Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistajam T. J., jo gynėjai advokatei E. M. Šlapikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjos advokatės E. M. Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu iš dalies pridėta prie Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą bausmę nustatyta atklikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo V. L. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, iš T. J. ir R. J. solidariai priteisiant 8150 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. L. naudai, taip pat pripažįstant nukentėjusiojo V. L. teisę į ieškinio (dėl būsimų išlaidų dantų būklei atstatyti) patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš T. J. ir R. J. solidariai priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. L. naudai, likusi ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesta kaip nepagrįsta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad 2012 m. sausio 25 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), 13.100 kilometre, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, nukentėjusiajam V. L. važiuojant automobiliu „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) T. J., R. J. ir nenustatytas ikiteisminio tyrimo metu asmuo važiuodami dviem „VW Golf“ automobiliais, kurių valstybiniai numeriai nenustatyti, tyčia sukėlė eismo įvykį ir „VW Golf“ automobiliu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, užblokavo nukentėjusiojo V. L. automobilį, kad šis nenuvažiuotų, tokiu būdu priverstinai sustabdė nukentėjusiojo V. L. vairuojamą automobilį, tada T. J. ir R. J., išlipę iš „VW Golf“ automobilio, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, tyčia kumščiais išdaužė nukentėjusiojo automobilio „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių durelių lango stiklus ir panaudojo fizinį smurtą, tai yra T. J. du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į burnos sritį, ir tokiu būdu privertė nukentėjusįjį priverstinai išlipti iš automobilio, T. J. ir R. J. bendrais veiksmais pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir parkritusiam nemažiau 19 kartų įspyrė bei sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam V. L. poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies kaušelyje – dešinio smilkinio speninėje srityje, kairės ausies kaušelyje, blauzdose, odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, kraujosruvas lūpose, muštinę žaizdą nosies srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės 5 danties iškritimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės 3 danties, dešinės pusės 3, 4 dantų paslankumą, tuo padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nutraukė nuo nukentėjusiojo V. L. kaklo auksinę grandinėlę su pakabuku, bendros 15 000 Lt vertės, ir ją pagrobė, tuo nukentėjusiajam V. L. padarė bendrą 15 000 Lt turtinę žalą.

Be to, jie toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, išdauždami nukentėjusiam V. L. priklausančio automobilio „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių durelių lango stiklus, 700 Lt vertės, tyčia sugadino svetimą turtą ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. L. 700 Lt turtinę žalą.

Apeliantė skunde pabrėžia, kad teisiamojo posėdžio metu T. J. patvirtino, jog lankėsi (duomenys neskelbtini) sporto klube, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusį pažinojo kaip trenerį, kuris prižiūrėjo sporto klubą, jie pasisveikindavo. Jis yra matęs, kad nukentėjusysis dėvi stambaus pynimo geltoną auksinę grandinėlę, tačiau tik „matymas“ neįrodo jo veiksmų kryptingumo – tyčios pagrobti grandinėlę, o jam inkriminuojamas nusikaltimas pagal BK 180 straipsnį gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu nuteistasis teigia jokio nusikaltimo nėra padaręs. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuteistųjų neatpažino. Visi asmenys atsimena tik tai, kad grandinėlę į supirktuvę atnešė vyras su nesveikomis rankomis, tačiau T. J. abi rankos yra sveikos. Be to, jo pavardės nėra ir ant supirkimo kvito Nr. 672. Todėl darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad T. J. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, užpuolant ir apiplėšiant V. L., todėl ir žalos atlyginimas šioje byloje yra nepagrįstas reikalavimas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos advokatės E. M. Šlapikienės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde ginčija atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo išvadomis dėl T. J. kaltės, nurodydama, jog byloje neįrodyta, jog nuteistasis dalyvavo kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė ir nepadarė kitų esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Teismo nuosprendyje pateikti itin išsamūs įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina bei kurias aplinkybes dėl nuteistojo iškeltos versijos paneigia. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad būtent nukentėjusiojo parodymai ir juos papildantys kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti liudytojų V. J., R. G., Z. T. parodymai, iš dalies ir liudytojų M. J. ir A. B. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolų duomenys, filmuotos vaizdo medžiagos apžiūros fotonuotraukos, daiktų parodymo atpažinti protokolo duomenys, mobiliojo ryšio tinklais užfiksuota informacija ir kiti duomenys, atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, jų visetas yra pakankamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl T. J. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Skundžiamu nuosprendžiu T. J. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. L. sveikatą, pagrobė jo turtą – auksinę grandinėlę (BK 180 straipsnio 1 dalis), ir apgadino jam priklausantį automobilį (BK 187 straipsnio 1 dalis).

Nuteistasis kaltę dėl plėšimo ir svetimo turto sugadinimo viso proceso metu neigia, tvirtindamas, kad įvykyje nedalyvavo ir yra kaltinamas nepagrįstai. Gynėja, kritikuodama apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydama teismo išvadas dėl T. J. kaltės, apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, kad juose daug prieštaravimų, tokiu būdu bandydama sumenkinti nukentėjusiojo parodymų vaidmenį visų įrodymų kontekste. Tačiau apeliantė teismui nepateikė jokių naujų šiuos argumentus pagrindžiančių aplinkybių, kurios nebūtų aptartos skundžiamame nuosprendyje. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis painiojosi nurodydamas automobilio, kurį pats įvykio metu vairavo, modelį, taip pat jį užpuolusių asmenų individualiuosius požymius (amžių, ūgį), nors, kaip nustatyta, jie buvo pažįstami iš anksčiau. Tačiau, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, klaidą, nurodant nukentėjusiojo V. L. įvykio metu vairuotojo automobilio modelį, padarė policijos pareigūnai, rašydami įvykio vietos apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 30-32), kai iš byloje esančių duomenų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis vairavo automobilį „F. S.“, o ne „F. M.“. Ši ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2014-01-20 nutarimu ištaisyta fakto klaida nelaikytina pagrindu abejoti iš esmės nuosekliais ir dėl esminių aplinkybių detalizuotais nukentėjusiojo parodymais. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakyta ir dėl nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo dalyje dėl užpuolikų apibūdinimo ir su tuo susijusio nuteistųjų atpažinimo, kurio patikimumas taip pat ginčijamas apeliaciniame skunde. Teismas išsamiai paaiškino, kaip vertina aplinkybę, kad nukentėjusysis V. L. ne iš karto atpažino jį užpuolusius asmenis, ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka. Pagal visą įvykio eigą ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (panaudoti smurtiniai veiksniai ir į galvos sritį), nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo, išgąsčio, kaip pats nurodė, buvo šoke ir iš karto po įvykio negalėjo duoti tikslių parodymų dėl jį užpuolusių asmenų išvaizdos, tačiau vėliau minėtus asmenis užtikrintai atpažino iš foto nuotraukų ir teisme kategoriškai nurodė, kad T. J. ir R. J. yra būtent tie asmenys, kurie jį užpuolė ir kuriuos jis anksčiau matė tame pačiame sporto klube. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų nukentėjusiojo suinteresuotumą neteisingai apkaltinti nuteistuosius, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde, todėl tai, kad V. L. ne iš karto atpažino kaltininkus, nėra pagrindas netikėti jo vėliau teisme duotais nuosekliais parodymais, ypač dėl to, kad nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis byloje esantis įrodymas, patvirtinantis nuteistųjų dalyvavimą nagrinėjame įvykyje. Be jau anksčiau paminėtų liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų šį faktą patvirtina kitos skundžiamame nuosprendyje patikimai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad eismo įvykį sukėlė ir jam kelią užblokavo du automobiliai „VW Golf“, iš kurių išlipo jį sumušę ir apiplėšę asmenys, kai byloje nustatyta, jog nuteistojo T. J. sutuoktinės vardu registruotas to paties modelio automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apžiūrėjus, nustatyti automobilio apgadinimai atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl veiksmų, kurių ėmėsi automobilį „VW Golf“ vairavęs asmuo, siekdamas sustabdyti jo automobilį, be to, minėto automobilio apžiūros protokole užfiksuoti apgadinimai atitinka ir nukentėjusiojo automobilio apgadinimus. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai vadovavosi liudytojų M. J. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kuomet M. J. nurodė, kad auksinę grandinėlę parduoti jo paprašė brolis R. J., o A. B. patvirtino, kad asmuo, paprašęs M. J. parduoti grandinėlę, buvo gerai M. J. pažįstamas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad grandinėlę į lombardą atnešė ir už ją pinigus gavo A. B. ir M. J. (nuteisti įsiteisėjusiais teismo baudžiamaisiais įsakymais), todėl šiame kontekste nuteistojo gynėjos argumentai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuteistųjų, kaip asmenų, atnešusių į lombardą auksinę grandinėlę, neatpažino, ir kad šių liudytojų parodymais nustatyta aplinkybė, jog grandinėlę į lombardą atnešęs asmuo buvo su nesveika ranka, kai nuteistojo T. J. abi rankos sveikos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, T. J. nėra inkriminuotas nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas, o tai, kad pagrobtą turtą realizavo kiti asmenys, nešalina nuteistojo T. J. kaltės dėl šio turto pagrobimo ir plėšimo metu sutrikdytos nukentėjusiojo sveikatos ir apgadinto jo automobilio, ką įrodo skundžiamame nuosprendyje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma.

Apygardos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl nuteistojo T. J. kaltės, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Šiuo atveju apylinkės teismas visiškai teisingai įvertino įrodymus ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai bei aiškiai išdėstė visus savo argumentus, susijusius su aptariamų T. J. veikų įrodytumu, jų kvalifikavimu, bausmių skyrimu ir kitais nuosprendžiu išspręstais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodymų rinkimą, jų fiksavimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. J., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 220 Lt (63,72 Eur) (t. 4, b. l. 150). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. J. gynėjos advokatės E. M. Šlapikienės apeliacinį skundą atmesti.