Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininkės V. B. – T. dalies bendrame turte su kitu asmeniu A. T. nustatymo vykdomojoje byloje, kurią vykdo antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2023 m. rugsėjo 27 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininkės V. B. – T. dalies bendrame turte su kitu asmeniu A. T. nustatymo vykdomojoje byloje, kurią vykdo antstolė B. T. (b. l. 2 – 4). Pareiškėja (išieškotoja) prašė nustatyti, kad V. B. – T. (skolininkei) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. T. priklauso ½ (viena antroji) dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje 2023 m. sausio 12 d. V. B. – T. paaiškino, kad sodybą vyras įgijo pats, buvo susituokę, suprato situaciją, todėl 2018 pasirašė vedybų sutartį, Turto perdavimo aktas buvo pasirašytas tik 2019 metais, todėl turtas yra vyro asmeninė nuosavybė, areštas trukdo vykdyti remonto darbus, skola yra jos asmeninė.

A. T. patvirtino, kad pasirašinėjo sutartį notarė turėjo įregistruoti. Tikėjosi, kad kai baigė mokėti už turtą, jis turėjo būti įregistruotas jo asmeninės nuosavybės teise.

Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas sudarant galimybę įregistruoti vedybų sutartį, įregistruoti nuosavybės teises, nustatyti turto dalis. Dėl tos priežasties bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus. Apie posėdį 2023 m. balandžio 11 d. dalyvaujantys byloje asmenys informuoti tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir kitų teismui pateiktų dokumentų neginčijamai yra nustatyta, kad V. B. – T. ir A. T. yra sutuoktiniai;

jau po santuokos sudarymo 2016 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta Žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių pirkimo pardavimo sutartis, kurią sudarė A. T., sutarties 2.1. punkte nurodoma, kad A. T. perka turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. B. – T., pirkėjas įsipareigojo sumokėti kainą už perkamą daiktą iki 2018 m. gruodžio 18 d., bendra daiktų kaina pagal sutartį 13 500 eurų, iš kurių sutarties sudarymo dienai pirkėjas sumokėjo 500 eurų, o likusią 13 000 eurų sumą įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2018 m. gruodžio 8 d., mokėdamas kiekvieną ketvirtį po 1 625 eurus (3.1 punktas, 3.2.1 – 3.3.2 punktai);

sutarties 4.4.2. punkte patvirtinta, kad parduodamo turto priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašytas po galutinio atsiskaitymo, tačiau pažymėtina, kad pagal sutarties 4.1.2 punktą pardavėjai įsipareigojo visus privalomus mokesčius sumokėti ir perduoti pirkėjui turto rakto komplektus, visus reikiamus dokumentus ir atlaisvinti turtą iki 2016 m. gruodžio 8 d.

Laikytina, kad 2016 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pagal tokią sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.411 straipsnio 1 dalis).

2018 m. rugpjūčio 31 d. Vedybų sutartimi sutuoktiniai A. T. ir V. B. – T. visiško atskirumo turtinį režimą nustatė tik tam turtui, kuris būtų įgytas po vedybų sutartis sudarymo (Vedybų sutarties 3.3 punktas), Vedybų sutarčių registre sutartis įregistruota 2018 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 76);

Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo (CK 3.102 straipsnio 2 dalis), o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudojama, jeigu sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Laikytina, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. A. T. ir V. B. – T. turtui taikomas visiško atskirumo režimas.

Priėmimo – perdavimo aktas (b. l. 24 – 32) buvo pasirašytas 2019 m. vasario 22 d., jau po vedybų sutarties sudarymo; pagal akto 2. 1 punktą A. T. perėmė iš pardavėjų nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. B. – T.; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vedybų sutartimi sutuoktiniai A. T. ir V. B. – T. visiško atskirumo turtinį režimą nustatė tik tam turtui, kuris būtų įgytas po vedybų sutarties sudarymo (Vedybų sutarties 3.3 punktas).

Kreditorius nebegali nukreipti išieškojimo į skolininko sutuoktinio turtą, įgytą po vedybinės sutarties sudarymo ir įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. balandžio 11 d. išrašo žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai registruoti A. T. ir V. B. – T. vardu kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė 2016 m. gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2019 m. vasario 22 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu (b. l. 74 – 75), įrašas galioja nuo 2019 m. kovo 1 d. ir nebuvo nuginčytas (pakeistas).

Viešo registro tvarkytojas valstybės įmonė „Registrų centras“ nurodo, kad duomenys buvo įrašyti notaro patvirtintų dokumentų (sutarties ir akto) pagrindu, kuriuose aiškiai parašyta, kad turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 69).

Antstolė B. T. turtą areštavo 2021 m. spalio 6 d. Turto arešto aktas nepanaikintas.

2016 m. gruodžio 8 d. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjo A. T. valia buvo įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. B. – T.. Abejonių dėl sutartyje nurodytų sąlygų nėra, šalys neginčija sutarties (CK 6.193 straipsnis). Tai, kad turto priėmimo – perdavimo aktas 2019 m. vasario 22 d. buvo pasirašytas ir įregistruojamas jau po vedybų sutarties sudarymo nepakeičia pirkimo – pardavimo sutarties esmės įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį nupirkto turto teisinio režimo. Turto priėmimo – perdavimo aktas sudaromas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki vedybų sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio kilo ginčas, priklauso A. T. ir V. B. – T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tą aplinkybę patvirtina ir viešo registro duomenys, kurie laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti ar pakeisti.

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, kuri gali būti padalyta vieno iš sutuoktinių ar kreditoriaus prašymu, tame tarpe pajamos ir vaisiai (darbo užmokestis), gauti sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių ar abiejų sutuoktinių bendros veiklos, išskyrus lėšas, būtinas profesinei veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Taip pat jeigu bendrosios dalinės nuosavybės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Šią prezumpciją paneigiančių įrodymų nebuvo pateikta. Vykdymo procese antstolis gali aprašyti turtą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso skolininkui ir kitiems asmenims, bei pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 straipsnis).

Išieškojimas vykdomas vienasmeniškai iš V. B. – T..

Konstatavus, kad turtas, kurį antstolė areštavo priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir nesant duomenų, kad sutuoktinių dalys tame turte galėtų būti nelygios, ar, kad tas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas gali būti tenkinamas, nustatant kad V. B. – T. priklauso ½ dalis areštuoto nekilnojamojo turto Duomenų, kad šis turtas yra įkeistas, ar kaip kitaip suvaržytos teisės į tą turtą nėra. Nėra duomenų, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į kitą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 612 straipsniu, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei V. B. – T. nuosavybės teise priklauso viena antroji dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.