- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 1-72-184/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36414-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Venckus
- Kaltinamasis
- V. S. D.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo kompanijos Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. D. 2015 metų birželio 29 dieną, apie 11 val. 25 min., Panevėžyje, ties J. Basanavičiaus – Žagienio gatvių nereguliuojama sankryža esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją K. G., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios K. G. sveikata – jai nustatyta skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio suspaustinis lūžis.
Kaltinamasis V. S. D. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai parodė, kad 2015 metų birželio 29 dieną jis važiavo iš kapinių link miesto. Jo važiavimo greitis buvo apie 40-50 km/h. Važiuodamas pirmąją eismo juosta jis pertrenkė per pėsčiųjų perėją, jam iš kairės pusės ėjusią moterį. Parodė, kad antra eismo juosta važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o jis to padaryti nespėjo. Jis nepastebėjo per perėją ėjusios moters. Parodė, kad kitą dieną po eismo įvykio jis buvo nuėjęs į ligoninę atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau ji jo atsiprašymo nepriėmė ir liepė jam bendrauti su jos sūnumi. Jis yra pensininkas, gyvena kartu su žmona, jų bendros pajamos siekia 400 Eur per mėnesį.
Nukentėjusioji K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metų birželio 29 dieną apie 11 valandą ji ėjo aplankyti savo vyro kapo. Parodė, kad jai einant per pėsčiųjų perėją vienas automobilis sustojo jos praleisti, o kaltinamojo vairuojamas automobilis ją partrenkė. Eismo įvykis įvyko Basanavičiaus gatvėje. Tada ji buvo nuvežta į ligoninę. Parodė, kad kaltinamasis buvo atėjęs pas ją į ligoninę, tačiau ji neturėjo sveikatos su juo bendrauti. Visus reikalus su draudimo kompanija tvarko jos sūnūs. Draudimo kompanija apmokėjo jo gydymo ligoninėje išlaidas. Reiškia 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuodamas apie 40-50 km/h greičiu, antra eismo juosta nuo Kauno pusės, jis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Tuo tarpu prieš jį važiavęs automobilis ,,Škoda“ nenustojo ir pertrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį. Parodė, kad eismo įvykio dieną matomumas buvo geras, eismas nebuvo intensyvus. Po įvykusio eismo įvykio jis iškvietė greitąją. Parodė, kad partrenka moteris nebuvo praradusi sąmonės.
Iš įvykio vietos apžiūros 2015-06-29 apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas J. Basanavičiaus gatvėje, už pėsčiųjų perėjos, esančios prie sankryžos su Žagienio gatve, jo galinių ratų ašis nuo pėsčiųjų perėjos 1,9 m atstumu; užfiksuotos stabdymo žymės, kurios prasideda pėsčiųjų perėjoje ir baigiasi tie automobilio Škoda Fabia priekiniais ratais – kairiosios žymės ilgis 4,5 m, dešiniosios – 8,2 m (4-5, 6 b.l.).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suskaldytas priekinis stiklas, variklio dangtyje yra įlenkimas (8, 9-20 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G966/15(P-05) matyti, kad K. G. buvo nustatyti skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio suspaustinis lūžis – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (36 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A5195/15(01) matyti kad Vytauto S. D. kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta (34 b.l.).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AMA 7135250, išduoto Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale, matyti, kad automobilio Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2015-12-24 (22 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
BK 281 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildoma vertybė – žmogaus sveikata. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau – KET).
KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Teismas ištyręs bylos duomenis daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad V. S. D. 2015 metų birželio 29 dieną, apie 11 val. 25 min., Panevėžyje, ties J. Basanavičiaus – Žagienio gatvių nereguliuojama sankryža esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją K. G., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios K. G. sveikata – jai nustatyta skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio suspaustinis lūžis.
Vytauto S. D. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. patvirtina jo paties parodymai bei įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – nukentėjusiosios K. G. parodymai, liudytojo V. V. parodymai, teismo medicinos tarnybos specialisto išvada apie nukentėjusiajai K. G. nustatytus sužalojimus, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Skirdamas bausmę V. S. D. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusias teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas.
Skiriant bausmę V. S. D. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. V. S. D. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. G. sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Vytauto S. D. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. V. S. D. teisiamas pirmą kartą (51 b.l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (52 b.l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (55 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (57 b.l.).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. D. paskiriant jam BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis.
Įvertinus tai, kad V. S. D. yra senatvės pensininkas, gauna pakankamai nedidelę pensiją, paskirtai baudai sumokėti nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nurodytas terminas. Kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas baudai sumokėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Byloje nukentėjusioji K. G. pareiškė 2000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo (95-97 b.l.). Tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad neturtinę žalą ji prašo priteisti iš kaltinamojo draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais. CK 6.250 str. išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d. ir 6.283 str. 1 d.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2015-03-25 iki 2015-12-24 buvo drausta Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale. Pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (šio įstatymo 11 str.). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal CK 6.254 str. 2 d. esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nustatant neturtinės žalos dydį K. G., teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata – jai nustatyta skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio suspaustinis lūžis. K. G. buvo atlikta operacija, ji turėjo vartoti įvairius medikamentus, ji ir dabar jaučia fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų K. G. negalėjo tinkamai rūpintis savimi, buvo priklausoma nuo kitų žmonių. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, įvertinęs nukentėjusiajai padarytus sužalojimus bei dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį priteisia visiškai. Teismas mano, kad 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Neturtinė žala priteisiama iš draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji K. G. turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (98-99 b.l.). Minėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Proceso išlaidos (dokumentų įteikimo išlaidos) byloje nepriteisiamos.
Daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vytautą S. D. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusiosios K. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo nukentėjusiajai K. G. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš Vytauto S. D. nukentėjusiajai K. G. 100 Eur (vieno šimto eurų) jos turėtų advokato išlaidų.
Išaiškinti V. S. D., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.