- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-2122-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23321-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. E.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. E. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališką 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 0450718012257-50, sudarytos tarp O. R. ir AB SEB banko, nutraukimą negaliojančiu bei taikyti restituciją – teisinę padėtį grąžinti į 2014-11-18. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB SEB bankui bei trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2007-05-11 draudimo liudijimą (polisą) Nr. BPD 033941 ir stabdyti vykdomosios bylos Nr. 0109/16/00471 vykdymą iki bus išnagrinėta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-21 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad ieškovo prašymas uždrausti AB SEB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdyti įsipareigojimus pagal 2007-05-11 draudimo liudijimą negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka. Nėra teisinio pagrindo uždrausti asmenims vykdyti jų sudarytą sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Dėl ieškovo prašymo sustabdyti vykdomąją bylą teismas sprendė, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti tokio pobūdžio ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžė, kad gali būti stabdomi tokie vykdymo veiksmai, kurių nesustabdžius būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui. Aptariamu atveju ieškovas nurodė, kad vykdomojoje byloje yra priimtas patvarkymas skirti ekspertizę turto įvertinimui. Teismo vertinimu, įkeisto turto vertinimo ekspertizės paskyrimas savaime nekelia grėsmės teismo sprendimo, jeigu būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, įvykdymui.
Šalies argumentai
Ieškovas (apeliantas) A. E. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevykdė savo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. Teismas padarė akivaizdžią vykdymo proceso veiksmų vertinimą nurodydamas, jog turto vertinimas savaime nekelia grėsmės galimo sprendimo vykdymui. Toks vertinimas yra laikytinas netinkamu, nes vykdymo proceso tikslas - įkeisto turto išvaržymas (realizavimas), siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Bet kuris antstolio nustatytas veiksmas yra tik minėto tikslo siekimas. Po turto vertinimo kitas žingsnis yra patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytinių priėmimas ir pirmųjų varžytinių skelbimas. Jokio kito tikslo turto vertinimas vykdomajame procese neturi ir negali turėti, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisiškai neteisėta ir turi būti panaikinta. Apeliantas ieškinyje nurodė visas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) pagrindė ieškinį nurodydamas, jog yra laiduotojas pagal kredito sutartį, todėl jis turi teisę reikalauti kredito sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, pateikė laidavimo sutartį; 2) aiškiai nurodė, jog pardavus įkeistą turtą prievolei, kurioje jis yra laiduotojas, užtikrinti, bus pažeistos jo teisės, o patenkinus ieškinį, bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, nes prievolei užtikrinti turtas bus parduotas iš varžytinių, o sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu, nebebus įkeisto turto, o tai reiškia, jog restitucijos taikymo galimybės bus apsunkintos, t. y. ieškovas turės inicijuoti papildomą civilinį procesą parduoto turto sandoriui ginčyti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto prašymas uždrausti bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdyti įsipareigojimus pagal 2007-05-11 draudimo liudijimą negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas susitarimo tarp banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, kad apeliantas A. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliantas teismo prašė pripažinti vienašališką 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 0450718012257-50, sudarytos tarp O. R. ir AB SEB banko, nutraukimą negaliojančiu bei taikyti restituciją – teisinę padėtį grąžinti į 2014-11-18. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB SEB bankui bei trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2007-05-11 draudimo liudijimą (polisą) Nr. BPD 033941 ir stabdyti vykdomosios bylos Nr. 0109/16/00471 vykdymą iki bus išnagrinėta civilinė byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-21 nutartimi prašymą atmetė.
Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su minėta teismo nutartimi ir joje išdėstyta teismo pozicija. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad turto vertinimas savaime nekelia grėsmės galimo sprendimo vykdymui. Apelianto nuomone, toks vertinimas yra laikytinas netinkamu, nes vykdymo proceso tikslas - įkeisto turto išvaržymas (realizavimas), siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Apeliantas pažymi, kad ieškinyje nurodė visas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) pagrindė ieškinį nurodydamas, jog yra laiduotojas pagal kredito sutartį, todėl jis turi teisę reikalauti kredito sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, pateikė laidavimo sutartį; 2) aiškiai nurodė, jog pardavus įkeistą turtą prievolei, kurioje jis yra laiduotojas, užtikrinti, bus pažeistos jo teisės, o patenkinus ieškinį, bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, nes prievolei užtikrinti turtas bus parduotas iš varžytinių, o sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu, nebebus įkeisto turto, o tai reiškia, jog restitucijos taikymo galimybės bus apsunkintos. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Paminėtina, kad CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nei ieškiniu, nei atskiruoju skundu nepateikė konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Tuo tarpu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patvarkymas skirti ekspertizę turto įvertinimui savaime nekelia grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ir leistų priimti priešingą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. E. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.