- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2VP-4912-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00771-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilija Ranceva (pirm.)
- Pareiškėjas
- Akcinė draudimo bendrovė "Gjensidige"
- Skolininkas
- L. M., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Suinteresuotas asmuo
- "Lietuvos draudimas", UAB Legal Balance, "Vilniaus šilumos tinklai", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkė L. M., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir antstolis Darius Stakeliūnas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
išieškotoja ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkės L. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jos sutuoktiniu A. M.. Pareiškėja ADB „Gjensidige“ prašo nustatyti, kad L. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. M. turto. Nurodė, kad gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Remiantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė būtinybės nagrinėti pareiškimą žodinio proceso tvarka, todėl pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti kilusį klausimą, suinteresuotiems asmenims pranešė apie rašytinį bylos nagrinėjimą, paskelbdamas specialiame interneto puslapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis), taip pat išsiųsdamas procesinius dokumentus, jiems taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0032/21/01036, 0032/22/00377, 0032/22/00979, 0032/22/01462, 0032/22/01814 nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas iš skolininkės L. M. vykdo skolų/baudų išieškojimą pagal: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7890-937/2021 dėl 1597,24 Eur skolos išieškotojo ADB „Gjensidige“ naudai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-4904-566/2021 dėl 214,97 Eur skolos išieškotojo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2022 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-62490 dėl 23 Eur baudos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai; Kauno apylinkės teismo išduotą 2022 m. liepos 27 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-17926-1106/2022 dėl 591,23 Eur skolos išieškotojo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai; Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-10842-1150/2022 dėl 65,01 Eur skolos išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Nustatyta, kad L. M. nuo (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, sutuoktinis – A. M..
Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, 2022 m. gruodžio 20 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkei ne vėliau kaip per 20 dienų pateikti užpildytą ir notarine tvarka patvirtintą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Atsižvelgdamas į tai, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. sausio 17 d. pasiūlė išieškotojai ADB „Gjensidige“ per 60 dienų nuo rašto gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininkės L. M. turto dalis. Antstolis šiame pasiūlyme nurodė, jog proceso metu buvo areštuotos skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose. VSDFV duomenimis, skolininkės sutuoktinis A. M. gauna draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, antstolis areštavo santuokoje įgytą bei sutuoktinio vardu įregistruotą transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei pačiai nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė (ir jos sutuoktinis) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
Nustatyta, kad santuoka tarp L. M. ir A. M. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Turtas, kuriame galima nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio gaunamos lėšos ir turimos lėšos, esančios kredito įstaigose bei santuokoje įgyta transporto priemonė, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos ar transporto priemonė yra A. M. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. M. gaunamos pajamos bei turimos piniginės lėšos bei transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių L. M. ir A. M. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė L. M. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei L. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. M. pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei ½ dalis transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. M. sąskaitose kredito įstaigose, taip pat ½ dalis transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.