Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. atstovo advokato T. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2012-06-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­las pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 2 d. dėl to, kad jis, kartu su V. K. 2012-06-11 20.30 val. medžiotojų bū­relio (duomenys neskelbtini) me­džioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, netu­rė­damas teisės medžioti, neteisėtai medžiojo – buvo su ginklu, neįdėtu į dėklą, ir šiais savo veiks­mais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 16.2 p., 24.1 p., 24.2. p., 58.1. p., 58.2. p., 58.3 p., 58.6. p., už ką Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vyres­nio­jo specialisto A. P. 2012-06-29 nu­ta­ri­mu Nr. 54 AM 081672 nubaustas atėmimu tei­sės me­džioti vieneriems metams.

Pagal K. S. skundą Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu panaikino Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros 2012-06-29 nutarimą ir priėmė naują nutarimą – K. S. nubausti pagal ATPK 85 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su V. K. 2012-06-11 20.30val. medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, neturėdamas teisės medžioti, neteisėtai me­džiojo – K. S. turėjo ginklą, neįdėtą į dėklą, ir šiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 16.2. p., 58.2. p., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą vie­ne­riems metams. Teismas nepakeitė iš esmės nustatytų pažeidimo objektyvių aplinkybių, tik ištaisė agen­tūros neteisingai atliktą K. S. pažeidimo teisinį įvertinimą, tai yra, patikslino ad­ministracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus Medžioklės taisyklių punktus. Šis admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo trūkumas nekliudė išnagrinėti K. S. skundą teisme ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

K. S. atstovo advokato T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Tiriamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 2 d. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Medžioklės tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Medžioklės taisyklės. Protokole ir skundžiamame apy­lin­kės teismo nutarime nurodyta, kad K. S. pažeidė Medžioklės tai­syklių 16.2. p. ir 58.2. p. rei­ka­la­vi­mus. Taisyklių 16.2. p. nustatyta, kad medžioklės metu pri­valoma turėti ga­liojantį medžioklės lapą. 58.2. p. nustatyta, jog drau­džia­ma būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais me­džioklės įrankiais ar me­džiok­lės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asme­nims be būtinų ar teisingai už­pil­dytų medžioklės dokumentų.

Apeliantas savo skunde nepagrįstai nurodo, kad byloje neįrodytas ATPK 85 str. 2 d. objektyviosios pusės požymis – medžiojimas. Tokia jo pozicija nepagrįsta ir štai dėl ko.

Teismas akcentuoja, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pa­žei­dimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai iš­aiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais jų įvertinimo pakankamumo ir patikimumo aspektais būdu (ATPK 256 str., 257 str.). Sutinka­mai su ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įro­dymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos ap­linkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nusta­tytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu fak­to­riumi – vidiniu įsitikinimu. Šioje byloje apylinkės teismas atsižvelgė į liudytojų parodymus, įvy­kio aplinkybes bei pagrįstai kritiškai įvertino paties K. S. teiginius, liudytojų M. V., I. B. S., S. Š. parodymus.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad medžioklės plo­tų naudotojai turi teisę saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, gausinti juos, gerinti me­džio­jamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Medžiotojai R. A. M., V. A., V. Š. yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) nariai, turintys teisę saugoti savo medžioklės būrelio plo­tus. Teismo posėdžio metu šie liudytojai pakankamai detaliai apibūdino įvykio ap­linkybes. Me­džiotojų ir aplinkos apsaugos pareigūno parodymai nuoseklūs, atitinka nustatytai lo­ginei įvykių se­kai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Medžiotojas R. A. M. 2012 m. birželio 11 d. 20:30 valandą, medžio­da­mas me­džiok­lės būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, iš bokštelio pamatė kelyje sustojusį len­gvąjį automobilį, iš kurio išlipo du asmenys, kurie per lauką nusėlino miško link. Liu­dytojas per žiūronus atpažino K. S. ir V. K., matė, jog K. S. ran­ko­se nešėsi graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu, o V. K. nešė ginklo dėklą. Pagal tai, kaip K. S. laikė ginklą, liudytojas sprendė, kad ginklas paruoštas šau­ti ir vyksta medžioklė sėlinant. Liudytojas V. A. per žiūronus pastebėjo du as­me­nis, sėlinančius lauku. Kadan­gi tie asmenys nebuvo užregistruoti medžioklės lape, sprendė, kad tai brakonieriai. Apie 22.30 valandą liudytojas R. A. M. ir V. A. išėjo ant kelio ir kartu su atvykusiu V. Š. ėmė laukti brakonierių. K. S. ir V. K., pa­ma­tę medžiotojus, puolė slėptis į kviečių lauką. Medžiotojams vejantis K. S. nusiavęs batus su ginklu ba­sas pabėgo, V. K. buvo sulaikytas. Kaip matyti, abu bra­ko­nieriai buvo pastebėti dar švie­siu paros metu – 20.30 val., todėl nėra pagrindo abejoti, kad jie galėjo būti neatpažinti. Būtent iš šių liudytojų parodymų viseto susiformuoja konkreti bei nuo­sekli įvy­kių seka. Byloje nenustatytos aplinkybės (teisme jų nenurodė ir pats administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo), leidžian­čios manyti, kad šių liudytojų ir K. S. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai jį apkalbėti. Liudytojų parodymai nėra prielaidos ar spė­liojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klau­si­mą. Nedideli neatitikimai šių liudy­to­jų paaiš­ki­ni­muo­se ir parodymuose yra natūralūs, jie nėra esminiai ir negali būti pagrindu netikėti ar abejoti šiais liudytojais ir atmesti jų pa­ro­dymus.

Apylinkės teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, visų teismo posėdyje apklaustų liu­dy­tojų parodymus, argumentavo dėl ko liudytojai M. V., I. B. S. ir S. Š. galėjo būti šališki, ir nesivadovavo jų parodymais. Teismas pagrįstai darė teisingą išvadą ir kons­tatavo, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad K. S. 2012-06-11 20.30 val. medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, neturėdamas teisės medžioti, neteisėtai medžiojo, jis buvo su ginklu, neįdėtu į dėklą.

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad nėra nustatyta pažeidimo vieta, nes by­lo­je nėra pagrindžiančių dokumentų, jog įvykis buvo medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plo­tuose. Šių dokumentų teismo posėdžio metu asmuo nereikalavo ir ginčo dėl įvykio vietos nebu­vo. Šiuo aspektu pažymima, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti su­renkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios ins­tancijos teismui pakako byloje surinktų įrodymų padaryti neabejotinai išvadai, kad K. S. medžiojo be medžioklės lapo. Teismas įvertino, kad medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) me­džioklės plotų vieneto teritoriją patvirtinančių dokumentų trūkumas neturi esminės reikš­mės bylos išnagrinėjimui. Byloje pažeidimo vietą patvirtina administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­las, liudytojai medžiotojai R. A. M., V. A., V. Š., medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) nariai, kurie teisme patvirtino, kad vyko medžioti į savo medžioklės plotus. Būtent šioje teritorijoje buvo pas­te­bėti medžiojantys (sėlinant su medžiokliniu ginklu rankose) K. S. su V. K.. Pagal tai, kaip K. S. laikė ginklą, nekilo abejonių, kad ginklas paruoštas šauti ir vyks­ta medžioklė.

Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad administracinio teisės pažei­di­mo protokole ir apylinkės teismo nutarime nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, neap­ra­šy­ta ATPK 85 str. 2 d. numatyto pažeidimo esmė.

Kaip aukščiau minėta, K. S. inkriminuoto pažeidimo norma yra blanketinė. In­kri­minuotus Medžioklės taisyklių punktus, kaip ir visas Medžioklės taisykles, K. S. privalo žinoti kaip ir kiek­vienas medžiotojas. Inkriminuotieji Medžioklės taisyklių punktai nustato impe­ra­ty­vius reikalavimus medžiok­lėje dalyvaujantiems asmenims. Medžioklės taisyklių 16 p. nus­tato, kokius dokumentus privaloma turėti medžioklės metu, o Taisyklių IX skirsnio 58 p. nustato, kokia su medžiokle susijusi veikla yra draudžiama. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime pakankamai aiškiai ir su­pran­tamai suformuluota kaltinimo pagal ATPK 85 str. 2 d. esmė. Šiuose procesiniuose dokumentuose detalus aiškinimas kokias funkcijas turi vykdyti medžioklėje dalyvaujantis asmuo, būtų perteklinis ir nėra privalomas. Todėl šio apeliacinio skundo argumento apy­gardos teismas taip pat nepriima.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad K. S. veiksmai atitinka ATPK 85 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Nėra pa­grin­do abejoti teismo nešališkumu, o ir pats apeliantas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko, jo manymu, byla išnagrinėta šališkai. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuta­ri­mas paliekamas nepakeistu, o K. S. atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. atstovo advokato T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.