- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e2-212-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00104-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- notarei L
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
atsakovei A. A.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovei A. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į jį santrauka
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir viešame registre atlikti įrašą, uždraudžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei A. A. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
1.2. 2017 m. birželio 26 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia (ab initio, t. y. nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją nekilnojamajam turtui: butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
1.3. Atnaujinti ieškovei I. I. terminą pateikti reikalavimą dėl 2017 m. birželio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia.
1.4. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. I. I. (toliau – ir Ieškovė) dukrai A. A. (toliau – ir Atsakovė) 2017 metais birželio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Ieškovė neigia, kad galėjo pasirašyti jos valiai ir įsitikinimams prieštaraujančią dovanojimo sutartį. Ieškovė 2013 m. vasario 18 d. patyrė infarktą, po patirto infarkto yra labai silpnos sveikatos ir jos visos pastangos ir energija yra skiriama tik rūpesčiui pačia savimi. Ieškovei Butas buvo vienintelis nuosavybės teise jos turimas nekilnojamasis turtas, kurį įsigijo pardavusi visą savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė padovanojo Butą iš dukros negaudama jokių teisių į globą ar išlaikymo iki gyvos galvos. Taip pat padovanojo Butą dukrai neatsižvelgiant į tai, kad didelė dalį buto kainos jau buvo išmokėjęs sūnus A. V., kurio įmoka, Butą dovanojant, niekaip nebuvo kompensuota. Šis ieškovės elgesys 2017 m. birželio 26 d. visiškai prieštarauja itin apdairiam jos elgesiui. 2012 metais, kai sūnui A. V. nebeįstengiant grąžinti paskolos bankui Ieškovė sutiko parduoti savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir už gautus pinigus sumokėti sūnaus paskolos likutį bankui, tai ji padarė su jos teise užtikrinančia sąlyga, kad apsigyvens kartu su sūnumi Bute Klaipėdoje ir taps šio nekilnojamojo turto savininke. Ieškovė teigia, kad puikiai atsimena, kad dukra atvyko pas ją į svečius. Jokio pokalbio, kad bus dovanojamas dukrai Butas, nebuvo. Ieškovė pamena, kad dukra jai žadėjo ją nuvežti prie jūros, bet nuvežė į notarų biurą Gargždų mieste. Ieškovė teigia, kad jokios dovanojimo sutarties pasirašyti nenorėjo ir turto dovanoti niekam neketino. Mano, kad dovanojimo sutartyje ji nepasirašė, tas parašas gali būti klastotė. Ieškovės nuomone, šie Atsakovės veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) l.81 straipsnio l dalies nuostatas.
2.2. Ieškovė inicijuoja ieškinį teismui dėl Buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos panaudojus apgaulę, pasinaudojus dovanotojos liga, nes ji buvo silpnos sveikatos po patirto insulto, ir /ar dovanotojos suklydimu. Pagal Ieškovės pateiktus medicininius išrašus iš jos asmens ambulatorinės kortelės (Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2020 m. vasario 6 d. išrašas) matyti, kad I. I. 2013 m. vasario 19 d. patyrė infarktą, 2015 m. gegužės 8 d. patyrė galvos sumušimą. Pacientei nustatytos diagnozės: išeminio insulto pasekmės, lėtinė smegenų išemija. Pacientė Jūrininkų sveikatos priežiūros centre gydoma nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio. Per ta laiką Ieškovė skundėsi bendru silpnumu, motorikos sutrikimais, galvos skausmais, svaigimu, daliniu atminties pablogėjimu. Minėti skundai išsivystė dėl nurodytų ligų, ypač atmintį ir motoriką sutrikdė insultas. Jai diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas. Tad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad sandorio sudarymo metu ji galėjo būti tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
2.3. Ieškovės amžius, sudarant dovanojimo sutartį, buvo 85 metai ir vertinant, ar ji suklydo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį.
2.4. Teismui nusprendus taikyti ieškinio senatį, ieškovė prašo atnaujinti terminą reikalavimams pateikti.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti.
4. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. 2017 m. birželio 26 d. I. I. padovanojo Atsakovei Butą. Apie buto dovanojimą ir važiavimą pas notarę sutvarkyti dokumentų Atsakovė su mama apsitarė iš anksto. Atvykus pas notarę į notarų biurą, prieš pasirašant dovanojimo sutartį, notarė pasiūlė sutartį perskaityti, kas ir buvo padaryta, po to ji žodžiu sutarties turinį ir pasekmes dar kartą paaiškino, atsižvelgdama į mamos senyvą amžių, dar kartą paklausė, ar viską mes abi supratome. Mama atsakė, jog suprato, po to, abi, ant 3-jų sutarties egzempliorių, gera valia pasirašėme. Mama jokių klausimų ar prieštaravimų nepareiškė. Ieškovė savo ieškinyje neigia, kad galėjusi pasirašyti ant dovanojimo sutarties, tačiau įrodymų, kad gali būti ne jos parašas, teismui nepateikė.
4.2. Suprantama, jog ieškovė yra senyvo amžiaus, kaip ir kiekvienas žmogus tokio amžiaus turi visokių sveikatos problemų, tačiau ieškinyje nurodytos ligos niekaip negalėjo įtakoti jos veiksmų, pasirašant dovanojimo sutartį. Kitokių įrodymų, kad pasirašant sutartį galėjo būti neveiksni, nepateikė, o kad pasirašant dovanojimo sutartį tuo metu buvo veiksni ieškovė pati nurodo savo ieškinyje, pateiktame teismui.
4.3. CK 6.472 straipsnyje yra numatyti konkretūs atvejai, kada dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinamo: a) kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, b) jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų atitikti CK 6.472 straipsnio reikalavimų pažeidimus.
4.4. CK 6.472 straipsnio 4 dalis numato vienerių metų ieškinio senaties terminą per kurį ieškovas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, šio straipsnio numatytais pagrindais, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Šiuo atveju ieškovė, pasirašydama ant dovanojimo sutarties 2017 m. birželio 26 d., sužinojo apie galimo tokio pagrindo atsiradimą, t. y., apie galimą savo teisės pažeidimą. Vadinasi, ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą per kurį gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo. Svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą, nenurodė, todėl Atsakovė prašo taikyti ieškovei I. I. ieškinio senaties terminą.
4.5. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reikšmingos aplinkybės, kurios lėmė mamos apsisprendimą dovanoti Atsakovei Butą. 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje Atsakovei paskambino jos brolio A. V. kaimynai, kurie pranešė, kad brolis jo sugyventinės pažįstamų sugėrovų yra sumuštas ir paprašė atvažiuoti jo gelbėti. Atvykusi Atsakovė iš tikrųjų rado brolį stipriai sumuštą. Jis paaiškino, kad iš vakaro jo namuose sugyventinė gėrė su anksčiau teistais asmenimis, kurie po to jį sumušė už nieką. Brolis nenorėjo kreiptis į policiją, nors pas ekspertus nustatyti sumušimo laipsnį Atsakovė su broliu nuvyko. Tą pačią dieną sugyventinė, bijodama baudžiamosios bylos, iš brolio išsikraustė. Tvarkydama brolio dokumentus dėl buto mokesčių, Atsakovė rado sugyventinei brolio parašytą testamentą, rado už butą nesumokėtas didžiules skolas už elektrą, vandenį, šildymą, draudimą ir kt. mokesčius. Tada Atsakovė išsiaiškino, kad brolis iš Swedbanko yra paėmęs 168 000 litų kreditą, nors už butą mokėjo mažiau – apie 147 000 litų. Brolis paaiškino, kad paskolą iš banko paimti įkalbino sugyventinė. Kadangi tuo metu brolis neturėjo pinigų susimokėti kas mėnesį už paskolą bankui, su būsto draudimu buvo sudaręs sutartį ir už kredito grąžinimą ir palūkanas mokėjo būsto draudimas. Paskambinusi į draudimą Atsakovė sužinojo, kad brolis draudimui yra labai daug įsiskolinęs. Atsakovė išsiaiškino ir kitas brolio skolas, už jas sumokėjo pati iš savo pinigų. Atsakovė paprašė mamos, kad atvažiuotų pabūti su broliu kartu. Mama atvažiavo ir po to pasiliko gyventi šiame Bute kartu su broliu. Brolis toliau išgėrinėjo, tai dirbdavo, tai neturėjo darbo. Iš banko pradėjo eiti laiškai, kad laiku nesumokamas kreditas bei palūkanos už paimtą paskolą būstui. Mama (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 28 d. pardavė vieno kambario butą už 50 000 litų ir dalį pinigų įnešė į brolio sąskaitą kreditui padengti. Tačiau brolis toliau laiku nesumokėdavo bankui paskolos, bankas pradėjo kelti palūkanas ir maržą. Atsakovė gražiuoju įkalbėjo brolį gydytis nuo alkoholio, jis sutiko, gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, du mėnesius negėrė. Po kurio laiko nusipirko automobilį, su kuriuo, būdamas girtas, padarė avariją, policija iškėlė baudžiamą bylą, teismas konfiskavo automobilį, nubaudė pinigine bauda, bei priteisė atlyginti žalą kito automobilio savininkui. Vėliau brolis susirado kitą sugyventinę, kuri taip pat labai girtuokliaudavo, dėl ko mama labai pyko. Vieną dieną ši sugyventinė parke užpuolė mamą ir norėjo ją sumušti. Dėl šio įvykio Atsakovė kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
4.6. Atsakovė su mama matydamos, kad iš banko eina laiškai, dėl laiku nesumokėtos paskolos ir bankas gali uždėti areštą butui, paprašėme brolio, kad jis perrašytų butą mamai ir jis sutiko. Atsakovė sutarties pasirašymo dieną 2015 m. vasario 6 d. iš savo lėšų ir dar pasiskolintų pinigų padengė brolio skolą bankui, t. y. sumokėjo 18 752,24 Eur. Vėliau, praėjus 2 metams, abi su mama pasitarėme, kad jos jau solidus amžius, sveikata irgi šlubuoja, jei kas atsitiktų, brolis paveldėtų butą, o žinant, kad jis išgėrinėjantis, nesitvarkantis, neturintis pastovaus darbo, neturintis pakankamai socialinių įgūdžių, išgėręs nuolat praranda pinigus, nutarėme, kad saugiau būtų padovanoti butą Atsakovei, dėl to, kad Butas nebūtų prarastas brolio ar jo sugyventinių dėka, o mama ir brolis neliktų gatvėje, t. y. neprarastų būsto. Dėl šios priežasties ir buvo nutarta butą padovanoti Atsakovei.
4.7. Ginčo Bute atsakovė negyvena, gyventi ten neketina, nes turi gyvenamąją vietą Kaune. Šiame bute gyvena Atsakovės mama ir brolis, kuris šiuo metu daugiausia laiko praleidžia dirbdamas Švedijoje, namo grįžta kas trys mėnesiai ar po pusės metų. Atsakovė su mama visą gyvenimą gerai sugyveno, nesipyko, tačiau prieš porą metų vieną dieną atvažiavusi pas mamą Atsakovė rado užrakintas duris ir pakeistą buto durų spyną, į skambučius mama neatsiliepė. Anksčiau su mama telefonu bendraudavo beveik kiekvieną dieną, dabar ji nekelia ragelio arba pakėlusi numeta, visai nebendrauja. Atsakovė mano, kad tokio mamos elgesio priežastis yra vieno, šalia jos nuolat būnančio asmens, manipuliacijos Ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
5. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 26 d. sudarytą Buto dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo Butą savo dukrai (Atsakovei). Ieškovės ieškinys grindžiamas keliais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y., kad jis prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), yra sudarytas dėl klaidos (CK 1.90 straipsnis) ar apgaulės (CK 1.91 straipsnis), kad ieškovė, sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Todėl teismas šiame sprendime pasisakys dėl anksčiau minėtų pagrindų egzistavimo.
6. Atsakovė atsiliepimu į pareikštą ieškinį, be kita ko, prašo Ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Atsakovė remiasi CK 6.472 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Tačiau teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju Ieškovė pareiškė reikalavimą ne dėl dovanojimo sutarties panaikinimo CK 6.472 straipsnyje nustatytais pagrindais, bet dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurio Ieškovė nepraleido, nes ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. birželio 26 d.
Dėl dovanojimo sutarties ginčijamo pagal CK 1.89 straipsnį
7. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Nagrinėjamu atveju, siekiant išsiaiškinti, ar Ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė.
8. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad nenustatyta, jog ieškovė I. I. pasirašydama dovanojimo sutartį, būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu ar būtų buvusi tokios psichikos būsenos, dėl ko būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Po ekspertizės atlikimo nei Ieškovė (jos atstovė), nei Atsakovė nepateikė teismui prieštaravimų dėl ekspertizės akte padarytų išvadų ir jame išdėstytų argumentų. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat neturi pagrindo abejoti ekspertų padarytomis išvadomis. Ekspertizės aktas yra logiškas, nuoseklus, argumentuotas, paremtas specialiomis ekspertų žiniomis, atliktu tyrimu ir bylos medžiagos analize. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį yra neįrodytas.
Dėl kitų sandorio negaliojimo pagrindų
9. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.89 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.89 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.89 straipsnio 5 dalis). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).
10. Ieškovė, reikalaudama pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia anksčiau paminėtais pagrindais, iš esmės teigia, kad sudaryta sutartis neatitiko jos valios, ji nenorėjo padovanoti buto, ji buvo suklaidinta ir (arba) apgauta, buvo pasinaudota jos bloga sveikata, nes dukra žadėjo nuvežti prie jūros, o nuvežė pas notarę, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis, be to, ieškovė padovanojo Butą iš dukros negaudama jokių teisių į globą ar išlaikymo iki gyvos galvos, taip pat padovanojo Butą dukrai neatsižvelgiant į tai, kad didelę dalį buto kainos jau buvo išmokėjęs sūnus A. V., kurio įmoka, Butą dovanojant, niekaip nebuvo kompensuota.
11. Teismas, vertindamas anksčiau paminėtus argumentus, pažymi, kad vien Ieškovės žodiniai paaiškinimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog Ieškovė iš tiesų nenorėjo sudaryti dovanojimo sutarties, kad jos sudarymas neatitiko jos tikrosios valios, kad ji buvo apgauta ar suklaidinta, kad buvo pasinaudota jos bloga sveikatos būkle.
12. Atsakovė paaiškino, kad dovanojimo sutarties sudarymą iš anksto aptarė ir suderino su Ieškove. Sutartis buvo sudaryta notaro akivaizdoje ir teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ne Ieškovė pasirašė sutartį, kad sudarant šią sutartį Ieškovei nebuvo paaiškinta sutarties esmė. Teismo nuomone, tiek pagal ieškovės sveikatos būklę (žr. plačiau Ekspertizės akte išdėstytą informaciją), tiek pagal gyvenimišką patirtį (be kita ko, 2012 ir 2015 metų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ji sudarinėjo pati, ne per atstovą), ieškovė turėjo suprasti, ką reiškia ir kokius padarinius sukelia dovanojimo sutartis. Juolab kad teismo posėdžio metu Ieškovė nurodė, kad jei Butas jai būtų grąžintas, ji iš karto jį perrašytų savo sūnui A. V..
13. Teismo vertinimu, atsakovė pateikė logišką paaiškinimą, kodėl buvo sudaryta dovanojimo sutartis – atsižvelgiant į Ieškovės amžių ir sveikatos būklę, taip buvo siekiama apsaugoti turtą, nes Ieškovės sūnus A. V., kuriam dalis Buto galėjo atitekti po Ieškovės mirties, dėl turėtų problemų su piktnaudžiavimu alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, bendravimo su abejotinos reputacijos asmenimis (pvz., 2015 m. birželio mėnesį buvusi Ieškovės sūnaus A. V. sugyventinė sumušė Ieškovę), kurie siekė gauti naudos iš jo, galėjo prarasti Butą (paveldėtą jo dalį). Be to, kaip rodo į bylą pateikti įrodymai, Atsakovė iš dalies finansavo buto išpirkimą iš banko (sumokėjo 18 752,24 Eur A. V. paimto kredito Swedbank), kai Ieškovė 2015 metais jį įsigijo iš sūnaus A. V., 2012 metais apmokėjo įvairias brolio (Ieškovės sūnaus) A. V. skolas (402 Lt ir 1 009,53 Lt Swedbank, 653,25 Lt UAB „Sergel“, 377,41 Lt UAB „Vėtrungės būstas“, 4 281,88 Lt AB „Klaipėdos energija“, 215,68 Lt antstoliui A. S., 1 357,73 Lt UAB „Būsto paskolų draudimas“, 12 Lt antstoliui G. J.), 2012 m. gruodžio 31 d. pervedė Ieškovės sūnui A. V. 13 000 Lt už buto paskolą (taip nurodyta mokėjimo pavedime; iš A. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad šie pinigai panaudoti Buto kreditui grąžinti), 2012 metais sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai 65 Lt už A. V. sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymą. Ieškovė, 2012 metų pabaigoje pardavusi butą (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 1 d. taip pat pervedė sūnui A. V. 25 000 Lt, kurie, kaip matyti iš A. V. banko sąskaitos išrašo, buvo panaudoti A. V. Buto įsigijimo kreditui grąžinti. Iš A. V. banko sąskaitos išrašo matyti ir tai, kad Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 19 d. pervedė jam 730 Lt (didžioji šios sumos dalis panaudota Buto įsigijimo kreditui grąžinti), 2013 m. lapkričio 19 d. pervedė jam 730 Lt (didžioji šios sumos dalis panaudota Buto įsigijimo kreditui grąžinti), A. V. iki pat Buto perleidimo Ieškovei turėjo sunkumų grąžinti kreditą, nes jam reguliariai buvo skaičiuojami delspinigiai už pradelstą paskolą. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad didelę dalį A. V. Swedbank paimto kredito Butui įsigyti grąžino Ieškovė su Atsakove, Atsakovė taip pat padengė dalį kitų A. V. įsiskolinimų. Teismui nekyla abejonių, kad Ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, žinojo (turėjo žinoti), kad dovanoja Atsakovei turtą, kurį visų pirma buvo įsigijęs jos sūnus A. V. ir į kurį jis galėjo būti investavęs atitinkamas pinigų sumas.
14. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek prieš pat dovanojimo sutarties sudarymą ir iš karto po jos sudarymo Ieškovė lankėsi gydymo įstaigose (žr. išsamiau Ekspertizės aktą), tačiau tokie sveikatos sutrikimai, kurie galėjo kliudyti Ieškovės valiai sudaryti dovanojimo sutartį susiformuoti ar galėjo ją iškreipti, nebuvo nustatyti ir byloje nėra duomenų apie prastą ar abejonių keliančią Ieškovės psichinę sveikatą tuo metu. Be to, Ekspertizės akte fiksuota, kad Ieškovė nurodė, jog 2015 metų pirkimo–pardavimo sutartį su A. V. sudarė, nes su Atsakove baiminosi, kad jis gali prarasti butą, kad tik po kelių metų suprato, jog dukra ją apgavo dėl dovanojimo sutarties sudarymo. Ekspertai taip pat nurodė, kad galima pagrįstai galvoti, kad Ieškovė nėra atvira kalbėdama apie dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, kad stebimi agravacijos (agravacija – 1. med. sąmoningas apsimestinis ligos reiškinių perdėjimas, siekiant materialinės naudos; 2. nesąmoningas ligos reiškinių perdėjimas, sergant silpnaprotyste) požymiai. Be to, teismas pastebi, kad Ieškovė pati nutraukė bet kokį bendravimą su Atsakove po to, kai ji atsisakė grąžinti jai ginčo Butą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Atsakovė, kuriai buvo padovanotas Butas, būtų išsižadėjusi savo moralinės pareigos rūpintis Ieškove (savo motina).
15. Dėl anksčiau minėtų priežasčių teismui Atsakovės dėstoma įvykių versija atrodo pakankamai tikėtina ir teismas mano, kad labiau tikėtina, jog Ieškovė su Atsakove iš tiesų aptarė ir suderino Buto dovanojimo sutarties sudarymą ir ši sutartis, jos sudarymo metu, atitiko Ieškovės valią, ši sutartis neprieštarauja gerai moralei. Teismui atrodo labiau tikėtina, kad Ieškovė tik vėliau persigalvojo dėl dovanojimo sutarties, prie to galbūt prisidėjus jos sūnui A. V., nes jis pasijuto nuskriaustas, nes jo investicijos į Butą (atliekant remontą, grąžinant dalį paimto kredito), liko niekaip neįvertintos, jam negrąžintos. Kita vertus, bylos medžiaga rodo, kad nors Atsakovė ir yra Buto savininkė ir neša tam tikrą atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už Butą (pagal prievoles, kurios kyla iš pačios nuosavybės teisės), tačiau jau beveik 6 metus leidžia Bute gyventi ir Ieškovei, ir A. V., jokių pretenzijų jiems nekelia ir net neturi Buto raktų, nes A. V. juos pakeitė ir Atsakovei jų nedavė, dėl ko Atsakovė apskritai negali patekti į Butą. Be to, pažymėtina, kad sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį, kaip esminės jo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Savo ruožtu vien tik aplinkybės, kad Ieškovės sūnus A. V. jaučiasi nuskriaustas, nes jo investicijos į butą liko neįvertintos, kad Ieškovė dėl to jaučiasi kalta, kad šiuo atveju galėjo būti sudaryta ir kitokia (pvz., rentos) sutartis, nesudaro pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia.
16. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindų pripažinti ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia. Ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Teismas patyrė 22,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Ieškovės turtinę padėtį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 ir 7 dalimi, nutaria atleisti Ieškovę nuo šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir jų valstybei nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės I. I. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.