- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-2895-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01051-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytės-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- O. I. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astas Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. I. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-01-22 sprendimą Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-03-04 sprendimą Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“.
Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“ (toliau – „Prašymas“). Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą, 2021-01-22 raštu Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (toliau – Skundžiamas aktas1) atsisakė išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, kadangi žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyti naudojimo paskirtis ir būdas bei šis žemės sklypas patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, todėl tuo pačiu nėra įgyvendinama statytojo teisė. Pareiškėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu1, remdamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021-03-04 raštu Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (toliau – ir Skundžiamas aktas2) pareiškėjos skundą tenkino panaikindamas Skundžiamą aktą1 bei iš naujo išnagrinėjęs Prašymą priėmė sprendimą pareiškėjos Prašymo netenkinti.
Teigia, kad Skundžiamas aktas1 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktui, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas teisės aktų normomis, o Skundžiamas aktas2 priimtas viršijant savo kompetencijos ribas bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti.
Atkreipia dėmesį, kad Administracija, kaip teisinį pagrindą atmesti pirminį pareiškėjos Prašymą, Skundžiamame akte2 nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, tačiau kodėl šis įsakymas gali būti kliūtis išduoti komunikacijų projektavimo sąlygas, pareiškėjai taip ir liko neaišku.
Šalies argumentai
Remdamasi patikslintame skunde išdėstytais argumentais, teisės aktų nuostatomis, pareiškėja prašo teismo panaikinti Skundžiamą aktą1 ir Skundžiamą aktą2 bei įpareigoji atsakovą pareiškėjos Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja 2020-12-31 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektas“. Skyrius, atsakydamas į prašymą, priėmė 2021-01-22 sprendimą Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF), kuriame nurodyta, kad prašymui išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas aukščiau nurodytam statybos projektui nepritarta, nes nenustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis ir būdas bei nėra įgyvendinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo I skyriaus 3 straipsnyje apibrėžta statytojo teisė, taip pat šiuo metu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Kadangi pareiškėja nesutiko su pateiktais argumentais, sprendimas buvo apskųstas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Administracija 2021-03-04 sprendimu Nr. A51-19987/21(3.3.10.4E-AD24) pareiškėjos prašymą išnagrinėjo iš naujo ir priėmė naują sprendimą – prašymo netenkinti, t. y. neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, nurodant, jog prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų negalima rengti, kol nėra nustatytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas, taip pat pareiškėja nevaldo šio žemės sklypo nuosavybės teise ar nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Papildomai Administracija, kaip teisinį pagrindą atmesti pateiktą skundą, nurodė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
Paaiškina, kad pareiškėjos prašomų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sa?lygu? is?davimas ne?ra galimas, nes sa?lygu? is?davimas daugiabuc?io gyvenamojo namo projektavimui z?eme?s sklype, kuriam ne?ra nustatytas bu?das, pries?tarautu? teise?s aktu? reikalavimams, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsniui bei Nekilnojamojo turto registre nurodytiems duomenims apie žemės sklypą. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo nustatyta, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo, kuris vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, neturi teisės būti statytoju, todėl prisijungimo sąlygos pareiškėjai negali būti išduodamos, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas iš šių dokumentų nagrinėjamu atveju yra prisijungimo sąlygos. Minėtos sąlygos išduodamos vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsniu, o to paties straipsnio 18 dalis nustato, kad už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo, neturintis teisės būti statytoju, vadovaujantis nurodytomis Statybos įstatymo nuostatomis, sąlygos negali būti išduodamos.
Nesutikdama su pareiškėjos argumentais dėl to, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą aktą2, galimai viršijo savo kompetencijos ribas ir buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti, atsakovė nurodo, jog pareiškėjos minimi teisės aktai nėra taikytini skundams, kuriuos nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, dėl struktūrinių padalinių ar įgaliotų asmenų priimtų sprendimų. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikytina tik administracinių ginčų komisijoms, o pareiškėja skunde nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl jos nuomone šiuo atveju minėtas įstatymas galėtų būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėjos skundas buvo tenkintas ir tuo pačiu atmestas. Pažymi, kad pareiškėjos skundo reikalavimas buvo panaikinti sprendimą ir išnagrinėti prašymą iš naujo, ką atsakovė ir padarė.
Nurodo, kad tiek Skundžiamu aktu1, tiek Skundžiamu aktu2 pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakovės pagrindė priimtus sprendimus, nurodė argumentus, kuriais vadovaujantis yra atsisakoma išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikaciju? sa?lygas nurodytam statybos projektui, t. y. pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad priimti aktai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, yra nepagrįsti, o patikslintas skundas atmestinas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pilnai palaiko atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės atsiliepime išdėstytą poziciją, pateiktus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-01-22 sprendimo Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-03-04 sprendimo Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020-12-31 Prašymu kreipėsi į Skyrių dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“. Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2021-01-22 raštu Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (Skundžiamas aktas1) atsisakė išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas.
Pareiškėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu1, remdamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021-03-04 raštu Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (Skundžiamas aktas2) pareiškėjos skundą tenkino panaikindama Skundžiamą aktą1 bei iš naujo išnagrinėjusi Prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjos Prašymo netenkinti ir neišduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygų.
Pareiškėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu1 ir Skundžiamu aktu2, kreipėsi į teismą prašydama juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad Skundžiamas aktas1 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktui, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas teisės aktų normomis, o Skundžiamas aktas2 priimtas viršijant savo kompetencijos ribas bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti, todėl abu minėti skundžiami atsakovo priimti administraciniai aktai turi būti panaikinti ir atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos Prašymą iš naujo.
Nagrinėjamos bylos ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei Z?eme?s naudojimo bu?du? turinio apras?as, patvirtintas Lietuvos Respublikos z?eme?s u?kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. i?sakymu Nr. 3D-37/D1-40.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad statytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-31 išrašu, kurį pareiškėja pateikė kartu su Prašymu atsakovėms, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos Prašymo pateikimo metu žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), dėl kurio prisijungimo sąlygų prie susiekimo komunikacijų išdavimo kreipėsi pareiškėja į Skyrių, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai, remdamasi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nustatė, jog Prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo, t. y. pareiškėja, neturinti teisės būti statytoju ir tai yra vienas iš argumentų, dėl ko prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos negali būti išduodamos.
Lietuvos Respublikos z?eme?s i?statymo 21 straipsnyje nurodyta, kad z?eme?s savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti z?eme? pagal pagrindine? naudojimo paskirti? ir naudojimo bu?da? bei vadovautis Lietuvos Respublikos z?eme?s u?kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. i?sakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Z?eme?s naudojimo bu?du? turinio apras?u (toliau – ir Aprašas).
Z?eme?s i?statymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindine? z?eme?s naudojimo paskirtis ir bu?das (bu?dai) Vyriausybe?s nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus z?eme?s sklypus. S?iems z?eme?s sklypams nustatyta pagrindine? z?eme?s naudojimo paskirtis ir (ar) bu?das (bu?dai) keic?iami z?eme?s savininku?, valstybine?s z?eme?s patike?tiniu? ar i?statymu? nustatytais atvejais kitu? subjektu? pras?ymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritoriju? planavimo dokumentus ar z?eme?s valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybe?s lygmens bendra?ji? plana? ir (ar) vietove?s lygmens bendra?ji? plana?, jei s?is parengtas. Pagal to paties straipsnio 5 dali?, z?eme?s sklypo pagrindine? naudojimo paskirtis ir bu?das registruojami Nekilnojamojo turto registre, z?eme?s sklypo kadastro duomenis i?ras?ant i? Nekilnojamojo turto kadastra? ir z?eme?s sklypa? registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro i?statymu? ir ju? i?gyvendinamu?ju? teise?s aktu? nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro i?statymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju? i?ras?ymo laikomi teisingais ir is?samiais, kol jie nenuginc?yti i?statymu? nustatyta tvarka.
Statybos i?statymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas is? s?iu? dokumentu?, nagrine?jamu atveju, yra prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sa?lygos, kurios is?duodamos vadovaujantis Statybos i?statymo 24 straipsniu.
Aprašo 17 punkte nurodyta, kad trijų ir daugiau butų (daugiabučių) gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi tik daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-31 išrašu, žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tik pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o būdas nenustatytas. Pareiškėja Prašyme nurodė, kad prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos reikalingos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nenustatė, kad žemės sklypui būtų nustatytas naudojimo būdas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo sprendimas atsisakyti is?duoti sa?lygas dėl to, jog žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne?ra nustatytas naudojimo bu?das, priimtas atsiz?velgiant i? Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis ir yra pagrįstas.
Pareiškėja taip pat patikslintame skunde nurodo, kad Administracijos direktorius, priimdamas Skundžiamą aktą2, galimai viršijo savo kompetencijos ribas, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundą, ir jį atmesti.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Administracijos argumentu, kad Pareiškėjos minimas įstatymas ir jo 20 straipsnio 1 dalis, kuri nustato Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšis, nėra taikytini skundams, kuriuos nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, dėl struktūrinių padalinių ar įgaliotų asmenų priimtų sprendimų. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikytina tik administracinių ginčų komisijoms. Pareiškėja skunde nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl jos nuomone šiuo atveju minėtas įstatymas galėtų būti taikomas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).
Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamą aktą1 panaikino pati atsakovė Administracija, o Skundžiamame akte2 Administracija nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Skundžiamą aktą2, teisėjų kolegijos nuomone, Skundžiamas aktas2 yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą ir teisės aktų nuostatas konstatuoja, jog Skundžiamo akto2 pareiškėjos nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl laikytina, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas bei atmestinas.
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo panaikinti Skundžiamą aktą1 ir Skundžiamą aktą2, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. I. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.