Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (dėl mažametės tvirkinimo 2005 m. kovo 29-30 d. naktį) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (dėl mažametės tvirkinimo 2005 m. balandžio 12-13 d. naktį) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (dėl mažametės tvirkinimo 2005 m. kovo mėn.) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (dėl mažametės tvirkinimo 2005 m. balandžio 1-2 d. naktį) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ir prokuratūros bei nuteistojo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip kovo 27 d., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nakties metu bute (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametę J. G. , g. (duomenys neskelbtini), – nuogai išsirengęs ir paėmęs mažametės ranką, bandė paliesti ja savo lyties organą, o nukentėjusiajai atitraukus ranką, masturbavosi nukentėjusiajai stebint, glamonėjo nukentėjusiosios šlaunis, krūtinę, bandė nukentėjusiąją užgulti.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 1-2 d. naktį, bute (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametę J. G. , g. (duomenys neskelbtini) – nusismaukęs apatines kelnaites, ranka uždėjo mažametės ranką ant savo lytinio organo ir jį glostė, po to, J. G. lovoje užmigus, glamonėjo nukentėjusiosios kojas, krūtinę ir lytinius organus.

V. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 29-30 d. naktį, bute (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametę J. G. , g. (duomenys neskelbtini) – nusmaukęs lovoje miegančiai J. G. pėdkelnes ir kelnaites, glamonėjo nukentėjusiosios krūtinę, rankas ir šlaunis, pirštais dirgino tarpvietę, o nukentėjusiajai pabudus, apsinuogino savo lytinį organą ir demonstravo jį mažametei.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 12-13 d. naktį, bute (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametę J. G., g. (duomenys neskelbtini) – glamonėjo lovoje miegančios nukentėjusiosios kojas ir pirštu dirgino jos lytinius organus, padarydamas žiedo formos kraujosruvą ties mergystės plėvės pagrindu.

R. K. veiką dėl veiksmų įvykdytų J. G. atžvilgiu 2005m. kovo mėn. kvalifikuoti pagal BK 150 str. 4 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 7 metams; R. K. veiką dėl jo veiksmų įvykdytų J. G. atžvilgiu 2005m. balandžio mėn. iš 1 į 2d. naktį kvalifikuoti pagal BK 150 str. 4d. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 7 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. l, 4 d.d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti R. K. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams;

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.). Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

Apelianto argumentai ginčijantys nuteistųjų R. K. ir V. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 153 str. yra pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus, nesilaikė Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49 nutarimu ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškintų nuostatų vertinat lytinės aistros tenkinimo veiksmus, kurie atliekami su mažamečiu asmeniu, ir netinkamai abiejų nuteistųjų atžvilgiu taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl nuteistojo R. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo kaltinamas, tuo, kad jis 2005 m. kovo mėn. bei 2005 m. balandžio mėn. naktį iš 1 į 2 d., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės ir mieguistumo bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą – užmušti, prieš mažametės valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu, t.y., jo nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal BK 150 str. 4 d.

Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytais R. K. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu 2005 m. kovo mėn. (siūlymą nukentėjusiajai liesti jo lytinį organą, masturbavimasi nukentėjusiosios akivaizdoje, nukentėjusiosios kūno dalių glamonėjimą, mėginimą nukentėjusiąją užgulti) bei 2005 m. balandžio 1-2 d. (savo lytinių organų glostymą nukentėjusiosios ranka, nukentėjusiosios kūno dalių, tame tarpe lytinių organų glamonėjimą), tačiau padarė išvadą, kad abiejuose R. K. inkriminuotuose nusikaltimuose jo veiksmai atitinka ne jam inkriminuotų BK 150 str. 4 d., o BK 153 str. numatytų nusikaltimų objektyviosios pusės požymius.

Kolegijos nuomone, tokia apygardos teismo išvadą yra nepagrįsta. Teismas, perkvalifikuodamas R. K. veiksmus iš BK 150 str. 4 d. į BK 153 str., neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintoje Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje nurodytus išaiškinimus. Minėtoje apžvalgoje nurodyta, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdais objektyviai suprantamas kaip skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, būtent: oraliniu, analiniu būdu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu – masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan. Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 5 punkte išaiškinta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 straipsnius tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie požymiai yra alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Apygardos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo R. K. grasinimus nukentėjusiajai niekam neprasitarti apie kaltininko seksualinio pobūdžio veiksmus vertinti kaip BK 150 str. numatytų nusikaltimų sudėties alternatyvų požymį - grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nes grasinama buvo ne turint tikslą įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą, bet siekiama įbauginti nukentėjusiąją, jog pastaroji niekam nepasiskųstų apie jo seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, ir R. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 153 str. kaip mažamečio asmens tvirkinimą.

Iš tikrųjų iš nukentėjusiosios J. G. parodymų matyti, kad nuteistasis R. K. atlikdamas prieš ją seksualinio pobūdžio veiksmus, grasino nukentėjusiajai, sakydamas, kad užmuš, jei ji kam nors pasakys, kad jis prie jos lindo (t. 1, b.l. 71-73), t. y., jis grasindamas nukentėjusiajai siekė ne palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, o turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiąją, kad ši niekam nepasiskųstų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BK 150 str. sudėties požymio – grasinimo panaudoti fizinį smurtą, visiškai neaptarė ir nevertino kito BK 150 str. numatyto alternatyvaus ir nuteistajam R. K. inkriminuoto BK 150 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymio - pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose” 10 punkte teismams yra išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Taip pat minėtame nutarime nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji J. G. nusikaltimų padarymu metu buvo mažametė, jai buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Teismo psichologinės ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. , atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus bei situacijos turinį, galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, bet jų reikšmės negalėjo suprasti, nes nesupranta tokių veiksmų socialinių, moralinių bei psichologinių pasekmių(t. 1, b. l. 108-109). Nukentėjusioji J. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji du kartus nakvojo A. S. bute, kuriame kartu nakvojo ir R. K. Pirmą kartą, t.y. 2005 m. kovo mėn., jai miegant pas A. S. , R. K. išsirengė nuogai, bandė paėmęs jos ranką uždėti ant savo lytinio organo, o jai atitraukus ranką, pats lietė savo lytinį organą, paskui glostė jos šlaunis, krūtinę, bandė atsegti jai kelnių užtrauktuką, bet ji ranka tvirtai laikė užspaudusi užtrauktuką ir jis neatsegė. Po to R. K. bandė ją užgulti, bet ji pastarąjį nuspyrė ir jis nukrito ant grindų (t. 1 b.l. 71-73). Antrą kartą - 2005 m. balandžio 1-2 d., jai vėl nakvojant pas A. S., R. K. nusismaukė savo kelnaites, uždėjo jos ranką ant savo lytinio organo ir jį glostė, kol iš jo organo išbėgo baltas skystis, kurį jis nusišluostė skuduru. Paskui ji užmigo ir pabudo nuo to, kad R. K. glostė jai kojas, rankas, krūtinę, lytinius organus per kelnes, bandė užgulti, bet ji jį nustūmė. Kolegijos nuomone, visi šie nuteistojo R. K. veiksmai rodo, kad jis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės ir mieguistumo, siekė ne tvirkinti mažametę J. G. , o turėjo tikslą tenkinti savo lytinę aistrą.

Iš nukentėjusiosios J. G. aukščiau aptartų parodymų matyti, kad ji priešinosi tokiems nuteistojo R. K. veiksmas (tvirtai laikė užspaudusi užtrauktuką, kad nuteistasis jo neatsegtų, nuteistajam bandant uždėti jos ranką ant savo lytinio organo ją atitraukė, o bandant nuteistajam ją užgulti – jį nustūmė). Teismo psichologinės ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusioji, būdama mažamete ir nesuprasdama seksualinių veiksmų esmės, ribotai galėjo priešintis kaltininkų veiksmams (t. 1, b. l. 108-109). Taigi, nukentėjusiosios J. G. parodymais, teismo psichologinės ekspertizės išvadomis nustatyta, kad nukentėjusioji priešinosi R. K. veiksmams ir nedavė jam sutikimo lytinei aistrai tenkinti ir juo labiau nerodė iniciatyvos. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis lietė nukentėjusiosios kojas, rankas, krūtinę ir lytinius organus, jai miegant. Ši aplinkybė – nukentėjusiosios miegas taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios bejėgiškai būklei.

Kolegija, įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad R. K. tiek 2005 m. kovo mėn. epizode, tiek ir 2005 m. balandžio 1-2 d. epizode tenkino lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja J. G. prieš jos valią pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir mieguistumo, todėl nuteistojo R. K. veiksmai nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu abiejuose epizoduose perkvalifikuojami iš BK 153 str. į BK 150 str. 4 d.

Dėl nuteistojo V. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Kolegijos nuomone, nepagrįsta yra ir apygardos teismo išvada, kad nuteistojo V. P. veiksmai atlikti nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu 2005 m. kovo 29-30 d. bei 2005 m. balandžio 12-13 d. atitinka nusikalstamos veikos – mažamečio asmens tvirkinimo sudėtį.

Apygardos teismas pripažino nustatytomis aplinkybėmis, kad 2005 m. kovo 29-30 d. V. P. ne tik glamonėjo nukentėjusiosios krūtinę, rankas ir šlaunis, demonstravo mažametei savo lytinį organą, bet ir pirštais dirgino nukentėjusiajai tarpvietę. Taip pat teismas laikė nustatytomis aplinkybėmis, kad V. P. 2005 m. balandžio 12-13 d. naktį pirštu dirgino nukentėjusiosios lytinius organus. Tačiau apygardos teismas abiem atvejais padarė išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimo teiginiai, jog V. P. dirgino nukentėjusiosios išeinamąją angą ir makštį įkišęs ten pirštus, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų jautusi skausmą minėtų veiksmų atlikimo metu, ir nėra akivaizdžiai matomų specifinių jos kūno sužalojimų. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintoje Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje nurodyta, kad pagal BK 150 straipsnį kvalifikuotinos ir tokios kaltininko veikos, kai jis tenkina lytinę aistrą kišdamas pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą.

Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad 2005 m. kovo 29-30 d., jai miegant kartu su V.P., ji pabudo pajutusi, jog V. P. bando kažką kišti jai į išeinamąją angą, ir jai skaudėjo užpakalio angą ir truputį makštį. Kitą dieną ji pajuto skausmą makšties ir išeinamosios angos srityje (t.1 b.l. 71-73). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas parodė, kad įvedus pirštą žmogui į analinę angą, esant jam sąmoningoje būklėje, jis visuomet jaustų skausmą. Taip pat ekspertas parodė, kad miegant žmogus yra sąmoningas ir dėl skausmo pabunda (t.3, b.l. 132). Ši teismo medicinos eksperto išvada patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad V. P. jai kažką kišo į išeinamąją angą ir makštį ir ji pajutusi skausmą pabudo. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Esant aukščiau aptartiems įrodymams, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis V. P. padarė intervenciją į nukentėjusiosios makštį ir išeinamąją angą. Todėl nuteistojo V. P. nusikalstama veika šiame epizode perkvalifikuojama iš BK 153 str. į BK 150 str. 4 d.

Taip pat nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad V. P. 2005 m. balandžio 12-13d. naktį pirštu dirgino nukentėjusiosios lytinius organus. Nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji 2005 m. balandžio 12-13 d. naktį prabudo pajutusi, kad V. P. jai liečia kirkšnis. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 843/05(03) konstatuota, kad apžiūrėjus J. G. makšties prieangyje - ties mergystės plėvės pagrindu rasta žiedo formos kraujosruva, kuri susidarė spaudžiant šią sritį kietu buku daiktu. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas spaudžiant pirštą ties nukentėjusiosios mergystės plėve. Teisme ekspertas parodė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2005 m. balandžio 12-13d. naktį, ir kad nuo skausmo, kurį gali sukelti piršo kišimas į makštį ar analinę angą, asmuo prabunda. Taip pat ekspertas parodė, kad rastas pas nukentėjusiąją J. G. sužalojimas rodo, kad poveikis į šią vietą nebuvo švelnus, sukėlė sužalojimą ir skausmą. Kolegijos nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad V. P. kišo pirštą nukentėjusiajai į makštį jai miegant, nuo ko ji pabudo, ir jau jautė, kaip V. P. liečia jos kirkšnis. Tokiu būdu aptartais įrodymais nustatyta, kad V. P. savo lytinę aistrą tenkino prieš miegančią mažametę, todėl jo veiksmai vertinami kaip savo lytinės aistros tenkinimas, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl nukentėjusiosios mažametystės ir mieguistumo ir jo veika šiame epizode perkvalifikuojama iš BK 153 str. į BK 150 str. 4 d.

Kolegija, skirdama nuteistiesiems bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., kurie reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistųjų padaryti nusikaltimai yra labai sunkus (BK 11 str. 5 d.), padaryti prieš mažametę nukentėjusiąją. Jų padarytų nusikaltimų pasekmės yra sunkios, dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų mažametei nukentėjusiajai padaryta didelė moralinė trauma ir sunkiai pataisoma žala pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Nuteistieji padarė nusikaltimus iš žemų paskatų – tenkindami savo lytinę aistrą. Abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo R. K. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jis 2005m. balandžio 1 – 2 d. epizode, seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Iš nuteistąjį R. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis yra recidyvistas, sistemingai daro nusikaltimus, jau 4 kartus yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, yra narkomanas, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją įtardamas, kad serga ŽIV ir rizikuodamas seksualinių veiksmų metu užkrėsti mažametę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistajam R. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, parenkant jų dydį artimą sankcijos vidurkiui.

Iš nuteistąjį V. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jo teistumai išnykę, jis serga koronarine širdies liga (t. 2, b.l. 143). Tačiau V. P. , būdamas pakankamai solidaus amžiaus, ryžosi labai sunkiems nusikaltimams prieš mažametę mergaitę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pasisakydamas baigiamosiose kalbose, jis niekinančiai ir nepagarbiai pasisakė apie mažametę nukentėjusiąją, nurodė nepatikrintas ir mažametę kompromituojančias aplinkybes. Kolegija tokį V. P. elgesį vertina jį neigiamai charakterizuojančiu. V. P. skirtina laisvės atėmimo artima sankcijos vidurkiui bausmė.

Bausmės abiem nuteistiesiems subendrinamos BK 63 str. 1 ir 4 d. nuostatomis, t.y. dalinio sudėjimo būdu, kadangi jų padaryti nusikaltimai nesiskiria pagal savo pavojingumą ir priskiriami toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. P. padarė labai sunkius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę jam skiriama atlikti pataisos namuose.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas R. K. apeliaciniu skundu prašo objektyviai išnagrinėti jo skundą ir priimti nešališką sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Apelianto skundas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nustatyta, kad R. K. du kartus – 2005 m. kovo mėn. ir 2005 m. balandžio 1 - 2 d., seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją J. G. . Jo kaltės seksualiai prievartavus mažametę J. G. įrodyta nukentėjusiosios J. G. , nukentėjusiosios J. I. , liudytojų L. B. , V. G. , R. G. parodymais, teismo medicinos specialisto ir psichiatrinės, psichologinės ekspertizės išvadomis ir kita bylos medžiaga.

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino mažametės nukentėjusiosios J. G. parodymus. Nukentėjusioji dėl R. K. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų – seksualinio prievartavimo, davė nuoseklius parodymus. Jos nurodytos aplinkybės patvirtintos nukentėjusiosios J. I. , liudytojų L. B. , V. G. , R. G. parodymais ir kitais įrodymais. Nors apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojų, kurie patys įvykio nematė, o apie įvykį žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimų, parodymais, tačiau teismo psichologinės ekspertizės metu nenustatyta, kad J. G. būtų linkusi fantazuoti apie patirto įvykio aplinkybes, jos parodymai pakankamai konkretūs ir realistiški (t.1 b.l. 108-109). Todėl nėra pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiosios J. G. parodymais.

Neteisus yra apeliantas, teigdamas, kad teismas ignoravo liudytojos A. S. , kuri yra buto, kuriame miegojo J. G., šeimininkė parodymus. Liudytoja A. S. buvo apklausta pirmosios instancijos teisme ir teismas vertino jos parodymus, sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais.

Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas tik dėl vieno J. G. tvirkinimo epizodo, t.y. dėl jos tvirkinimo 2005 m. balandžio 1-2 d. naktį, o apie tai, jog jis yra įtariamas dar ir dėl kito J. G. tvirkinimo epizodo – 2005 m. kovo mėn., suprato tik teismo metu.

Šis apelianto skundo argumentas neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos duomenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie įtarimą dėl abiejų apelianto minimų epizodų jam buvo įteiktas 2005 m. rugsėjo 1 d., jis pranešimą gavo pasirašytinai, pranešimą taip pat pasirašė ir apelianto gynėjas (t. 2, b.l. 87-89). Be to, baigiant ikiteisminį tyrimą, apeliantas ir jo gynėjas susipažino su visa bylos medžiaga ir jokių pretenzijų nepareiškė (t.2, b.l. 165).

Apeliantas neigia 2005 m. kovo mėnesį atlikęs tvirkinamuosius veiksmus su J. G. ir nurodo, kad jo tuo metu nebuvo Klaipėdoje.

Šios apelianto nurodytos aplinkybės buvo tirtos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir teismas padarė išvadą, jog šis nuteistojo aiškinimas neprieštarauja teismo nustatytam nusikaltimo padarymo laikui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nepavykus nustatyti tikslaus nusikaltimo padarymo laiko, pagal nukentėjusiosios J. G. parodymus buvo nustatyta, kad pirmas nuteistojo R. K. nusikaltimas prieš nukentėjusiąją buvo padarytas kovo mėn., bet ne vėliau kaip kovo 27 d. Apeliantas nurodo, kad jis iš N. Akmenės į Klaipėdą grįžo kovo mėn. pabaigoje, taigi nuteistojo aiškinimas neprieštarauja teismo nustatytam nusikaltimo padarymo laikui. Apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis atvyko iš N. Akmenės į Klaipėdą kovo 28 – 30 d., kolegija vertina, kaip apelianto gynybos versiją.

Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusioji niekam nesakė apie jos tvirkinimą. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, bijodama močiutės ir įtakota savo tėvo. Šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiajai įvykio metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K. nukentėjusiajai grasino, kad jei ji kam nors papasakos apie jo veiksmus atliktus jos atžvilgiu, jis ją užmuš. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusioji bijojo savo močiutės, kuri ją bausdavo už pabėgimus iš namų, todėl visiškai tikėtina, kad ji bijodama močiutės, nepasakojo jai apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji apklaba apeliantą, įtakota močiutės ar savo tėvo. Priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios motina V. G. mėgino paveikti dukrą – nukentėjusiąją J. G. ir R. G. , kad šie pakeistų parodymus nuteistojo R. K. , kuris buvo jos draugas, naudai.

Apelianto skunde esantys samprotavimai apie mažametės nukentėjusiosios neva tai nepadorų gyvenimo būdą ( kad ji bėgdavo iš namų, miegojo dar ir pas V. P. ) yra atmestini. Nukentėjusiajai J. G. nusikaltimų padarymo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, jos asmenybė dar nesusiformavusi. Kolegijos nuomone, apeliantas, būdamas suaugęs žmogus, pats piktybiškai naudojosi nepalankiomis nukentėjusiosios gyvenimo aplinkybėmis.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis beveik 11 metų vartojo opijatus ir kitokius narkotikus ir tai jam sukėlė impotenciją, todėl jis negalėjo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nukentėjusiosios nurodytus tvirkinimo veiksmų. Tačiau byloje nustatyta, jog nuteistasis R. K. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja J. G. kitokio fizinio sąlyčio būdu, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis yra impotentas, neturi jokios reikšmės.

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis serga ŽIV ir yra recidyvistas. Apeliantas pažymi, kad jis nėra pripažintas recidyvistu.

Aplinkybė, kad apeliantas žinodamas, kad serga ŽIV, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją yra jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Kaltininko asmenybė yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Taip pat neteisus yra apeliantas, nurodydamas, kad jis nėra recidyvistas. Recidyvistu pripažįstamas asmuo, kuris būdams teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad R.K. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiems teistumams, vėl padarė du labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl jis pagrįstai teismo nuosprendyje įvardintas recidyvistu.

Tesėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto skundo argumentus, pagrindo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuteistojo R. K. skunde nurodytais motyvais, nenustatė, todėl nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti:

R. K. nusikalstamą veiką iš BK 153 str. (dėl 2005 m. kovo mėn. epizodo) perkvalifikuoti į BK 150 str. 4 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 metams; jo nusikalstamą veiką iš BK 153 str. (dėl 2005 m. balandžio 1–2 d. epizodo) perkvalifikuoti į BK 150 str. 4 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams.

V. P. nusikalstamą veiką iš BK 153 str. (dėl 2005 m. kovo 29-30 d. epizodo) perkvalifikuoti į BK 150 str. 4 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 metams 3 mėnesiams; jo nusikalstamą veiką iš 153 str. (dėl 2005 m. balandžio 12-13 d. epizodo) perkvalifikuoti į BK 150 str. 4 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 metams. V. P. bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.