Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei O. J., trečiajam asmeniui J. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė O. J. sutinka su ieškiniu, patvirtino, kad G. J. nėra ieškovo R. J. dukra, kad jos tikrasis tėvas yra J. V., su kuriuo ji šiuo metu gyvena ir kuris pripažįsta tėvystę, rūpinasi G. J..

Trečiasis asmuo J. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam tinkamai pranešta..

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė D. R. paaiškino, kad ieškiniui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga, ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas R. J. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove O. J. (ikisantuokinė pavardė Solovjova) (santuokos įrašo Nr. 339). Ieškovas nuolat išvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė likdavo Lietuvoje. 2018 metų pradžioje sutuoktinė O. J. tapo nėščia, o (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra G. J.. Kadangi vaikas gimė jos motinai O. J. būnant santuokoje su ieškovu, vaiko tėvo gimimo įraše buvo įrašytas vaiko motinos sutuoktinis – ieškovas R. J. ( gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Netrukus po vaiko gimimo atsakovė O. J. pasakė ieškovui R. J., kad jis nėra G. J. tėvas, o mergaitė nėra ieškovo dukra. Ieškovas nurodė, kad vaiko pradėjimo metu jis su sutuoktine artimų santykių nepalaikė. Atsakovė nurodė, kad tuo laiku, kai buvo pradėtas vaikas, ji artimai bendravo su J. V., kuris ir yra tikrasis biologinis G. J. tėvas. Nuo 2019 m. sausio mėnesio ieškovas R. J. ir atsakovė O. J. pradėjo gyventi atskirai, nebevedė bendro ūkio. Ieškovas ir atsakovė ketina nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau prieš tai rekalinga ieškinine tvarka nuginčyti ieškovo tėvystę G. J. atžvilgiu.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). G. J. dar yra maža, ji negyveno šeimoje su ieškovu, kaip tėvu, tarp ieškovo ir mergaitės nėra susiformavę jokio prieraišumo ar artimo vaiko ir tėvo santykių. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikas neliktų be tėvo ir teisės į išlaikymą iš jo, nes atsakovės teigimu, biologinis tėvas yra J. V., kuris ketina įteisinti tėvystę gera valia.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog galima būtų pripažinti, kad ieškovas R. J. nėra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. J. nėra ieškovo dukra.

Kadangi ieškovo atstovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, jos iš atsakovės nepriteistinos.

Iš atsakovės priteistina 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o G. J. nėra ieškovo R. J. dukra.

Priteisti iš atsakovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.