Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas išreikalauti iš NŽT, TIP, PPK ir Tauragės apskrities prokuratūros medžiagą dėl 0,84 ha žemės sklypo, kurio savininkai yra M. G. ir L. J., bei nustatyti šios žemės pirkimo– pardavimo sandorio J. ir V. V. teisėtumą. Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-04-13 nutartimi prašymas buvo atmestas.

Skundu A. M. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos nutartis yra formali ir nepagrįsta. Skundas argumentuojamas tuo, kad A. M. kaimyninis sklypas, priklausantis M. G. ir L. J., buvo parduotas J. ir A. V. pažeidžiant jo teises ir teisėtus lūkesčius.

Skundas atmestinas.

Ikiteisminis tyrimas yra baudžiamojo proceso pradžia, kurioje ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka veiksmus tiriant gautas žinias apie galbūt padarytą baudžiamąją veiką, o ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal BPK 19 straipsnį yra teisėjas, teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus, numatytus BPK 173 straipsnyje. Iš šio straipsnio matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo įsikišimas į ikiteisminį tyrimą galimas tik pagal prokuroro kreipimąsi ar proceso dalyvio skundą.

Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad A. M. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas išreikalauti duomenis dėl žemės sklypo, kurio savininkai yra M. G. ir L. J., dokumentus bei nustatyti šio sklypo pirkimo–pardavimo sandorio J. ir V. V. teisėtumą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartimi A. M. skundas atmestas remiantis BPK 173 straipsniu, kadangi skundas pateiktas asmens, kuriam nesuteikta teisė būti nukentėjusiuoju ar atstovu ir dėl minimų veiksmų nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apygardos teismo nuomone, skundo argumentai, kad nutartis yra formali ir nepagrįsta, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos nutarties motyvais ir nesuteikia pagrindo jo naikinti.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu ir patikrinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, nes dėl pareiškėjo išvardytų klausimų, tai yra dėl žemės pirkimo–pardavimo sandorio, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju ar atstovu pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Apygardos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas negali pats pradėti ikiteisminio tyrimo be prokuroro prašymo ar proceso dalyvių skundo atlikti tyrimo veiksmus ir ikiteisminio tyrimo teisėjui draudžiama atlikti bet kokius veiksmus nenusprendus, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kadangi tokie ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniai veiksmai nenurodyti BPK.

Apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, kad pareiškėjas nesutikdamas su kaimyninio sklypo savininkų veiksmais gali juos ginčyti civilinio proceso tvarka arba gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais bei prielaidomis, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, neišnaudojus galimybės savo teises ginti civilinio proceso tvarka, net nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikrinus skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuotina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartis nenaikintina.

Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.