Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Marijonos D. K. ieškinį R. K. dėl žemės nuomos mokesčio skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu, M. D. K. ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai.

Byloje buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.

Liudytojas R. K., ieškovės sūnus parodė, kad jis dalyvavo tariantis ieškovei ir atsakovui dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sąlygų. Ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad už ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomą, atsakovas mokės 1 000 Lt. Liudytojas nebuvo įgaliotas ieškovės, spręsti dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo valdymo ir naudojimo sąlygų nustatymo, bei sandorių trečiaisiais asmenimis sudarymo.

Liudytojas A. S. – Antalieptės seniūnas parodė, kad liudytojas R. K. jam yra sakęs, jog atsakovas netinkamai vykdo su ieškove sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygas ir nesumoka ieškovei žemės nuomos mokestį.

Liudytoja R. K. – atsakovo anūkė parodė, kad 2016 m., ji dalyvavo atsakovo ir jai nežinomo asmens pokalbyje dėl naudojimosi žeme sąlygų. Liudytojai nežinoma, su kokiu asmeniu ir dėl kieno žemės naudojimosi sąlygų, atsakovas kalbėjo. Pokalbyje dalyvavęs liudytojai nežinomas asmuo, atsakovui leido naudotis žeme. Kokios naudojimosi žeme sąlygos buvo nustatytos, liudytojai taip pat nežinoma.

Pagal žemės nuomos sutartį, viena šalis įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu, atsakovas pripažino, kad jam buvo perduotas naudoti, ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Atsakovas nesutiko, kad už naudoji-mąsi ieškovei priklausančius žemės sklypu, tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, mokėti žemės nuomos mokestį. Iš šių aplinkybių seka, kad atsakovas laiko, jog su ieškove buvo sudaręs neatlygintiną susitarimą, naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus(CK 179 str. 1 d).

Ieškovė, pagrįsdama ieškinį, pateikė žemės sklypo nuomos sutartį/b.l.3/. Sutarties šalimis nurodyti ieškovė ir atsakovas. Atsakovas nurodė, kad jis šios sutarties nesudarė, o ties jo pavarde esantis parašas yra ne jo. Teismo posėdžio metu, atsakovui buvo pasiūlyta, atlikti pateiktos sutarties įrašų ir parašų tyrimą (ekspertizę). Atsakovas atsisakė atlikti nurodytą tyrimą. Nesutikdamas su ieškiniu, bei nurodydamas, kad ieškovės pateiktos žemės nuomos sutarties nesudarė, atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovės pateiktą žemės nuomos sutartį negaliojančia. Tokius atsakovo veiksmus, teismas vertina kaip procesinį nebendradarbiavimą, dėl kurio teismas negali spręsti apie ieškovės pateiktos žemės nuomos sutarties įrašų nepagrįstumą ar neteisėtumą. Nesant ginčo dėl ieškovės pateiktos žemės nuomos sutarties galiojimo(pripažinimo negaliojančia), ir tai patvirtinančių įrodymų, ji yra laikytina galiojančia. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį nepagrįsti įrodymais. Tokius atsikirtimus, teismas vertina kaip atsakovo siekimą išvengti prievolės įvykdymo. Tokiais savo veiksmais, šiuo atveju neveikimu, atsakovas iš esmės pripažino, kad buvo sudaręs su ieškove žemės nuomos sutartį. Šį faktą patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. K., kuris parodė, kad dalyvavo ieškovei ir atsakovui tariantis dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų. Liudytojas patvirtino, kad ieškovė tarėsi su atsakovu dėl jai priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Pokalbio metu, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, atsakovas sumokės 1 000 Lt (289 Eur). Tariantis dėl sutarties sąlygų, nebuvo jokios kalbos apie neatlygintiną naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, atsakovas nesumokėjo ieškovei žemės nuomos mokesčio. Apie tai, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove, liudytojas R. K. yra sakęs Antalieptės seniūnui, liudytojui A. S.. Teismo posėdžio metu, liudytojas A. S. patvirtino, kad yra kalbėjęs su R. K., kuris sakė, jog atsakovas vengia sumokėti žemės nuomos mokestį ieškovei. Teismo posėdžio metu, atsakovas patvirtino, kad liudytojas R. K. neturi pagrindo teikti neteisingus ar melagingus parodymus. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. K. ir A. S. parodymais, juos laiko patikimus todėl vadovaujasi jais šioje byloje.

Byloje apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji dalyvavo atsakovui kalbantis su jai nežinomu asmeniu dėl naudojimosi žeme. Liudytoja negalėjo konkrečiai nurodyti dėl kieno žemės naudojimo, kokiomis sąlygomis, kada ir su kuo, tarėsi atsakovas. Šios liudytojos parodymus teismas laiko abstrakčius, nepatikimus, todėl jais nesivadovauja.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta, ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuo-mos sutartis.

Pateiktoje žemės sklypo nuomos sutartyje, nors ir ne 4 p., bet žemiau, yra įrašas - 1 tūkstantis. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai yra atsakovui išnuomoto žemės sklypo nuomos mokesčio dydis. Atsakovui neginčijant ieškovės pateiktos žemės sklypo nuomos sutarties, teismas laiko įrodytu, kad už ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomą, atsakovas turėjo sumokėti 1 000 litų – 289 Eur. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei, jai priklausančio žemės sklypo nuomos sutartimi nustatytą nuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė sumokėjo 16 Eur žyminį mokestį. Ieškinį pilnai patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje buvo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš R. K. 289 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, M. D. K..

Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., priteisti iš R. K. 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. K. 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, M. D. K..

Priteisti iš R. K. į valstybės biudžetą, 18,27 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.