- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2-2364/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- N. G., V. G.
- Atsakovas
- I. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. G. , V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties, kuria ieškovėms N. G. , V. G. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovių N. G. , V. G. ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė ieškovių N. G. , V. G. ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovės pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir tenkinti jų ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovėms N. G. , V. G. terminą iki 2011 m. rugpjūčio 6 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 6 221 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą. Teismas nurodė, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Už ieškovių pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 6 221 Lt, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą ieškovės ginčija visa apimtimi, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, t.y. 6 221 Lt. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės yra atleistinos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantės N. G. , V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį ir išnagrinėti jų pateiktą apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovas I. M. ir S. G. , ieškovės N. G. vyras bei ieškovės V. G. tėvas, baudžiamojoje byloje buvo pripažinti solidariaisiais skolininkais atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą. S. G. mirus, solidariosiomis skolininkėmis buvo pripažintos apeliantės, kaip S. G. įpėdinės. Regresinis reikalavimas yra keliamas dėl skolos, kilusios iš baudžiamųjų teisinių santykių, todėl apeliantės yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės N. G. ir V. G. įpareigotos sumokėti 6 221 Lt dydžio žyminį už apeliacinio skundo padavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų reglamentuoja CPK 83 straipsnio nuostatos. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šio punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami asmenys, kurie nuo nusikalstamų veikų nukentėjo tiesiogiai (pvz. asmenys baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiais).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. liepos 5 d. nuosprendžiu I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 274 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 323 straipsnio 1 dalį. S. G. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. liepos 5 d. nuosprendis, priimtas I. M. atžvilgiu panaikintas iš dalies ir priimtas naujas nuosprendis, nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių pakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu, UAB „Meligre“ neturint turto, o S. G. mirus, nuspręsta, kad nukentėjusiems nusikaltimu padarytą žalą kartu su I. M. privalo atlyginti S. G. įpėdinės N. G. ir V. G. paveldėtu turtu. Nuo I. M. ir S. G. padarytos nusikalstamos veikos apeliantės tiesiogiai nenukentėjo. Jos šių asmenų nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiems asmenims privalo atlyginti solidariai su I. M. . Taigi nagrinėjamu atveju apeliančių ieškinys yra pareikštas ne dėl joms I. M. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Ieškinys yra pareikštas atsakovui kaip solidariajam skolininkui. Be to, reiškiant ieškinį apeliantės buvo atleistos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ne CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantes sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovėms N. G. , V. G. terminą iki 2011 m. gruodžio 12 d. sumokėti 6 221 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.