Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Toi Toi sanitarinės sistemos“ ieškinį atsakovui UAB „Skolų išieškojimo biuras“ dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 176 str. 1 d., 177 str. 4 d., 185 str., 199 str., reglamentuojančius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Vertindamas įrodymus nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymus vertino ne visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o apsiribojo atskirų faktų interpretavimu (LR CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo 2008-03-17, 2008-04-24, 2008-09-22 atlikti mokėjimai sudaro pagrindą pripažinti, jog ginčo sutartis buvo vykdoma, ir, kad ieškovas suteikė paslaugas atsakovui. Teismas rėmėsi mokėjimo pavedimais, nesančiais byloje. Teismas neištyrė, ar šie mokėjimo pavedimai yra atlikti būtent pagal šią sutartį, neištyrė, kokia mokėjimo pavedimuose yra nurodyta paskirtis. Teismas rėmėsi tik vienašališkai ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto.

2. Nurodo, kad pagal sutartį Nuomotojas (ieškovas) privalėjo pristatyti sanitarinį vagonėlį Nuomininkui (atsakovui) 2007-06-01 į atsakovo nurodytą vietą Kaune, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ne tik vagonėlio pristatymą į atsakovo nurodytą vietą, bet ir nėra paties atsakovo nurodymo pristatyti vagonėlį į konkrečią vietą. Taigi, nėra duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovo būtų susiklostę nuomos prievoliniai teisiniai santykiai.

3.Nurodo, kad teismas sprendime neaptarė atsakovo nurodyto motyvo, jog ieškovo reikalavimas yra paremtas tarpusavyje prieštaraujančiais dokumentais, nes pagal ieškovo buhalterinę pažymą nurodoma, jog skola atsirado už 4 mėnesius: 2007-11-30, 2008-12-29, 2008- 01-31, 2008-02-29 ir prideda PVM sąskaitas faktūras, tuo tarpu 2008-01-18 raginime Nr. S/08-085 nurodyta, jog atsakovo skola iki 2008-01-18 yra 4720 Lt.

4. Nurodo, kad 2007-12-17 atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą, jog paslaugos yra neteikiamos, o sutartis nutraukta, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas privalo apmokėti už paslaugos, kurios iš tikrųjų nebuvo suteiktos.

5. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė LR CK 6.535 str., pagal kurį įrenginys turi būti perduodamas ir priimamas pagal perdavimo - priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys, t.y. perdavimo - priėmimo aktas turi teisinę galią tik tada, jeigu jis yra abiejų šalių pasirašytas, todėl leistinais ir tinkamais įrodymais byloje gali būti tik abiejų šalių pasirašyti mobiliojo vagonėlio perdavimo - priėmimo aktai. Analogiškai abiejų šalių parašais turėjo būti tvirtinami ir grąžinimo aktai (LR CK 6.535 str. 4 d.). Taigi, šiuo atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog ginčo sutartis buvo vykdoma, t.y. jog vagonėliai buvo perduoti atsakovui pagal priėmimo - perdavimo aktą, o nepateikus įrodymų, patvirtinančių nuomos santykių atsiradimą, ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas.

6. Nurodo, kad teismo nurodytas faktas, jog atsakovo apmokėjimas už paslaugas reiškia atsakovo pripažinimą, jog paslaugos buvo teikiamos, yra neleistinas įrodymas šioje byloje ir nepatvirtina ieškovo paslaugų suteikimą (vagonėlio pristatymą).

7. Nurodo, kad teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog apmokėjimas pagal sutartį reglamentuotas ginčo sutarties 3.1. p. ir 3.2. punktuose, pagal kuriuos apmokėjimas atliekamas pagal pateiktą avansinio apmokėjimo dokumentą 11800,- Lt suma, nustatė, jog ieškovas paslaugas suteikė atsakovui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių avanso apmokėjimą. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumento, jog pagal ginčo sutartį nesumokėjus avanso, nuomos paslaugos yra neteikiamos.

1.Nurodo, kad LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. nenumato, jog PVM sąskaita - faktūra, nepasirašyta asmens, kuriam buvo pateikta, neturi juridinės galios.

2. Nurodo, kad buvo susitarta, jog atsakovas nemokės visos sumos avansu, o parašys garantinį raštą dėl apmokėjimo už trumpalaikę įrangos nuomos sutartį Nr. VT-07/036. 2007-06-07 apeliantas parašė garantinį raštą, kuriuo garantavo apmokėjimą pagal sutartį Nr. VT-07/036, todėl buvo išrašomos sąskaitos – faktūros, kurių dalį apeliantas apmokėjo. 2008-09-22 gautas mokėjimas iš apelianto 1180,- Lt sumai, kas patvirtina faktą, jog ieškovas vykdė įsipareigojimus pagal sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo UAB „Toi Toi sanitarinės sistemos“ ir atsakovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ 2007 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta trumpalaikė įrangos nuomos sutartis Nr. VT – 07/036 (toliau „Sutartis“) (b.l. 5-6), pagal kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-03-01 įsipareigojo išnuomoti atsakovui 1 mobilųjį apsaugos - biuro vagonėlį Kaune atsakovo nurodytoje vietoje, mokant po 1000,00 Lt be PVM už vieną biuro vagonėlį per mėnesį (Sutarties 1.2 punktas), o atsakovas įsipareigojo laiku sumokėti nuomos mokestį (Sutarties 2.2.5 punktas). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovo atstovas patvirtino, jog pagal minėtą sutartį ieškovo UAB „Toi Toi sanitarinės sistemos“ nuomojamas mobilusis apsaugos biuro vagonėlis, sanitarinis vagonėlis ir konteineris yra tas pats nuomos objektas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 2007 m. gegužės 30 d. sudaryta trumpalaikė įrangos nuomos sutartis Nr. VT – 07/036 nebuvo pradėta vykdyti.

Pagal LR CK 6.530 str. 1 dalį pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis yra dvišalė sutartis, taigi jos šalys turi teises ir pareigas, kurios nustatytos tiek įstatymuose, tiek sutartyje. LR CK 6.535 str. 2 dalyje reglamentuota, jog jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo (ieškovo) pareiga perduoti įrenginį nuomininkui (atsakovui) laikoma įvykdyta, kai įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo – priėmimo aktas. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos Sutarties 4.3 punkto, ieškovas ir atsakovas sutarė, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki galutinio šios Sutarties įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Sutarties 2.2.4. punkte nustatyta, kad būtent nuo 2007 m. birželio 1 dienos, o ne nuo nuomojamo daikto perdavimo akto pasirašymo, ir iki 2008 m. kovo 1 d. nuomotojas garantuoja už vagonėlio saugumą. Šalių pasirašytoje Sutartyje nėra reikalavimo perduoti įrenginį, pasirašant perdavimo – priėmimo aktą, todėl sistemiškai aiškinat LR CK 6.530 str. 1 d., 6.535 str. 2 d. bei šalių pasirašytos Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad tarp šalių įrenginių nuomos teisiniai santykiai atsirado nuo Sutarties pasirašymo dienos, o ne nuo įrenginio perdavimo atsakovui (nuomininkui) momento.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad sutartyje numatyto avanso nesumokėjimas, nereiškia, jog sutartis nebuvo pradėta vykdyti, nes byloje yra pateiktas atsakovo garantinis raštas, kuriame jis garantuoja apmokėjimą pagal 2007-05-30 sudarytą trumpalaikės nuomos sutartį (b.l. 128). Šis garantinis raštas surašytas 2007-06-07 ir ieškovui įteiktas 2007-06-08, todėl būtų nelogiška manyti, kad ieškovui nuo 2007 m. birželio 1 dienos nepradėjus vykdyti sutarties, atsakovas 2009-06-07 rašytų garantinį raštą dėl apmokėjimo užtikrinimo.

Kad rangos sutartis buvo faktiškai vykdoma, taip pat patvirtina byloje esantys 2007-11-30 Atliktų darbų aktas, pasirašytas abiejų sutarties šalių įmonių vadovų (b.l. 8), taip pat atlikti atsakovo mokėjimai, tame tarpe 2008-09-22 mokėjimas (b.l.30). Nors atsakovo atstovas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje teigė, kad 2007-11-30 Atliktų darbų aktas buvo pasirašytas ieškovui faktiškai neatlikus darbų, o 2008-09-22 mokėjimą įmonės buhalterė atliko per klaidą, tačiau kolegija neturi pagrindo patikėti šiais argumentais, nes 2009 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė tvirtino, kad ieškovo nurodyti mokėjimai buvo atliekami ne pagal 2007-05-30 trumpalaikės nuomos sutartį, o visai kitais pagrindais (b.l.132-134), tačiau nenurodė, kad tai buvo kokios nors atsakovo klaidos. Pažymėtina, jog prieštaringi ir teisiškai nesuprantami atsakovo veiksmai, teigiant, jog nebuvo pagrindo apmokėti 1180,- Lt skolą pagal PVM sąskaitą – faktūrą TOV Nr. 200714024 (b.l. 42), tačiau po ieškinio teismui pateikimo dienos 2008-09-22 mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo ieškovui UAB „Toi Toi sanitarinės sistemos“ 1180,- Lt skolą pagal minėtą PVM sąskaitą - faktūrą (b.l. 30), palikdamas neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras TOV Nr. 200714430, TOV Nr. 200810090, TOV Nr. 200810447, kurių bendra suma sudaro 3540 Lt (b.l. 9-11).

Atsakovo argumentas, kad sąskaitos- faktūros nebuvo gautos, nes jos neužregistruotos atsakovo gaunamos korespondencijos žurnale, yra nepagrįstas jau dėl to, kad pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai minėta tvarka yra neregistruojami, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami buhalterinės apskaitos registruose, kurių formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, pasitvirtindamas apskaitos politiką, t.y. apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtus subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti ( Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8, 9, 16 str.).

Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra pelno siekiantys juridiniai asmenys (b.l. 16-19, 47-54), todėl reikalavimai PVM sąskaitoms – faktūroms, kaip buhalterinės apskaitos dokumentams, numatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, jiems privalo būti žinomi. Kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje yra nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, tačiau reikalavimo, jog PVM sąskaitos – faktūros būtų pasirašytos asmens, kuriam jos pateiktos, nurodyta nėra. Atsakovo prievolė ieškovui yra atsiradusi 2007 m. gegužės 30 d. trumpalaikės įrangos nuomos sutarties Nr. VT – 07/036 pagrindu, o PVM sąskaitos – faktūros yra išrašytos, siekiant ūkines operacijas ir ūkinius įvykius įforminti ir registruoti įstatymo nustatyta tvarka (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.).

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo reikalavimas apmokėti už nuomą pareikštas už laikotarpį, kai atsakovas 2009-12-17 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį ir to neįvertino pirmos instancijos teismas.

Nors atsakovas nurodė, jog 2007 m. gruodžio 17 d. išsiuntė ieškovui pranešimą, kad nuomos sutartis nutraukta (b.l. 105), tačiau minėtame pranešime nenurodoma, nuo kada ši sutartis nutraukiama, o vėlesni paties atsakovo veiksmai, t.y. vykdomi mokėjimai, patvirtina, kad sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi ir po minėto pranešimo. Be to, šis atsakovo pranešimas prieštarauja Sutarties 1.3 punktui, numatančiam, jog Sutartis sudaroma visam nuomos laikotarpiui nuo 2007-06-01 iki 2008-03-01, Sutarties 1.4 punktui, numatančiam, kad pasikeitus Sutarties terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos, pasirašant papildomą priedą, Sutarties 4.4 punktui, numatančiam, jog Sutartis gali būti keičiama ir (ar) pildoma tik abiejų šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu, bet ir LR CK 6.217 str. 5 daliai, numatančiai, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta sutartyje numatytais atvejais, todėl šalių Sutartyje, nesant numatytos teisės nutraukti Sutartį vienašališkai, ieškovui nesant įspėtam apie Sutarties nutraukimą LR CK 6.218 str. nustatyta tvarka, byloje nesant duomenų, jog atsakovas būtų kreipiąsis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia (LR CK 6.224 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudaryta Sutartis tuo laikotarpiu, už kurį pareikštas ieškovo reikalavimas, buvo galiojanti, turinti jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.), kurią privalu vykdyti.

Kolegija pažymi, kad LR CPK 178 str. numato ne tik ieškovo pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, bet ir atsakovo pareigą pateikti įrodymus, kuriais jis atsikerta į ieškinį. Tuo tarpu atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo atsiskaitymai vyko kitais pagrindais, o ne pagal 2007-05-30 sutartį Nr. VT-07/036; byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų reikalavęs iš ieškovo grąžinti be pagrindo ar dėl apsirikimo sumokėtus pinigus. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo (b.l.132-134) matyti, kad atsakovas neprašė teismo tirti kokias nors aplinkybes ar pateikti papildomus įrodymus, siekdamas byloje nustatyti objektyvią tiesą, įgyvendindamas ekonomiškumo ir kooperacijos principus, ir siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir tinkamai (LR CPK 7 str. 2 d., 8 str.).

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis LR CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Dėl įrodymų vertinimo nuostatų konkrečiose bylose yra ne kartą pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent vertindamas byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės laiku sumokėti nuomos mokestį pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ priteistina valstybei 4,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ (įmonės kodas 125469825, buveinė – V. Maciulevičiaus g. 53, Vilnius) priteisti valstybei 4,95 Lt (keturis litus 95) centus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.