Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovams A. M., G. B. ir V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (7.7) DV_S-14999 „Dėl O. K. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ bei VSDFV 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (9.8) I-4121 „Dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmų“ (toliau abu kartu – ir skundžiami sprendimai). Skunde (b. l. 1) O. K. nurodė, kad atsakovė VSDFV 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (9.8) I-4121 „Dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmų“ atmetė pareiškėjos skundą dėl atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (7.7) DV_S-14999 „Dėl O. K. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ panaikinimo ir paaiškino, jog O. K. yra privalu sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas. Pareiškėjai paskaičiuota 826,23 Eur PSD įmokų ir suteiktas draudėjo kodas. O. K. teigimu, toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pristatyta pažyma iš darbovietės patvirtina, jog nuo 2014 m. pareiškėja yra nuolatinė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, todėl PSD įmokas apskaičiuoti ir sumokėti privalo darbdavė. O. K. nurodė, kad jai buvo suteiktos neapmokamos atostogos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva be pareiškėjos sutikimo.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu (b. l. 9-12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SD įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, PSD draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 22 d. pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje. Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, pareiškėja registruota draudžiamųjų sveikatos draudimu registre kaip ne Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat gyvenanti Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pareiškėjai nuo 2005 m. kovo 24 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, pareiškėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SD įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalis), asmenys, nepriklausantys išvardytiems SD įstatymo 17 straipsnio 2-10 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo prievolę kas mėnesį mokėti 9 procentų minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA), o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 6,98 procentų MMA, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 346 patvirtintų ir išdėstytų nauja redakcija Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 55 punktu, jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir jeigu šie asmenys nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti PSD įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir jie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šie asmenys už kalendorinį mėnesį iki kitų metų gegužės 1 d. privalo savarankiškai sumokėti PSD įmokas. Remiantis SD įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal darbo sutartis dirbančiųjų asmenų PSD įmokos yra skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių yra skaičiuojamos šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė socialinio draudimo pranešimus apie pareiškėjos nedraudiminius laikotarpius ir per šį laikotarpį nepriskaičiavo VSD įmokų. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d., kai pareiškėja negavo pajamų kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama PSD valstybės lėšomis, O. K. privalėjo mokėti PSD įmokas savarankiškai. Nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. priskaičiuota 826,36 Eur PSD įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja PSD įmokų SD įstatyme nustatytais terminais nemokėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų 2009 m. sausio 21 d. Fondo valdybos direktoriaus įsakymo Nr. V-32 (toliau – ir Poveikio priemonių taikymo taisyklės), 18 punktu, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą 2019 m. vasario 27 d. buvo pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 239,40 Eur PSD įmokų skolos dalies išieškojimo. 2019 m. vasario 28 d. buvo išieškota 239,40 Eur PSD įmokų, kurios užskaitytos pagal prievolę už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu yra likusi 586,96 Eur PSD įmokų skola. Pareiškėja už 2019 m. sausio mėnesį taip pat negavo draudžiamųjų pajamų kaip dirbantis asmuo, todėl priskaičiuota 38,74 Eur PSD įmokų kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui. Šios PSD įmokos sumokėjimo terminas yra 2020 m. gegužės 4 d.

Atsakovės VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu (b. l. 22-25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV Panevėžio skyrius.

Teismo posėdyje atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovai, iš esmės pakartoję atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamiesi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė O. K. skundą atmesti. Nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus pareiškėjai buvo suteiktos nemokamos atostogos, kurių suteikimo teisėtumo atsakovas nerevizuoja. Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, jei asmuo už visą kalendorinį mėnesį negauna jokių pajamų, šis asmuo privalo pats mokėti PSD įmokas. Už 2017 m. šias įmokas reikėjo sumokėti iki 2018 m. gegužės 1 d., o už 2018 m. – iki 2019 m. gegužės 1 d. 2019 m. sausio mėn. pareiškėja vieną dieną dar buvo dirbantis asmuo, todėl už šį mėn. prievolės sumokėti įmokas terminas yra iki 2020 m. gegužės 1 d. Teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, jog įmonė nevykdo veiklos, pareiškėjai duomenų bazėje įrašyta socialinio draudimo pabaiga- 2019 m. sausio 1 d. O. K. buvo siunčiami pranešimai apie jos prievolę mokėti PSD įmokas per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą į asmeninę pareiškėjos paskyrą ir elektroninį paštą, tačiau pareiškėja į juos nereagavo.

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (7.7) DV_S-14999 „Dėl O. K. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ (b. l. 4, 15-16), kuriuo pareiškėja O. K. buvo informuota, jog jai yra privalu sumokėti PSD įmokas (paskaičiuota 826,23 Eur PSD įmokų suma) ir suteiktas draudėjo kodas, bei atsakovo VSDFV 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8) I-4121 „Dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmų“ (b. l. 3,13-14), kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl minėto VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d. fiksuotas O. K., dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, nedraudiminis laikotarpis (b. l. 42-48). VSDFV Vilniaus skyriaus 2019-03-19 sprendimu Nr.VRE_SPIE-3913 Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių nustatyta, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo) buvo įrašyta apdraustosios O. K. valstybinio socialinio draudimo pabaiga- 2019-01-01 (b.l.49-50). VSDFV Panevėžio skyrius už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjai priskaičiavo 826,36 Eur PSD įmokų (iš jų: 239,40 Eur už 2017 m., 432 Eur už 2018 m., 154,96 Eur už 2019 m. vasario-gegužės mėn.), be to, už 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjai kaip savarankiškai besidraudžiančiam asmeniui, buvo priskaičiuota 38,74 Eur, kadangi pareiškėja šiais laikotarpiais negavo pajamų kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama PSD valstybės lėšomis (b. l. 11).

Pagal SD įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, PSD yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog O. K. yra užsienietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis SD įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ji yra draudžiama PSD.

Vadovaujantis SD įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (taigi, ir O. K.), PSD įmokos yra apskaičiuojamos nuo VSD įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pagal SD įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 346 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nutarimas išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia 2017-05-16, taip pat nauja redakcija išdėstytos šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Naujos redakcijos Taisyklių 55 punkte įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos, ir jeigu šie asmenys nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti PSD įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir jie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šie asmenys už kalendorinį mėnesį <...> iki kitų metų gegužės 1 d. privalo sumokėti PSD įmokas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. O. K. negavo jokių pajamų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama PSD valstybės lėšomis, todėl jai pagal Taisyklių 55 punktą 2017 m. birželio mėn. - 2019 m. sausio mėn. laikotarpiu atsirado prievolė pačiai mokėti PSD įmokas.

Pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusią SD įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1–8 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį turėjo mokėti už save 9 procentų MMA, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančioje SD įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento MMA, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2019-03-19 sprendimu Nr.VRE_SPIE-3913 Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašius apdraustosios O. K. valstybinio socialinio draudimo pabaigą- 2019-01-01, jai nuo 2019 m. vasario mėnesio mokėti socialinio draudimo įmokas kilo pagal SD įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, nes pareiškėja nepateikė ir byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad O. K. galėtų būti priskiriama asmenims, išvardintiems SD įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims.

Vadovaudamasi aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai pagrįstai paskaičiuota mokėtinų PSD įmokų suma bei suteiktas draudėjo kodas. Pareiškėja skunde šių įmokų dydžio neginčijo. Teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, taip pat nenustatė, jog šios įmokos apskaičiuotos netiksliai.

VSD įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad VSDFV teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktą, VSDFV teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu 3 Eur, atsiradimo momento per 8 darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (1 priedas, 2 priedas arba 28 priedas) ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.

Atsakovai VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimuose nurodė bei VSDFV Panevėžio skyriaus atstovai teismo posėdyje nurodė, kad, vadovaujantis VSD įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punkto nuostatomis, pareiškėjai O. K. per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą į asmeninę paskyrą bei elektroniniu paštu buvo siunčiami pranešimai apie mokėtinas PSD įmokas. Teismo vertinimu, O. K., žinodama, jog yra PSD draudžiamas asmuo pagal SD įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėjo pareigą aktyviai domėtis savo prievolėmis. Laikytina, jog informacijos apie mokėtinas PSD įmokas gavimas pareiškėjai nebuvo suvaržytas, kadangi pranešimai apie šias įmokas O. K. buvo siunčiami jos nurodytu asmeninio elektroninio pašto adresu, be to, apie šių įmokų dydį pareiškėja galėjo bet kada sužinoti prisijungusi prie asmeninės paskyros elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2019-02-27 pateiktą mokėjimo nurodymą 2019-02-28 iš pareiškėjos pagrįstai išieškota 239,40 Eur PSD įmokų suma už 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį bei pateiktas nurodymas sumokėti 586,96 Eur PSD įmokų sumą už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. vasario 1 d.. – 2019 m. gegužės 31 d. laikotarpį. Pažymėtina, kad už 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjai priskaičiuotų 38,74 Eur PSD įmokų sumokėjimo terminas yra 2020 m. gegužės 1 d., todėl mokėjimo nurodymas dėl šios sumos sumokėjimo pareiškėjai nėra pateiktas.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad už ją kaip nuolatinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, PSD įmokas apskaičiuoti ir sumokėti privalėjo darbdavė, tačiau tokie O. K. teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, O. K. iš minėtos bendrovės negavo jokių pajamų, nuo kurių šios įmokos būtų skaičiuojamos (SD įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, jog neapmokamos atostogos O. K. galimai buvo suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva ir be pareiškėjos sutikimo, nėra reikšminga sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Pareiškėja, manydama, kad nemokamos atostogos jai yra suteiktos neteisėtai, pažeidžiant DK normas, savo teises gali ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Įvertinusi aukščiau minėtų skundžiamų sprendimų turinį, byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos O. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.