Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – A.M., jo atstovui advokatui Giedriui Ulinskui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23903-2024 (ROIK (-)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja R. D. 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. M. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. spalio 4 d. 14.47 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 68 km, Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „šalutinis kelias iš kairės“. Šia neteisėta veika A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkte numatytą draudimą.

Apeliantas A. M. teismui pateiktu skundu prašė pakeisti Institucijos 2024 m. lapkričio 8 d. (past. turėtų būti – lapkričio 18 d.) nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas minimalus jos terminas arba neskirti administracinio poveikio priemonės. Skunde nurodyta, kad A. M. nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nes nepastebėjo kelio ženklo Nr. 110, pradėjo transporto priemonių lenkimą esant punktyrinei linijai ir nespėjo užbaigti lenkimo manevro iki sankryžos. Matė, kad prieš jį važiavo policijos pareigūnų automobilis, todėl lenkimo manevrą atliko įsitikinęs, kad nepažeis KET, tačiau pažeidė. Mano, kad tokiu lenkimo nesukėlė pavojingos situacijos, neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Lenkė dvi transporto priemones, kurios važiavo lėčiau. Nei sankryžoje, nei priešpriešinio eismo juostoje kitų transporto priemonių nebuvo, taigi padarytas nusižengimas nėra ypatingai šiurkštus. Pareiškėjas yra doras pilietis, gyvena Lietuvoje, turi šeimą, būstą bei profesiją. Dirba projektų vadovu ir vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tinkamam pareigų įgyvendinimui, o jį praradęs, gali netekti darbo ir pajamų. Turi tris nepilnamečius vaikus ir yra atsakingas už jų vežiojimą į mokymo įstaigas, būrelius ir gydymo įstaigas. Jo tėvas sunkiai serga ir turi neįgalumą, todėl jis priverstas nuolatos rūpintis ir tėvu. Susipažinęs su bylos medžiaga pripažįsta, kad padarė pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Padarytas nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, o teisę vairuoti turi daugiau kaip 33 metus. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik piniginę baudą.

Teismo posėdžio metu apeliantas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad priešais jį važiavo du automobiliai, jų greitis buvo apie 80 km/val., taip važiavo keletą kilometrų. Kadangi nusprendė lenkti policijos automobilį, todėl įsitikino, kad lenkimą pradeda ten, kur yra punktyrinė linija, bet neįsivertino, kad priešais bus sankryža. Sankryža buvo toli, greičio neviršijo, todėl lenkimas užsitęsė. Būtent stabdydamas, bandydamas grįžti į savo eismo juostą jis ir būtų sukėlęs avarinę situaciją. Nusižengimą padarė per neatsargumą, nemano, kad nusižengimas yra labai šiurkštus. Iš pradžių nesutiko su pažeidimu, nes buvo įsitikinęs, kad nieko blogo nepadarė, o susipažinęs su vaizdo medžiaga, kurios nematė iki nutarimo priėmimo, suprato, kad nusižengimą padarė. Sužinojęs apie gręsiantį teisių atėmimą patyrė daug streso, nes jo darbas susijęs su vairavimu, be to, sulaukė neigiamų komentarų ir iš vadovų, jam gali grėsti ir pažeminimas pareigose. Įmonėje jis yra atsakingas už projektų kituose miestuose įgyvendinimą, todėl jam nuolat reikia važinėti. Turi tris nepilnamečius vaikus, kurie viešuoju transportu dar nesinaudoja, o juos tenka daug vežioti. Sutuoktinė vairuoja, bet po turėto eismo įvykio turi fobiją vairuoti tamsiu paros metu, todėl vaikus vežioti tenka jam. Turi tėtį, kuris yra neįgalus, prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, jį prižiūri kartu su broliais, visi yra iš skirtingų miestų, todėl tenka dažnai važinėti ir pas tėtį. Gailisi dėl padaryto nusižengimo, padarė išvadas. Paskirtą baudą jau sumokėjo.

Apelianto atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais ir neskirti teisės vairuoti atėmimo arba sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Institucijos nuomone, pažeidėjo įvykdytas administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis, jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos. Institucija pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Asmens interesas išvengti atsakomybės ir (ar) sušvelninti savo padėtį pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. M. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. spalio 4 d. 14.47 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 68 km, Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „šalutinis kelias iš kairės“.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET numatyta, kad be kita ko, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (KET 140.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Sustabdytas pareigūnų pažeidėjas nurodė, kad lenkė kirsdamas punktyrinę liniją, o ištisinę kirto tik baigdamas lenkimą. Iš pareigūnų padarytų vaizdo įrašų matyti, kad ties kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, punktyrinė linija pradeda ilgėti, po kelių vaizdo įrašo sekundžių prasideda siaura ištisinė linija, kairėje pusėje matoma sankryža – šalutinis kelias iš kairės ir matomas sankryžoje pareigūnų tarnybinį automobilį lenkiantis pažeidėjo vairuojamas automobilis, kuris aplenkia dar vieną priešais važiuojančią transporto priemonę ir grįžta į savo eismo juostą jau kirsdamas punktyrinę liniją. Vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad eismas minėtame kelio ruože yra intensyvus, važiuoja daug įvairių transporto priemonių. Oro sąlygos bei matomumas buvo geras, tiek kelio ženklai, tiek kelio žymėjimas buvo matomas. Tai, kad pažeidėjas nepastebėjo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, ar, kad nežinojo, jog tokio kelio ženklo galiojimo zonoje yra draudžiama lenkti, pažeidėjo elgesio niekaip nepateisina ir nemažina jo atsakomybės. Nors skunde ir teigiama, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas nėra ypatingai šiurkštus, tačiau teismas su tokiu argumentu negali sutikti, kadangi pavojingumo prasme toks nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, nes draudžiamas lenkimas yra tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, kuria nagrinėjamu atveju pažeidėjas pravažiavo sankryžą, lenkė iškart dvi transporto priemones ir į savo eismo juostą grįžo prieš priešpriešais atvažiuojantį vilkiką. Tai, kad šio nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryti dar ir kiti administraciniai nesužengimai, tokie kaip nustatyto greičio viršijimas ar pan., pažeidėjo atsakomybės nelengvina.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutarime aiškiai nurodyta pažeista Kelių eismo taisyklių norma.

Pareiškėjas, tiek teikdamas skundą, tiek ir teismo posėdžio metu, akcentavo būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes jo darbas susijęs su vairavimu, taip pat teisė vairuoti reikalinga šeimos poreikių tenkinimui. Su jam skirta bauda sutiko, baudą sumokėjo.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M., kaip pats nurodė, buvo įsitikinęs, kad lenkimo manevrą atlieka leidžiamojoje vietoje, nes lenkė pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau susipažinęs su vaizdo įrašu ir supratęs, kad padarė administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi - ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, jis neviršijo greičio, lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga; atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, anksčiau teisės vairuoti atėmimas jam nebuvo taikytas; į tai, kad dirba darbą, kuris tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, charakterizuojamas teigiamai, kito pajamų šaltinio neturi, turi dvi paskolas, augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas, būrelius, o savarankiškai viešuoju transportu dar negeba naudotis, taip pat prižiūri neįgalų tėvą, kuris nevaikšto ir gyvena kitame mieste, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę, pažeidėjui neturint polinkio elgtis piktybiškai ir grubiai pažeidinėti įstatymus, mano, jog A. M. šį kartą gali būti paskirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nei numatytas minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į A. M. asmenybę akivaizdu, kad net ir atėmus asmeniui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu nusižengimu, ir, teismo įsitikinimu, tai turės nubaustajam realų prevencinį poveikį.

Visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarė pavojingą nusižengimą, o duomenys apie jo nuobaudas neleidžia daryti išvados apie jo išimtinai nepriekaištingą Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje - nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A.M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23903-2024 (ROIK (-)) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, A. M. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.