- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-62-2795-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. H. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties A. H. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities policijos komisariato Panevėžio miesto 1 policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė A. H. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. liepos 31 d., apie 16.00 val., Panevėžyje, prie Senamiesčio gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), A. H. M. šuo buvo nepririštas, puolė ant kaimyno. Toks A. H. M. elgesys kartojasi nuolat, jo nepririšti šunys laksto palaidi. Pažeidimas per metų laikotarpį padarytas pakartotinai. A. H. M. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Panevėžio miesto tarybos (toliau – ir Institucija), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimu pripažino A. H. M. kaltu padarius ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 400 litų baudą. Institucija pažymėjo, kad A. H. M. savo veiksmais pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 ir 77 punktus, be to, jis 2009 m. liepos 23 d. nutarimu jau buvo baustas už šių Taisyklių pažeidimą.
II.
A. H. M. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog šuo, kuris lojo ir puolė kaimyną, yra ne jo, todėl už visus atklydusius šunis jis negali atsakyti. Savo šunį jis laiko kambaryje, vedžioja savo teritorijoje, kuri yra aptverta.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. H. M. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. liepos 31 d. A. H. M. priklausantis rudos spalvos šuo Panevėžyje, Senamiesčio g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), lakstė gatvėje palaidas, be antsnukio, puolė nukentėjusįjį R. B.. Nukentėjusysis davė nuoseklius paaiškinimus, kurie sutampa su jo pareiškime, 2009 m. liepos 31 d. rašytame policijai, nurodytomis aplinkybėmis. Jo parodymus patvirtino liudytojai M. B., D. K.-B., S. K. bei G. G., kurios paaiškino, jog A. H. M. priklausantis rudos spalvos šuo nuolat būna nepririštas, lakstydamas gatvėje puldinėja ten vaikštančius žmones bei dviratininkus. A. H. M. paaiškinimai prieštaringi – skunde jis iš viso nepripažino, jog jam priklausantis šuo puolė R. B., kai tuo tarpu teismo posėdyje teigė, kad pats R. B., spirdamas jo šuniui koja, išprovokavo jį pulti. Tokie prieštaravimai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad A. H. M. pažeidė Taisyklių 31 ir 77 punktą, todėl yra pagrįstai ir teisėtai nubaustas už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. liepos 23 d. A. H. M. jau buvo baustas už ATPK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti ir kompetentingi pareigūnai, teismas esminių administracinės teisenos proceso pažeidimų nenustatė. Administracinė nuobauda A. H. M. paskirta sankcijos ribose pagal ATPK 30² straipsnio reikalavimus, todėl naikinti nutarimą ir administracinę bylą A. H. M. atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu A. H. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog jis yra nekaltas ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Institucijos nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai. Pasak apelianto, liudytojai S. K., G. G., R. B., D. K. – B. ir M. B. teisme davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Pažymi, jog 2009 m. liepos 31 d., apie 16.00 val., jam būnant kieme, pro šalį ėjo M. B., kurią jis pasikvietė, norėdamas gražiuoju aptarti esamą situaciją. Tuo metu jo sūnus ėjo iš garažo su šunimi į kambarį ir priėjęs prie jų paklausė, apie ką jie kalbasi, šuo tuo metu buvo kieme. Po kiek laiko atėjo R. B., pradėjo kalbėti, kad šuo laksto po kiemą ir grasino šunį užmušti. Tuo jis išprovokavo šunį, dėl ko šis pradėjo loti. Norėdamas, kad šuo išbėgtų į gatvę, R. B. spyrė į vartus, šuo išbėgo į gatvę ir aplojo R. B., o R. B. spyrė šuniui. Apelianto teigimu, jis pats R. B. šunimi nepjudė, be to, jo kiemas yra aptvertas tvora, todėl šuo išbėgti negali.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. H. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 110 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato atsakomybę už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, kai jį padaro asmuo jau baustas už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Gyvūnų laikymą Panevėžio mieste reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-80 patvirtintos „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklės“, kurių 31 punkte numatyta, jog iš buto ar privačios valdos šunį būtina vesti ir jį vedžioti su pavadėliu bei antsnukiu, turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimus. Taisyklių 77 punktas numato, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės viešajai rimčiai vakaro ir nakties metu, žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia. Įvertinus bylos medžiagą, pastebėtina, kad nagrinėjant bylą Institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, apelianto keliamos įvykio versijos buvo skirtingos. Nagrinėjant byla Institucijoje, apeliantas aiškino, kad jo turimam šuniui yra padarytas voljeras, o atklydusį šunį, jis nuvežė į specialią tarnybą ir užmigdė. Skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui apeliantas nurodė, jog šuo, kuris lojo ir puldinėjo ant kaimyno yra ne jo, todėl jis neprivalo atsakyti už atklydusius šunis, nes savo šunį jis laiko kambaryje, o vedžioja savo aptvertoje teritorijoje (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. H. M. teigė, jog R. B. atėjo aiškintis dėl šuns, jis pats su šunimi buvo savo valdoje, o R. B. į jo teritoriją nebuvo užėjęs. Tuomet šuo išlindo pro tvoros skylę ir išbėgo į gatvę, R. B. šunį paspyrė ir taip išprovokavo, kad šis pultų (b. l. 20-21). Apeliaciniame skunde A. H. M. nurodo, kad R. B., norėdamas, jog šuo išbėgtų į gatvę, spyrė į vartus, tuomet šuo išbėgo į gatvę ir aplojo R. B., po ko R. B. spyrė šuniui. Apelianto teigimu, jis pats R. B. šunimi nepjudė, be to, jo kiemas yra aptvertas tvora, todėl šuo išbėgti negali (b. l. 39).
Apelianto keliamos prieštaringos įvykio versijos buvo paneigtos liudytojų M. B., D. K.-B., R. B., S. K. bei G. G. rašytiniais paaiškinimais ir jų parodymais teismo posėdžio metu. R. B., M. B. ir D. K.-B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2009 m. liepos 31 d., apie 16 val., A. H. M. priklausantis šuo buvo nepririštas, išbėgo iš kiemo į gatvę ir puolė R. B. (b. l. 21-23). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl jais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojų M. B., D. K.-B., R. B., S. K. bei G. G. parodymai ir rašytiniai paaiškinimai pavirtina, kad A. H. M. priklausantis rudos spalvos šuo nuolat būna nepririštas, lakstydamas gatvėje puldinėja ten vaikštančius žmones bei dviratininkus. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad byloje įrodyta, jog A. H. M. pažeidė Taisyklių 31 ir 77 punktų reikalavimus, t. y. pažeidė gyvūnų laikymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. liepos 23 d. nutarimu A. H. M. jau buvo baustas už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, konstatuotina, kad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prieštaringus A. H. M. paaiškinimus vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, kuriuo A. H. M. siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, A. H. M. kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. H. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.