- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1196-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11200-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- A. O.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-435/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės bankas „SNORAS“ ieškinį atsakovei A. O. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2113,43 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 634,28 Lt delspinigių, 83,00 Lt žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakove 2005-12-23 sudarė Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080104K990494 ir suteikė atsakovei 3800,00 Lt kreditą. 2008-02-05 sutartis buvo pratęsta. Atsakovės prašymu 2008-02-25 sutartis buvo pakeista, t. y. padidintas kredito limitas iki 4500,00 Lt. Kreditas suteiktas su sąlyga, kad atsakovė laiku grąžins panaudoto kredito sumą, kas mėnesį (įmokos mokėjimo dieną) mokėdama sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui delspinigius pagal Sutartį nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Savo prievolės atsakovė tinkamai nevykdė. 2010-04-03 Sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Išimties tvarka atsakovei buvo leista susimokėti vėluojamas įmokas pagal grafiką, nurašyta 237,06 Lt delspinigių ir susitarta įsipareigojimus vykdyti toliau sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovei pakartotinai nevykdant įsipareigojimų ir vėluojant mokėti įmokas, sutartis vėl buvo nutraukta, reikalaujant kuo skubiau padengti visą panaudotą kreditą.
Ieškovė reikalavimo teisę bandė įgyvendinti derybų keliu: atsakovei siųstos raštiškos pretenzijos (2011-02-01, 2011-03-01, 2011-03-15), siųsti pranešimai apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis (2011-01-05, 2011-01-21, 2011-02-21, 2011-03-15). Atsakovei papildomai 2011-06-27 išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo su pasiūlymu kuo greičiau atsiskaityti. Su atsakove buvo bandyta susitarti taikiai, ne kartą tartasi dėl skolos išmokėjimo grafiko, tačiau derybos nedavė jokių rezultatų.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, jog būtų priteisti 2113,43 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, ir prašė dėl sunkios materialinės padėties šią sumą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui (b. l. 28-31). 2011-12-09 prašyme atsakovė papildomai prašė sumažinti per pusę prašomų delspinigių sumą ir nepriteisti jai ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 2113,43 Lt likusių mokėjimų, 317,24 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2011-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,04 Lt žyminio mokesčio ir 104,74 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų ieškovės naudai, bei 18,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis ir šios sutarties pakeitimai (b.l. 5-7), pretenzija ir raginimai (b.l. 8-14), ieškovo raštas dėl sutarties nutraukimo (b.l. 15) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie sutarties sudarymą, atsakovės įsipareigojimus, įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nutraukimą ir ieškovo bandymą išsireikalauti prašomas priteisti sumas ne teismo tvarka. Kadangi atsakovė ieškinį dalyje dėl 2113,43 Lt priteisimo pripažino, teismas šioje dalyje ieškinį patenkino visiškai (CPK 268 str. 5 d.). Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytas ir šalių neginčijamas faktas, jog atsakovė praleido įmokų mokėjimo nustatytus terminus. Šalys sutarties 9.10 punktu numatė delspinigių skaičiavimą už mėnesio įmokos mokėjimo termino praleidimą po 0,1 procento nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną praleistą dieną. Teismas konstatavo, kad sudaryta sutartimi šalys abipusiai išreikšta valia susitarė dėl delspinigių mokėjimo praleidus prievolės įvykdymo terminą (CK 6.71 str.). Tačiau, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendė, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovės, kaip vartotojo, interesus, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo patenkino iš dalies. Sumažinęs priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 proc., teismas laikė, kad delspinigiai sudaro 317,14 Lt sumą.
Atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo teismas atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkės padėtis yra labai sunki arba susidarė nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Teismas įvertino ir tai, kad po sutarties sudarymo su ieškove, atsakovė prisiėmė papildomus įsipareigojimus kitoms kredito įstaigoms, kas, teismo nuomone, reiškia, jog veikė savo rizika nevertindama savo galimybių. Taip pat nurodė, kad atsakovė prašydama išdėstyti sprendimo įvykdymą nenurodė kaip realiai jos turtinė padėtis ateityje pagerės. Įvertinęs atsakovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad ji išėjo iš darbo dėl sveikatos būklės, t. y. tai, kad dėl savo sveikatos ji dirbti nebegali, o taip pat jos sutuoktinio gaunamas pajamas, mokamas įmokas pagal suteiktus kreditus, visiems žinomas būsto išlaikymo išlaidas ir minimalias pragyvenimo išlaidas, teismas laikė, kad nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie atsakovės turtinės padėties pagerėjimą ateityje, kas tuo pačiu reiškia, kad tokiu atveju teismui išdėsčius sprendimo įvykdymą, bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas – neproporcingai pažeisti ieškovo teisėti interesai. Nurodė, kad atsakovės nuostata teismo priteistą sumą sumokėti per du metus, t. y. maždaug po 100 Lt, nerodo jos siekio, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas klaidingai įvertino faktą apie atsakovės turtinę būklę ir klaidingai vertino lygiateisiškumo, ekonomiškumo bei sąžiningumo principus. Tarp atsakovės ir UAB „Snoro" lizingas 2005-12-23 buvo pasirašyta Pirkimo išsimokėtinai sutartis Nr. SLO080104K990494, kuri nebuvo individualiai aptarta, kas sąlygojo nesąžiningas Sutarties sąlygas bei jų taikymą atsakovės atžvilgiu. Sutartis buvo pasirašyta po UAB „Snoro" lizingo atkaklių įkalbinėjimų bei raginimų naudotis jų teikiamomis finansinėmis paslaugoms, suteikiant kreditus. Atsakovei buvo suteiktas 3800Lt kreditas, 2008-02-25 Sutartis buvo pratęsta ir atsakovės prašymu kreditas padidintas iki 4500 Lt. Ieškovas finansinę paslaugą suteikė nesilaikydamas Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto, t. y. tinkamai neįvertino atsakovės ekonominės bei finansinės situacijos ir jos prognozės, ir atitinkamai priėmęs nepagrįstą sprendimą suteikti atsakovei finansinę paslaugą. Atsakovės pajamos nuo 2007-09-01 iki 2008-03-01 sudarė tik 3773,64 Lt (mėnesio pajamos - 545,12 Lt), tuo metu atsakovė turėjo dar kitus kreditorius, kuriems privalėjo taip pat atlikti mėnesio įmokas, tačiau ieškovas to neįvertino ir padidino kredito sumą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad tarp atsakovės ir UAB „Snoro“ lizingas sudaryta sutartis buvo parengta pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengė viena šalis (UAB „Snoro“ lizingas), nederindama jų su atsakove ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarčiai, kuri yra pateikiama, yra taikomos LR CK 6.188 str. nuostatos. Sutarties sąlygos tarp šalių nebuvo individualiai aptartos, todėl turėtų būti pripažintos nesąžiningos atsakovės atžvilgiu, nes jos taip pat prieštarauja geros valios reikalavimams ir sudarė sąlygas finansinių paslaugų teikėjo ir atsakovės abipusių teisių ir pareigų nelygybei, atsakovės nenaudai.
2. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad tarp šalių sutartis buvo nutraukta 2010-04-03, tačiau ieškovė šio teiginio nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų apie pranešimo įteikimą, todėl apeliantės nuomone, tarp jos ir UAB „Snoro" lizingas 2010-04-03 sutartis nebuvo nutraukta. Nurodo, kad 2011-06-27 buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kurio pagrindu sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovas nenurodė jokio termino prievolei įvykdyti. Teismas neįvertino imperatyvių CK 6.889 straipsnio nuostatų, nors turėjo atsižvelgti sprendžiant sutarties nutraukimo klausimą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Snoro“ lizingas tik vieną kartą išsiuntė pranešimą, be to nėra aišku, ar nutraukiant sutartį uždelsto mokėjimo suma buvo ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos. Apeliantė pažymi, kad minimoje sutartyje nėra nurodyta atsakomybė už tai, kad UAB „Snoro" lizingas netinkamai įvykdys sutartį (nutraukus sutartį neteisėtai).
3. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis CK 6.200 str. 2 d., šalys vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovė kreipėsi į UAB „Snoro" lizingas dėl bendradarbiavimo ir situacijos išsprendimo, tai patvirtina 2011-08-01 Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos nutarimas, kuriame nurodyta, kad būtent 2011-06-27 atsakovė buvo pasirašiusi vekselį UAB „Snoro" lizingas naudai. Tačiau teismas įvertino tik ieškovo pateiktus atsakovei siųstus raštus, kurie nėra pagrįsti jokiais kvitais, kad tikrai yra išsiųsti, išskyrus 2011-06-27 pranešimą, ir nevertino atsakovės pasirašyto vekselio bei pateiktų elektroninių susirašinėjimo laiškų kopijų su ieškovu. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovė yra ekonomiškai silpnesnioji sutarties šalis, netinkamai įvertinto aplinkybės dėl atsakovės finansinės padėties, todėl leido ieškovui, kaip nukentėjusiai šaliai, piktnaudžiauti savo teisėmis.
4. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl mokėjimo išdėstymo tam tikram laikotarpiui, nes priteista mokėtina suma iškarto dar labiau pablogins atsakovės finansinę padėtį. Atsakovės šeima liks be pajamų mėnesį, o gal būt dar ilgiau, nes priteista suma iš viso yra 2609,45 Lt, kai tuo tarpu atsakovės sutuoktinio pajamos yra tik 2200 Lt, šeima turi ir kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, yra mokama būsto paskola, reikia išlaikyti dukrą iki jai sueis 24 metai, kuri studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, taigi, skundžiamo sprendimo įvykdymas iš karto nėra įmanomas net matematiškai pagal gaunamas šeimos pajamas. Vadovaujantis ekonomiškumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgiant į pajamas ir į tai, kad atsakovės sutartis su ieškovu turėjo pasibaigti tik 2013-01-31, teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstomas dalimis iki 2013-01-31.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas netinkamai įvertino apeliantės finansinę padėtį ir nepagrįstai padidino kredito limitą, tačiau kredito limito suteikimas neįpareigoja apeliantės visą suteiktą kreditą išgryninti bankomatuose ar išleisti atsiskaitant už prekes bei paslaugas, o tik suteikia galimybę naudotis šiuo kreditu. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, palūkanos skaičiuojamos tik nuo panaudoto kredito sumos. Apeliantė, pratęsdama Sutartį ir išreikšdama norą padidinti kredito limitą iki 4500,00 Lt, ieškovo neinformavo, kokius įsipareigojimus turi kitiems kreditoriams. Sutarties 3.1.13 punktu apeliantė įsipareigojo neprisiimti įsipareigojimų, dėl kurių gali kilti grėsmė tinkamam Sutarties vykdymui, tačiau po Sutarties pratęsimo (2008-02-25) kreipėsi į AB SEB banką ir 2009-11-17 sudarė Visa vartojimo kredito kortelės sąskaitos sutartį (suteikto kredito suma 1300,00 Lt). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pati apeliantė veikė savo rizika ir pablogino savo finansinę situaciją nuslėpdama turimus ir prisiimdama papildomus įsipareigojimus.
2. LR CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nagrinėjant civilinę bylą neginčijo Sutarties sąlygų kaip nesąžiningų, be to sutiko su 2113,43 Lt skolos dydžiu ir prašė sumažinti paskaičiuotus delspinigius per pusę (t. y. nuo 634,28 Lt sumažinti iki 317,24 Lt). Teismas atsižvelgė į apeliantės prašymą dėl delspinigių sumažinimo bei sprendime ex officio pripažino, kad Sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai yra per dideli. Be to, apeliantė neginčijo ir Sutarties nutraukimo fakto. Ieškovas nurodo, kad Sutarties nutraukimo dieną (2011-04-17) apeliantė buvo skolingas 450,00 Lt (buvo uždelsti mokėjimai už 2 mėnesius), taip pat uždelsta suma sudaro -19 proc. visos panaudotos sumos (2343,43 Lt). Apie vėluojamus mokėjimus apeliantė buvo informuota raštiškais pranešimais 2011-02-01, 2011-03-01, 2011-03-15 ir trumposiomis žinutėmis 2011-01-05, 2011-01-21, 2011-02-21, 2011-03-15. Nepaisant to, kad apeliantė vėluojamų įmokų nesusimokėjo nei iki Sutarties nutraukimo, nei vėliau. Papildomai apeliantė informuota apie Sutarties nutraukimą 2011-06-27 registruotu laišku. Ieškovas taip pat pažymi, kad apeliantė buvo informuota apie vėluojamus mokėjimus ir tuomet, kai kreipėsi į ieškovą bendruoju informaciniu telefonu, taip pat atvykus į filialą. Ieškovas ne kartą bandė skolos mokėjimo klausimą spręsti taikiu būdu, tai patvirtina ir faktas, kad apeliantės Sutartis buvo nutraukta 2010-04-03, tačiau apeliantei susimokėjus vėluojamas įmokas, ieškovas Sutarties grafiką atnaujino, taip pat atleido nuo 237,06 Lt delspinigių sumokėjimo. Nepaisant to, apeliantė ir toliau Sutartį vykdė netinkamai, vėluodavo atlikti įmokas, dėl to Sutartis buvo nutraukta. Nepavykus deryboms dėl skolos sumokėjimo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
3. Ieškovo nuomone, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantės finansinė padėtis yra sunki ir kad teismo sprendimą reikėtų išdėstyti. Apeliantei nuosavybės teise priklauso 5 nekilnojamojo turto objektai, ji yra darbingo amžiaus, nėra socialiai remtina, šeimoje nėra nepilnamečių asmenų ar kitų išlaikytinių. Apeliantė nepateikė teismui duomenų apie turimas šeimos transporto priemones, taip pat duomenų apie banko sąskaitose esančias lėšas, apie kitų pilnamečių šeimos narių gaunamas pajamas ar išmokas. Apeliantės argumentas, kad yra būtina išlaikyti pilnametę dukrą, nėra pagrįstas įrodymais. Be to, apeliantė vykdo įsipareigojimus pagal visas kredito sutartis, tačiau ieškovui jokių mokėjimų piktybiškai neatlieka. Nors, kaip teigia apeliantė, Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas yra 2013-01-31, tačiau Sutarties esmė - grąžinti kreditą dalinėmis įmokomis (po 225 Lt) kiekvieną mėnesį, o ne visą kredito sumą iš karto kredito grąžinimo dieną. Kreditinės kortelės galiojimo laikas - iki 2011-01-31, todėl apeliantė, pasibaigus kortelės galiojimui, turėjo kiekvieno mėnesio 28 d. mokėti 225 Lt dydžio įmokas iki tol, kol pilnai atsiskaitys, taip pat sumokėti paskaičiuotas palūkanas. 2011-05-19 apeliantė buvo negrąžinusi 2113,43 Lt kredito, taigi, tinkamai vykdant Sutarties sąlygas apeliantė panaudotą kreditą su palūkanomis būtų grąžinusi per apytikriai 11 mėnesių, t. y. iki 2012-04-28.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliacijos esmę ginčo atveju sudaro tarp šalių 2005-12-23 sudarytos Pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL 080104K990494 (b. l. 5-6) su vėlesniais kredito grąžinimo sąlygų pakeitimais 2008-02-25 ir 2008-02-25 bei šios sutarties 2010-04-03 nutraukimo įvertinimas teisėtumo, sąžiningumo ir pagrįstumo principų atžvilgiu.
Apeliantė neginčijo, kad pagal tarp šalių 2005-12-23 sudarytos Pirkimo išsimokėtinai sutarties Nr. SLO080104K990494 sąlygas yra skolinga ieškovui 2113,43 Lt likusių mokėjimų bei pripažino faktą, kad tiek 2008-05-05 aukščiau minėtos sutarties pratęsimą, tiek jos 2008-02-25 pakeitimą padidinant jai suteikiamo kredito limitą iki 4500,00 Lt pasirašė gera valia. Būtent dėl šių aplinkybių ir neadekvačių apeliantės sutartiniams įsipareigojimams veiksmų atlikimo (kuriuos patvirtina apeliantės sąskaitos išrašo duomenys b. l. 60-82) , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju apeliantė savo teisėmis jai suteikto vartojimo kredito atžvilgiu naudojosi pina apimtimi, todėl teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentas tiek dėl ieškovo nesąžiningumo, suteikiant atsakovei finansinę paslaugą, tiek modifikuojant sutartinius santykius naujai šalių sulygtomis sąlygomis yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Tuo pačiu teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantė, kaip ieškovo kreditorė, elgėsi tinkamai, prieš sutarties sąlygų pakeitimą, neinformuodama kreditoriaus vykdančio vartojimo kredito suteikimo paslaugą, neinformuodama apie savo finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, elgėsi sąžiningai, nes nei viename iš savo atsakymų į ieškovo raginimus įvykdyti savo įsipareigojimus bei savo rašytinėse pretenzijose ieškovui dėl negalėjimo laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (b. l. 8-14, 38-45), nenurodė, kad negalinti vykdyti savo įsipareigojimų dėl įsiskolinimo kitiems kreditoriams. Būtent dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, ginčo atveju CK 6.188 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad apeliantė prieš nutraukiant tarp šalių sudarytą lizingo sutartį nebuvo tinkamai informuota, nes pati apeliantė, pasirašydama sutartį besąlygiškai sutiko ir buvo supažindinta su sutarties nutraukimo sąlygomis ir pasekmėmis, numatytomis sutarties 9.1-9.6 punktuose (b. l. 6), todėl vien ta aplinkybė, jog apeliantė neva nebuvo informuota ieškovo apie sutarties nutraukimą (b. l. 15) nėra pagrindas skundžiama teismo sprendimo panaikinimui. Be to apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl to, jog ieškovas dar iki ginčo perkėlimo į teismą gera valia bandė išspręsti ginčą, laikotarpiu nuo 2011-01-05 iki 2011-06-27, t. y. jau po sutarties nutraukimo 2010-04-03, ragindamas apeliantę nesumokėtą skolą sumokėti abipusiai priimtinomis sąlygomis (b. l.10-15), todėl akivaizdu, kad tokie ieškovo veiksmai atitiko CK 6.209 straipsnio nuostatose numatytus šalių bendradarbiavimo principus.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau paminėtos tarp šalių sudarytos Pirkimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo nepagrįstumo yra nepagrįsti, nes ieškovas, nutraukdamas ginčo sutartį tikrai nepažeidė tuo metu galiojusio CK 6.889 straipsnio nuostatų bei jo veiksmai neprieštaravo sutarčių laisvės principui bei CK 6.193 straipsnio nuostatoms.
Teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, taip pat pažymi, kad ginčo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ieškovą pažeidus CK 6.200 straipsnio nuostatose numatytus sutarties vykdymo tinkamumo bei sąžiningumo principus, nes pačios apeliantės veiksmai tiek iki sutarties nutraukimo, tiek ir vėliau, siekiant užvilkinti prievolių įvykdymo terminą, remiantis asmeninio pobūdžio priežastimis, tik patvirtina skundžiamo teismo sprendimo išvadų pagrįstumą, todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada apie negalimumą taikyti CPK 248 straipsnio 1 dalies nuostatas ginčo atveju.
Tokiu būdu, teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl apeliantei susiklosčiusios sunkių finansinių įsipareigojimų vykdymo ieškovui ir kitiems kreditoriams aplinkybės buvo sąlygotos pačios apeliantės neatsakingų veiksmų, planuojant savo mokumo galimybes su siekiamų tikslų įgyvendinimo rizika, todėl yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.