Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo V. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 6 d. V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie(duomenys neskelbtini) namo, girdint pašaliniams asmenims, iškoliojo J. J. ir D. J. necenzūriniais žodžiais: „kūrva, kekšė, sūka“. Tokiais savo veiksmais V. T. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tokie V. T. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį.

Nutarime nurodyta, kad toks procesinis sprendimas priimtas, vadovaujantis liudytojo A. D. rašytiniais paaiškinimais, parodymais teisme. Pasak teismo, A. D. parodymai yra nuoseklūs ir visiškai priešingi jo, D. J., J. J., liudytojo K. Ž. rašytiniams paaiškinimams, parodymams teisme. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta. Byloje buvo du posėdžiai. Į abu teismo posėdžius liudytojas A. D. neatvyko be pateisinamų priežasčių. ATPK 276 straipsnyje numatyta, kad neatvykus be pateisinamų priežasčių į teismo posėdį liudytojui, jam privalo būti taikomos ATPK 187² straipsnyje numatytos sankcijos. ATPK 276 straipsnyje numatyta, kad jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, teismas gali priimti nutartį atvesdinti liudytoją į posėdį, tačiau tai nebuvo nepadaryta. Teismas vietoj to, kad taikytų A. D. procesines prievartos priemones, rėmėsi akivaizdžiai vengiančio dalyvauti teismo posėdyje asmens parodymais. Vertindamas neapklausto teismo posėdyje liudytojo A. D. parodymus, apelianto D. J. teigimu, teismas šiurkščiai pažeidė jo procesines teises, numatytas ATPK 273 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. T. pagal ATPK 174 straipsnį nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas D. J., ginčydamas apylinkės teismo nutarimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byla V. T. nutraukta nepagrįstai, be pagrindo atmetus jo – D. J., taip pat nukentėjusiosios J. J. bei liudytojo K. Ž. parodymus vien dėl to, kad jie nevisiškai sutampa, nes, apelianto teigimu, taip atsitiko todėl, kad praėjus po įvykio daugiau kaip trims mėnesiams, jie ne visas detales galėjo prisiminti, taip pat nepagrįstai remiantis teismo posėdyje neapklausto liudytojo A. D. rašytiniais paaiškinimais, tokiu būdu, apelianto teigimu, teismui šiurkščiai pažeidžiant jo procesines teises, numatytas ATPK 273 straipsnyje, taip pat neįvertinus liudytojo A. V. parodymų apie tai, jog jis įvykio dieną matė V. T. kieme besiginčijančius jį, D. J., ir V. T., ir pats triukšmo kėlimas, apelianto nuomone, duoda pagrindą vertinti V. T. veiksmus kaip pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutraukė V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties. Su tokiais D. J. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Tauragės rajono apylinkės teismas, nutraukdamas V. T. pagal ATPK 174 straipsnį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog V. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Remiantis teismų praktika, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2800/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaimynų Jūratės ir D. J. bei V. T. vyksta nesutarimai dėl to, kad J. šuo 2015-07-20 apkandžiojo V. T. šunį, dėl to pastarasis parašė pareiškimą dėl šuns nepriežiūros ir J. J. buvo nubausta 144 Eur bauda bei įpareigota atlyginti V. T. 90 Eur turtinį nuostolį (b. l. 20–23). Taigi akivaizdu, kad tarp Jūratės ir D. J. bei V. T. santykiai buvo įtempti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną tarp J. ir D. J. bei V. T. įvyko konfliktas. Nustatyta ir tai, kad dėl šio konflikto tiek J. bei D. J., tiek V. T. kreipėsi su pareiškimais į policiją, tačiau pastarasis pareiškimą policijai parašė kitą dieną po konflikto (šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas tyrimas ir D. J. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. J. buvo nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad 2015-08-13 17.10 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, girdint pašaliniams asmenims, grasino V. T., garsiai šūkavo, keikė necenzūriniais žodžiais – „gaidžiai“, „pyderai“, tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį (minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs), tuo tarpu J. bei D. J. dėl minimo konflikto kreipėsi su pareiškimais į policiją praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio: J. J. – 2015-10-01 (b. l. 4), D. J. – 2015-10-06 (b. l. 5). J. bei D. J. pareiškimų pagrindu 2015 m. spalio 6 d. V. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, girdint pašaliniams asmenims, iškoliojo J. J. ir D. J. necenzūriniais žodžiais: „kūrva, kekšė, sūka“, tuo pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. T. pagal ATPK 174 straipsnį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą dėl V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, ir tokia skundžiamą nutarimą priėmusio teismo išvada, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta byloje surinktų ir teismo išnagrinėtų bei skundžiamame nutarime išsamiai patartų įrodymų visumos analize. Tuo tarpu apelianto D. J. skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta, tik deklaratyviai, nepateikiant jokių argumentų dėl skundžiamą nutarimą priėmusio teismo galimų esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, teigiama, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas D. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo bei nukentėjusiosios, jo žmonos J. J., taip pat liudytojo K. Ž. parodymus, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, jų parodymai nėra nuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa: D. J. rašytiniai paaiškinimai ir parodymai teisme yra prieštaringi, nenuoseklūs; nukentėjusioji J. J. negirdėjo, kad V. T. jos vyrui D. J. būtų pasakęs necenzūrinius žodžius, be to, nors ji teigė, kad V. T. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, tačiau tokių pastarosios parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojas K. Ž. nurodė, kad J. J. necenzūriniais žodžiais išvadino A. D., ir negalėjo patvirtinti, jog V. T. būtų išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais); liudytojo K. Ž. parodymai teisme ne tik prieštarauja nukentėjusiųjų D. ir J. J. paaiškinimams, bet ir jo paties rašytiniams paaiškinimams, be to, šis liudytojas, apklausiamas teisme, nenurodė V. T. pasakytų necenzūrinių žodžių D. J.. Tokie nukentėjusiųjų D. ir J. J. bei liudytojo K. Ž. tarpusavyje prieštaraujantys parodymai leidžia pagrįstai abejoti jų teisingumu, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai juos vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė. Nors apeliantas teigia, kad praėjus po įvykio daugiau kaip trims mėnesiams neįmanoma tiksliai atsiminti visų įvykio detalių, dėl to jų parodymai teisme nevisiškai sutampa su jų rašytiniuose paaiškinimuose policijai nurodytomis aplinkybėmis, tačiau, skirtingai, nei teigia apeliantas, sistemiškai analizuojant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, matyti ne nereikšmingų detalių neatitikimas, o esminis prieštaringumas. Tuo tarpu A. D. rašytiniai paaiškinimai, parodymai teisme yra nuoseklūs ir visiškai priešingi nukentėjusiųjų Jūratės ir D. J. bei liudytojo K. Ž. rašytiniams paaiškinimams. Nors apeliantas teigia, jog teismas negalėjo vadovautis vien tik liudytojo A. D. rašytiniais paaiškinimais, neapklausęs pastarojo kaip liudytojo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismas kvietė šį asmenį kaip liudytoją atvykti į teismo posėdį, tačiau pagal šaukimus jam neatvykus ir, pažymėtina, tiek nukentėjusiesiems, tiek jų atstovui neprieštaraujant (b. l. 75, 93) bei nukentėjusiųjų atstovui advokatui E. Šoriui į teisėjos klausimą atsakant: „Mums neatvykę liudytojai nereikalingi“ (b. l. 79), byla buvo išnagrinėta liudytojui A. D. nedalyvaujant. Kita vertus, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas rėmėsi ne tik A. D. rašytiniais paaiškinimais, bet ir pastarojo parodymais, duotais teisme byloje, kurioje jis buvo apklaustas kaip liudytojas dėl to paties konflikto (b. l. 87–91), todėl teismas, remdamasis A. D. rašytiniais paaiškinimais bei jo parodymais, duotais teisme kitoje byloje dėl to paties įvykio aplinkybių, priešingai apelianto tvirtinimui, įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadarė, juolab jog, kaip minėta, nukentėjusieji ir jų atstovai neprieštaravo, kad byla būtų išnagrinėta liudytojui A. D., kuris, pažymėtina, buvo kviečiamas ne nukentėjusiųjų, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. prašymu (b. l. 25), nedalyvaujant.

Atsakydamas į apelianto skundo argumentą, jog liudytojo A. V. parodymai apie tai, jog jis 2015-08-13 po pietų buvo kieme ir matė besiginčijančius jį, D. J., ir V. T. bei girdėjo triukšmą, o pats triukšmo kėlimas viešoje vietoje, apelianto D. J. teigimu, yra pagrindas tokius V. T. veiksmus vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą ATPK 174 straipsnio prasme, apygardos teismas pažymi, kad kaip liudytojas teisme apklaustas A. V. patvirtino, kad įvykio dieną būtent D. J., o ne V. T. sukėlė triukšmą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, priešingai, nei teigiama D. J. apeliaciniame skunde, teismas išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimus ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad V. T. 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, girdint pašaliniams asmenims, iškoliojo J. J. ir D. J. necenzūriniais žodžiais: „kūrva, kekšė, sūka“, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, taigi šioje byloje neįrodyta jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėtis.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų pagrindu padarytai išvadai, kad V. T. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir nukentėjusiojo D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.