidengė ranka burną, aš taip pat taip padariau, nes labai išsigandau. Aš galvojau, kad mane išsiveš. <...> Mama su tėčiu nedažnai geria, bet man tai nepatinka. Kai jie būna išgėrę, jie pasikeičia, bet manęs neskriaudžia. Mama žiūri siaubo filmus, o aš paskui sapnuoju košmarus, zombius“.

9. 2024 m. spalio 10 d. gauta informacija iš įstaigos - Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos, kurioje nurodoma, kad nepilnametei A. Z. sunku bendrauti su klasės vaikais, mergaitė atkakliai reikalauja klasės draugų dėmesio, elgiasi agresyviai, naudoja fizinius veiksmus prieš vaikus. Pamokose, susidūrus su sunkumais, nepilnametė kartais atsisako dirbti, supykusi pradeda mėtyti daiktus, neatlieka namų užduočių. Pertraukų metu mergaitė judri, impulsyviai reaguoja į duodamas pastabas. A. Z. lanko logopedo užsiėmimus, mažose grupelėse dirba noriai. Vaiko mama prie dienyno jungiasi, palaiko ryšį su klasės mokytoja, reaguoja į pastebėjimus ir bando spręsti kilusias problemas. A. Z. į mokyklą palydi mama, vieną kartą vaiko pasiimti atvyko tėtis. Mergaitė nuosekliai konsultuojama psichologo, lanko vaikų dienos centrą (duomenys neskelbtini) g. J. Z. šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, T. Z. dirba, šeima turi stabilias pajamas.

10. 2024 m. lapkričio 11 d. Panevėžio socialinių paslaugų centras pateikė šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimą dėl socialinių paslaugų skyrimo šeimai, kuriame nurodoma, kad suinteresuoti asmenys problemą dėl žalojančio alkoholio vartojimo sutiko spręsti tik po intensyvaus specialistų įsitraukimo bei nustačius nepilnametei dukrai laikinąją priežiūra. Šeimai tikslinga teikti intensyvią krizių įveikimo pagalbą, kad būtų užtikrintas numatytų veiklų lankymas ir priemonių įgyvendinimas, kad klientai konstruktyviai spręstų alkoholio vartojimo problemą, kol išnyks socialiniai rizikos veiksniai. Tikslinga kompleksinė specialistų pagalba (psichologo, psichiatro ir kt.), dalyvauti organizuojamuose grupinėse ir individualiose konsultacijose, (duomenys neskelbtini) grupėse, atstatyti/užmegzti prarastą ryšį su dukra, taip pat siekiant pagerinti savo ir nepilnametės dukters emocinę/psichologinę būseną. Reikalingos socialinio darbuotojo konsultacijos dėl mažametės dukros poreikių užtikrinimo, saugios emocinės aplinkos vaikui kūrimo taip siekiant užtikrinti geriausius interesus vaikui. Vertinant šeimos socialinių paslaugų poreikį, rizikos veiksniai pakito, nustatyta: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečio vaiko stoka/nebuvimas: vaiko visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Nustatytas pagalbos šeimai planas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuspręsta, kad tikslinga nepilnametės laikiną priežiūrą pratęsti iki 2024 m. gruodžio 7 d.

11. Nepilnametės įstatyminiai atstovai sutiko priimti mobilios komandos pagalbą. Vykdydami pagalbos šeimai planą J. Z. ir T. Z. gydėsi (duomenys neskelbtini).

12. 2024 m. gruodžio 7 d. baigiasi maksimalus laikinosios priežiūros terminas ir laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, tačiau esminiai pokyčiai šeimoje neįvyko, situacija šeimoje nepasikeitė, gavus informaciją apie galimą smurtą nepilnametės atžvilgiu vartojimą, dirbant su šeima, pradėjo aiškėti ir kitos problemos - žalingas vaiko tėvų alkoholio vartojimas, socialinių įgūdžių stoka, vaiko visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas ir iki maksimalaus laikinosios priežiūros laikotarpio šios problemos neišspręstos. Vaiko laikinoji priežiūra buvo nutraukta, nepilnametė apgyvendinta pas močiutę.

13. J. Z. ir T. Z. šeimoje vyrauja problemos, kurias reikia spręsti iš esmės. Specialistų vertinimu, nepilnametės įstatyminiams atstovams trūksta tėvystės įgūdžių, vyrauja alkoholio vartojimo problema, prasta impulsų kontrolė, galimas smurtas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, negebėjimas konstruktyviai spręsti problemų ir visa tai žalojančiai veikia dukros A. psichinę sveikatą. Dėl suinteresuotų asmenų alkoholio vartojimo šeimos funkcionalumas sutrinka - apleidžiamos tėvų pareigos ir atsakomybės, nėra užtikrinamas jų dukros saugumas. Nepilnametę emociškai labai veikia tėvų kuriama atmosfera gyvenamojoje aplinkoje, tarpusavio bendravimo ypatumai, netinkami vaiko auklėjimo būdai. Galimai tai įtakoja ir nepilnametės netinkamą elgesį mokykloje (A. smurtauja prieš kitus vaikus, trukdo dirbti, elgiasi agresyviai). Socialinės paslaugos šeimai, kurių metu suinteresuoti asmenys įpareigoti spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti pozityvios tėvystės ugdymo mokymus, lankyti psichologo konsultacijas, teikiamos nuo tik nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, todėl kyla rimtų abejonių dėl tėvų alkoholio nevartojimo problemos išspendimo ir atkryčio galimybės, saugių gyvenimo sąlygų jų dukrai sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis).

17. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismas vertina prašymą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo pagal tuo metu buvusias aplinkybes, lėmusias pagrindą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų.

18. Remiantis 2024 m. birželio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatyti rizikos veiksniai: 25.3.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui; Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, anksčiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurios padarė vaiko atstovas (-ai) pagal įstatymą nebuvo. Vaiko tėvai tikino, kad alkoholį vartoja tik per šventes, priklausomybės alkoholiui neturi. Mažametė nurodė, kad <...> mama su tėčiu nedažnai geria, bet man tai nepatinka. <...> kai jie būna išgėrę pasikeičia, bet manęs neskriaudžia <...>. Remiantis 2024 m. spalio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatyti rizikos veiksniai: 26.1. p.: vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo; nes gauta informacija apie tai, kad vaiko įstatyminiai atstovai vaiko atžvilgiu vartoja fizinį smurtą, vaiko tėvų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimo smurto mažametės A. Z. atžvilgiu, pranešimai apie įtarimą įteikti mažametės tėvui T. Z. ir mažametės motinai J. Z., jiems skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vertinta, kad vaiko įstatyminiai atstovai tokiais savo veiksmais, kelia pavojų vaiko fiziniam ir emociniam saugumui ir taip neužtikrina vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas - pažeidžia VTAPĮ 13, 20 straipsnius (vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto).

19. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, 2024 m. lapkričio 11 d., gruodžio 2 d., gruodžio 9 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro raštų nustatyta, kad nepilnametės įstatyminiams atstovams trūksta tėvystės įgūdžių, prasta impulsų kontrolė, vyrauja alkoholio vartojimo problema, galimas smurtas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, negebėjimas konstruktyviai spręsti problemų ir visa tai žalojančiai veikia dukros A. psichinę sveikatą. Tik nuo 2024 m. lapkričio mėnesio šeimai teikiamos socialinės paslaugos, 2024 m. lapkričio 8 d. sudarytas pagalbos šeimai planas. 2024 m. lapkričio mėnesį J. Z. ir T. Z. gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau dėl praėjusio trumpo laikotarpio yra išlikusi atkritimo rizika. Specialistų vertinimu, šeimai tikslinga teikti intensyvią krizių įveikimo pagalbą, kad būtų užtikrintas numatytų veiklų lankymas ir priemonių įgyvendinimas, kad suinteresuoti asmenys konstruktyviai spręstų alkoholio vartojimo problemą, kol išnyks socialiniai rizikos veiksniai.

20. Nepaisant to, kad šeimai yra teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, tačiau dėl trumpo jų teikimo laiko, nėra pagrindo konstatuoti, jog krizinė situacija šeimoje yra išspręsta (CPK 185 straipsnis). Panevėžio apskrities VPK 2024 m. gruodžio 4 d. rašte nurodoma, kad vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto mažametės atžvilgiu, suinteresuotiems asmenims pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d. J. Z., T. Z. skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. Z. (išskyrus kai tokį bendravimą leistų pareiškėjas). Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pozityvios tėvystės kursus lankys tik 2025 m. sausio mėnesį.

21. Pažymėtina, kad tiek J. Z., tiek T. Z. priima jiems teikiamą socialinę, psichologinę pagalbą, yra motyvuoti keisti savo elgesį, gyvenseną, įveikti krizinį laikotarpį ir susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau sutinka, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dukra A. gyventų pas močiutę R. Š.

22. A. Z. gyvena pas močiutę R. Š. nuo 2024 m. spalio 7 d. Močiutė užtikrina vaikui saugią aplinką bei teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. A. pas močiutę patinka, jaučiasi atsipalaidavusi, linksma, turi savo kambarį. Tenkinus prašymą, mergaitė ir toliau gyvens jai pažystamoje aplinkoje, su artimu, emociniais ryšiais susijusiu, asmeniu.

23. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. Z. iš jos motinos J. Z. ir tėvo T. Z.. Prašymo tenkinimas atitinka nepilnametės A. Z. interesus (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

24. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Leisti paimti nepilnametį vaiką A. Z., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos atstovų pagal įstatymą - motinos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo – T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.