Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

H. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų 2006m. lapkričio 15d. sprendimą Nr. 22-108, Kalėjimų departamento 2007m. sausio 15 sprendimą Nr. 2S-27, įpareigoti atsakovą sudaryti jam tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, nesukeliant pavojaus sveikatai ir gyvybei, apgyvendinant pastato pirmame aukšte lengvoje grupėje invalidų ir pagyvenusių nuteistųjų sekcijoje, bei priteisti iš atsakovo vieną milijoną neturtinės žalos.

2005 metų rugpjūčio 31d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal nuteistojo H. D. apeliacinį skundą, kuriame pareiškėjas reikalavo taikyti jam tam tikras lengvatas - atleidimą nuo vaikščiojimo į patikrinimus, valgyklą, būtinumo skirti rūpintoją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 31d. nutartyje konstatavo, kad H. D. reikalavimai nepagristi, todėl skundas buvo atmestas kaip nepagristas.

Pabrėžė, kad nuteistojo H. D. neįgalumas nėra įvertintas kritiniu, todėl jis vaikšto į skaičiuotes ir patikrinimus, valgyklą, bendruosius renginius, pirtį, drausmės komisijos posėdžius ir taip toliau, todėl jo teiginys, kad jis visiškai neįgalus ir jam būtinas globėjas neatitinka tikrovės, be to jis neturi teisės naudotis kitų nuteistųjų paslaugomis nes tai draudžia Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis.

2003 m.-2004 m. minėto būrio pastatas buvo kapitališkai rekonstruojamas ir pritaikytas apgyvendinti nuteistuosius nuteistus atlikti bausmę iki gyvos galvos, todėl nuteistasis H. D. ir kiti to būrio nuteistieji nuo 2003 m. liepos 1 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 8-07-166 perkelti gyventi į 14 būrį 1 brigadą, o 2003 m. rugsėjo 4 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 8-07-234 perkeltas į 11 būrį 1 brigadą. Remiantis Europos tarybos komiteto ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių (priimta 952-ame ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11d.) skyriuje „Skirstymas ir apgyvendinimas" rekomenduojama, kad skirstant kalinius turėtų būti atsižvelgta į saugumo ir apsaugos reikalavimus bei į poreikį suteikti visiems nuteistiesiems tinkamą rėžimą. Be to akcentuojama tai, kad kaliniams skirtų patalpų ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma privatumui, bei atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas dėmesys apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai.

Nuteistųjų laisvės atėmimo klasifikavimas - tai jų suskirstymas į tam tikras grupes pagal skirtingus kriterijus siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų galima efektyviau pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslus. Nuteistųjų suskirstymo į grupes paskirtis (uždaviniai) yra tam, kad nuteistieji negalėtų daryti neigiamo poveikio vieni kitiems, kad būtų galima individualizuoti pataisos poveikio priemonių ir metodų taikymą, sudaryti tinkamas sąlygas laisvės atėmimo bausmei įvykdyti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnis „Nuteistųjų grupės pataisos namuose" nurodo įstaigos administracijai visus nuteistuosius suskirstyti į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Paaiškino, kad nuteistieji neturintys drausminių nuobaudų, gerai besielgiantys, dirbantys ar besimokantys, turintys motyvacijos keistis dalyvaujant įstaigoje parengtose programose gali būti skiriami į lengvąją grupę.

Nuteistieji nesilaikantys vidaus tvarkos taisyklių, nedirbantys ar nesimokantys, naujai paskirti iš karantino į būrį - priskiriami paprastajai grupei. Nuteistieji nusiteikę laikytis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, asmenys, įvairiais aspektais darantys neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, nuteistieji, turintys nepagrįstai labai aukštą savivertės jausmą, neturintys motyvacijos pozityviai elgesio korekcijai.

Nuteistieji skirstomi į lokalinius sektorius ir būrius bei gyvenamąsias vietas komisijos (skyrimo į būrius) posėdžių metu kolegialiai priimant galutinį sprendimą, todėl prašymas buvo atmestas, nes buvo pripažintas kaip nemotyvuotas, nes Lietuvoje nėra ne vienos įkalinimo įstaigos specialiai pritaikytos atlikti bausmę invalidams ar pagyvenusiems asmenims. Tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo H. D. sveikatos būklę buvo bandoma sudaryti palankesnes sąlygas todėl nuteistasis H. D. nuo 2003 m. rugsėjo 3 d. buvo apgyvendintas 11 būryje 1 brigadoje (3 lokalinis sektorius, gyvenamoji patalpa 1 aukšte), t.y. buvo sudarytos minėtajam nuteistajam elementarios gyvenimo ir buities sąlygos, kurios nesukėlė jokio pavojaus jo sveikatai ir gyvybei.

2006 m. spalio 2 d. Pravieniškių 2-uose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje vyko dviejų lokalinių sektorių reorganizacija buvo vykdoma siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 8, 154-156 straipsnių nuostatų įgyvendinimą, bei vykdant Europos kalinimo įstaigų taisyklių rekomendacijas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498), XLVI skyriaus reikalavimų ir atsižvelgiant į Ekstremalių sveikatai situacijų centro pastabas ir įvertinę esamą lokalizacijos sistemą ir bausmių atlikimui reikšmingų faktorių 2006 m. rugsėjo 27 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-131 „Dėl 3-ojo ir 4-ojo lokalinių sektorių reorganizavimo bei nuteistųjų, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos, perkėlimo gyventi į kitas gyvenamąsias patalpas". Reorganizacija leido pagerinti visų nuteistųjų socialinės bei laisvalaikio užimtumo garantijas, bei užtikrinti žmogaus teisių reglamentuojamas nuostatas, todėl nuteistasis H. D. perkeltas gyventi iš 11 būrio 2 brigados į 16 būrį 4 brigadą (7 vietą).

Nuteistojo akcentuojama medicininė pažyma Nr.119 yra Sveikatos priežiūros tarnybos išvada dėl jo sveikatos būklės ir ji buvo teikiama vedant Vidaus tyrimu tarnybos tarnybinį tyrimą, todėl nuteistasis jos ir nėra matęs, tačiau ji ir nenurodo nuteistojo gyvenimo sąlygų.

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas pirmos instancijos teismo posėdžio metu įstaigos administracija nėra gavusi iš pareiškėjo jokių raštiškų bei žodinių nusiskundimų apie tai, kad jo atžvilgiu kiti nuteistieji vartoja kokius nors neleistinus veiksmus. Nuteistasis kaip ir kiti atliekantys bausmę asmenys pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo perkelti į kitą pastatą, kadangi šis pastatas buvo kapitališkai remontuojamas ir pritaikytas atlikti bausmę nuteistiems iki gyvos galvos.

II.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio l dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal šią normą būtina atlygintinos žalos sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika, kai jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir 1.1, teismo įvertinti pinigais. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad priteisti pareiškėjui neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį atsakovu byloje laikytini institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Iš pareiškėjo patikslinto skundo, pateikto Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l. 6-7) matyti, kad H. D. prašė teismo panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimą, Kalėjimų departamento 2007 m. sausio 5 d. sprendimą, įpareigoti pareiškėją sudaryti tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir atlyginti neturtinę žalą. Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi atsakovais šioje byloje turėtų būti Pravieniškių 2-ieji pataisos namai – atviroji kolonija skundo dalyje dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos priimtą sprendimą ir įpareigojimo sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, Kalėjimų departamentas – dėl įpareigojimo panaikinti Kalėjimų departamento priimtą sprendimą, ir Lietuvos valstybė – skundo dalyje dėl žalos atlyginimo. ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą ar atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus, tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Pareiškėjas pateikdamas skundą dėl visų skundo reikalavimų atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu 932, 2007 m. vasario 12 d. nutartimi į bylą skundo dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovu įtraukė Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu pasisakė dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimo departamento priimtų sprendimų teisėtumo, nors nei 2007 m. vasario 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, nei 2007 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu nei Pravieniškių 2-ųjų pataisos namai – atviroji kolonija, nei Kalėjimų departamentas atsakovais į bylą nebuvo įtraukti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dėl šio procesinio pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalis).

Be to, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį teismui į bylą įtraukus tinkamą atsakovą ar tretįjį suinteresuotą asmenį, galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Kauno apygardos administracinis teismas atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovu į bylą įtraukė Pravieniškių 2-uosius pataisos namus –atvirąją koloniją, nors pareiškėjas skunde atsakovo atstovu nurodė LR Teisingumo ministeriją. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavo, tačiau teismas pareiškėjo nuomonės dėl šalių pakeitimo neišklausė.

Panaikinus sprendimą byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes būtina tinkamai nustatyti administracinės bylos proceso šalis, išaiškinti joms jų procesines teises ir pareigas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nes teisėjų kolegija nustačiusi teismo sprendimo panaikinimo pagrindą dėl procesinio pažeidimo nevertina materialiosios teisės normos taikymo pagrįstumo.Ta būtina vertinti iš naujo pašalinus nurodytą procesinį pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

H. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.