Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui B. K. (B A. O. K) dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. nurodė, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad 1992 m. atsakovas padarė nusikalstamą veiką, todėl jis ir pabėgo, galbūt išvažiavo į Azerbaidžano Respublika. Po to laiko nei išlaikymo vaikams teikė, nei bendravo. Patikslino ieškinio reikalavimą – palikti santuokos metu įgytą pavardę „K“. Dėl transporto priemonės – automobilio BMW318 paaiškino, kad automobilis yra įsigytas už sūnaus lėšas, ji pati teisių neturi, automobilio nevairuoja.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1980 m. liepos 26 d. įregistruota santuoka tarp B. K. ir J. K. (buvusi pavardė iki santuokos – G), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, J. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, J. K. vardu registruota transporto priemonė BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, pripažintina, kad santuoką yra pagrindas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino savo prašymą dėl pavardės ir prašė palikti jai santuokinę pavardę „K“, o atsakovui „K“. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovė nurodė, kad atsakovo nematė nuo 1993 m., nuo to laiko atsakovas su ja nesusisiekė, vaikams išlaikymo neteikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje atsiradusiais namų apyvokos daiktais, buities įranga, buitine technika, kitus asmeninio naudojimo reikmenis, kilnojamuosius daiktus (transporto priemones) jau yra pasidalinę geruoju. Dėl santuokos metu įgyto tokios kategorijos turto pasidalinimo pretenzijų ar prašymų kompensuoti pinigais vienas kitam nereiškia. Santuokos metu bendrai įgyto nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi kreditorių. Nurodė, kad transporto priemonė BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyta už sūnaus lėšas, prašo transporto priemonę po santuokos nutraukimo priteisti jai, už šio daikto dalį nepriteisiant atsakovui jokios piniginės kompensacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 1993 m., o transporto priemonė BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu registruota 2021 m. rugsėjo 3 d., vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priteistina ieškovei, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Ieškovei J. K. 2021 m. spalio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinų pavardžių, turto padalijimo priskirtini prie reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, todėl kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistini 118 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 492 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys aptenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo B. K. (B A. O. K), gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1980 m. liepos 26 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę „K“, o atsakovui B. K. – „K“.

Ieškovei J. K. nuosavybės teise priteisti transporto priemonė – automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. K. 118 Eur (šimtas aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo B. K. 492 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.