Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui bei jo atstovui advokatui A. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

G. P. buvo kaltinamas tuo, jog 2016-07-03, apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į gyvenamosios sodybos tvorą. G. P. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė iš asmens yra atimta. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo G. P. paaiškino, kad neprisipažįsta kaltu, nes automobilį eismo įvykio metu vairavo jo tėvas P. P.. Paties eismo įvykio pašaliniai asmenys nematė. Kartu su juo ir tėvu važiavo V. A.. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nesiaiškino, kas vairavo automobilį.

Liudytojas P. P. paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo jis, kartu važiavo sūnus G. P. ir V. A.. Į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai nesiaiškino, kas vairavo automobilį. Jis su tvoros savininku susitarė dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas V. A. parodė, kad jis su P. ir G. P. važiavo kartu, kai įvyko eismo įvykis. Jis sėdėjo automobilio gale, automobilį vairavo P. P., G. sėdėjo šalia vairuotojo. Į įvykį atvykę pareigūnai nesiaiškino, kas vairavo transporto priemonę.

Liudytojas D. L. parodė, kad nežino, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, tačiau dėl žalos atlyginimo su juo tarėsi P. P.. Jis nematė ir negirdėjo, ar į įvykį atvykę pareigūnai aiškinosi, kas vairavo transporto priemonę. Įvykio vietoje P. P. jam sakė, kad jis vairavo transporto priemonę, galimai policijos pareigūnams jis tai sakė, bet supainiojo vardus.

Liudytojas O. V. parodė, kad gavus informaciją, jog galimai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, nuvyko į vietą. Patikrinus informaciją nustatyta, kad G. P. yra blaivus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nebuvo, nes asmenys vietoje susitarė dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas A. R. parodė, kad nežino, kada buvo pradėta administracinė teisena šioje administracinėje byloje. O. V. buvo paskirta drausminė nuobauda, nes nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepradėjo administracinės teisenos. Paaiškino, kad viršininkas jam pavedė atlikti tyrimą po to, kai jis 2016-07-14 surašė tarnybinį pranešimą. G. P. pateiktos versijos, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo jo tėvas netikrino, nes jam buvo aišku, jog G. P. yra kaltas. Jis rėmėsi D. L. paaiškinimu, kurį pats savo iniciatyva paėmė nuvykęs į pastarojo namus. Pašalinių asmenų, galėjusių matyti eismo įvykį, jis nenustatinėjo, mano, jog tai nereikalinga.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė L. J. paaiškino, jog greičiausiai administracinė teisena šioje byloje pradėta po to, kai 2016-07-14 A. R. surašė tarnybinį pranešimą. Ji prašė apklausti tik O. V., vykusį į įvykio vietą, jokių kitų prašymų nepateikė, kaip ir neprašė prijungti prie bylos papildomą medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla G. P. atžvilgiu nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimą atliko Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VPS Patrulių būrio vadas A. R., kuris negalėjo teismui paaiškinti kada byloje pradėta administracinė teisena ir kodėl jis atliko tyrimą. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat tokių duomenų nepateikė. Liudytojas A. R. paaiškino, jog G. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos versijos, jog transporto priemonę įvykio metu vairavo jo tėvas, jis netikrino, nes mano, jog trauktino asmens atsakomybėn kaltė pilnai įrodyta, tačiau pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.), kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

Kaip teismas ir minėjo, byloje nėra domenų kada buvo priimtas sprendimas pradėti administracinę teiseną šioje administracinėje byloje, tačiau akivaizdu, jog toks sprendimas galėjo būti priimtas tik po atlikto Šiaulių apskrities VPKR Raseinių r. PK VPS Patrulių būrio vado A. R. 2016-07-14 tarnybinio pranešimo pateikimo, kuriame nurodoma, jog tikslinga G. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 str. 2 d., todėl teismas nesiremia byloje esančiais dokumentais ir jame užfiksuotu turiniu, kurie surinkti iki administracinės teisenos pradėjimo, ne kitoje administracinėje ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nes jie surinkti pažeidžiant įstatymo nuostatas (ATPK 256 str.).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo G. P. kaltu neprisipažino, paaiškino, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo jo tėvas P. P.. Tokius G. P. parodymus patvirtino apklausti liudytojai P. P. ir V. A., D. L., parodęs, kad P. P. įvykio vietoje jam minėjo, jog jis vairavo automobilį. Nors apklaustas liudytojas O. V. paaiškino, jog nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad automobilį vairavo G. P., tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino nei G. P., nei P. P., nei O. V., nei D. L.. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, byloje nenustatyta. Institucija, suaršiusi admnistracinio teisės pažeidimo protokolą, nepaneigė G. P. iškeltos versijos, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo jo tėvas P. P..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant LR ATPK 257 str. nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad G. P. yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Nesurinkus neginčytinų administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jo naudai, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p. teismas

nutaria:

Administracinę bylą Nr.2.6-896-1009/16 G. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.