Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus, Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos atstovui R. Z. (R. Z.).

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdamas su minėtu sprendimu, skundo teismui argumentais nurodė, jog sprendimas buvo priimtas formaliai taikant norminius aktus ir neatsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant ir buvo prarastas pareiškėjui priklausantis šaunamasis ginklas (Sauer 202 Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis tik teiginiu, kad ginklo praradimą sąlygojo aplinkybė, kad ginklas buvo gabenamas atviroje automobilio kėbulo dalyje. Mano, kad nebuvo įvertinta aplinkybė, jog iš bagažinės ginklas iškristi galėjo tik ant kelio dangos, o su paties ginklo dingimu turi būti susiję tretieji asmenys. Kadangi iš karto grįžęs į tą vietą, kurioje tikėtina dėl kelio dangos nelygumų galėjo atsidaryti automobilio bagažinės dangtis, ginklo nerado, todėl mano, jog ginklą galėjo paimti tuo pačiu keliu važiavę (ėję) asmenys, tačiau šių aplinkybių policija tinkamai neištyrė.

Atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl leidimo šaunamajam ginklui turėti (nešioti) galiojimo panaikinimo nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybę, kad pareiškėjas anksčiau nėra pažeidęs ginklų laikymo taisyklių.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais nepatvirtino ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendime įrodymų bei faktinių aplinkybių įvertinimas adekvatus skundžiamame sprendime paminėtiems teisės aktams.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2011-10-11 sprendimo Nr. 10-8-IL-2677, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešiotis) galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo, kad ginklas buvo prarastas, tačiau pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu nurodė, jog atsakovas sprendimą priėmė formaliai taikant norminius aktus neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo prarastas šaunamasis ginklas (Sauer 202 Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčo išsprendimui (Institucija priėmusi sprendimą) teisingai ir pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas), bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK VTV buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados 2011-07-27 nutarimas Nr. 57-AT-00729-11 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 16-17). Nutarime nurodyta, jog 2011-07-19 apie 10 val. 00 min. iš name esančio Molėtų pl. 35, Vilniuje, seifo P. S. pasiėmė jam priklausantį ginklą SAUER 202, kal. 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsidėjęs jį į automobilio Nissan Navara, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neuždengtą bagažinę ir nepritvirtinęs ginklo prie automobilio kėbulo nuvažiavo iki Vilniaus r., Sužionių sen., Danilavos kaimo. P. S. važiavo žvyrkeliais, kur kelio danga duobėta, nelygi. Ir tik atvykęs į vietą pastebėjo, kad automobilio kėbulo galas yra atidarytas ir nėra ginklo SAUER 202, kal. 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. bandė ieškoti ginklo, grįždamas tuo pačiu maršrutu, tačiau ginklo nerado. Į policiją P. S. kreipėsi 2011-07-20. Paminėtas aplinkybes patvirtina P. S. 2011-07-26 pasiaiškinimas (b. l. 18). Institucija nustačiusi, jog minėtame įvykyje nėra nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. (vagystė)), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 str., 3 str. 1 d. 1 p., 2011-07-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas ir paskirtis reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.), taip pat nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.).

Įstatymo 32 str. 3 d. įtvirtina bendro pobūdžio taisyklę, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, ir nurodo, jog konkrečias ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šias nuostatas įtvirtinta ir Taisyklų 90 punktas, nustatantis, jog ginklo savininkas, naudotojas ginklą privalo laikyti, saugoti, nešiotis, gabenti ir naudoti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 40 str. nustato sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis yra panaikinami. Šio straipsnio 1 d. 7 p., nurodytos dvi sąlygos, kurioms esant leidimas nešiotis ir laikyti ginklus privalo būti panaikintas: pirma, fizinis asmuo pažeidė ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles ir, antra, dėl šių taisyklių pažeidimo asmuo prarado savo ginklą. Analogiško pobūdžio reikalavimas suformuluotas ir Taisyklų 92.5. p. nustatančiame, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 str. taip pat nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus.

Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) pažymi, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Paminėtų teisės normų turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus ir ši apyvarta, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą yra išsamiai reglamentuota.

Vertinant padarytą pažeidimą atkreiptina, jog ginklai yra priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, bei reikalauja ypatingos valstybės kontrolės. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, šiuo atveju, ginklą padėdamas ir jo nepritvirtinęs automobilio kėbulo viduje, tuo labiau, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio kėbulas yra neuždengtas, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, kas vėliau sąlygojo ginklo praradimą. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas, kaip pareigos neatlikimas užtikrinant ginklo saugojimą. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK sprendimo pareiškėjo prarastas ginklas yra ne vienintelis jo ginklas, pareiškėjas turi ir daugiau ginklų, todėl pareiškėjas šiuo atveju vertinamas kaip patirtį elgiantis su ginklais, jų saugojimu, turintis asmuo ir todėl spręstina, jog pastarasis turėjo įvertinti situaciją ir numatyti galimus neigiamus padarinius susijusius su ginklo praradimu.

Pareiškėjo argumentai, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į aplinkybės, jog pareiškėjas anksčiau nėra pažeidęs ginklų laikymo taisyklių bei tai, kad atsakovas tinkamai neištyrė aplinkybės, jog pamestą ginklą galėjo paimti tuo pačiu keliu ėję ar važiavę kiti asmenys, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes Įstatymo 40 str. 1 d. 7 p. reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį, kad fizinis asmuo dėl padarytų ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo prarado ginklą, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog ginklo praradimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nes jis gali sukelti itin neigiamas pasekmes (pvz., ginklo panaudojimas darant nusikaltimus). Todėl atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį apdairumo ir rūpestingumo pareigos požiūriu, dėl ko ir buvo prarastas ginklas, darytina išvada, jog institucija priimdama skundžiamą sprendimą susiklosčiusias įvykio aplinkybes pagrįstai vertino paminėtų teisės nuostatų kontekste. Tuo remiantis naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2011-10-11 sprendimą Nr. 10-8-JL-2677 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti P. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.