Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2014-04-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą remiantis BK 92 straipsnio 2 dalimi atidedant 3 metams kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, laikotarpyje nuo 2014-12-09 14:00 val. iki 2014-12-22 15:00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaužęs tamsaus kambario, priklausančio R. A., durų staktą, 5 eurų vertė, ir sugadinęs durų spyną 25 eurų vertės, įsibrovė į minėtą kambarį, iš kurio pagrobė R. A. priklausančius daiktus, o būtent – 2 vnt. pagalvių „Dormeo“, kurių 1 vnt. vertė 22,50 eurų, bendra vertė 45,00 eurai, vaizdo grotuvą „VIDO“, kurio vertė 45,00 eurai, vaizdo grotuvą, kurio vertė 30 eurų, tokiu būdu pavogė R. A. turtą 125 eurų vertės, tuo padarydamas R. A. 150 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais B. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis B. K. paaiškino, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, prisipažįsta iš dalies padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad buvo namie, išlaužė sandėliuką ir iš jo išnešė dvd, kurį pardavė. Jiems priklauso du kambariai, o trečią kambarį nusipirko kitas asmuo, kuriam priklauso ir tamsus kambariukas. B. K. su atsuktuvu išlaužė spyną ir išnešė daiktus – 2 Dormeo pagalves, dvd grotuvą, muzikos centrą, tačiau monitoriaus ,,Flatron“ ten nematė. Kambariuke buvo spausdintuvas ir dar kažkas, bet monitoriaus nebuvo. Daiktus pardavė draugams, o pinigus išleido. Viską pardavė už 100 Lt draugui, kurio vardo neprisimena. Šitas įvykis buvo 2014 m. prieš Kalėdas. Daiktus išnešė per vieną kartą. Kai laužėsi į kambarį sugadino staktą ir spyną. Kaimynas daiktų pasigedo po įvykio praėjus 2 savaitėms. Buto durys yra rakinamos, todėl kažkas kitas ateiti į butą ir apvogti negalėjo. Po vagystės duris uždarė ir jas prirakino. Bute kaltinamasis gyvena su mama. Per tas dvi savaites jame daugiau niekas nesilankė. Savo elgesį vertina blogai, daiktus paėmė dėl to, kad reikėjo pinigų laisvalaikiui. Su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 20,24).

Apklaustas kaip nukentėjusysis R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad B. K. ir R. K. yra jo buto kaimynai. Nukentėjusysis minėtame bute negyvena, atvažiuoja tik kartą per mėnesį, kad sumokėtų mokesčius už butą. Prieš Kalėdas rado išlaužtas duris ir išneštus daiktus: 2 pagalves, monitorių, 2 dvd. Kad dingo monitorius iš karto nepastebėjo, tai pastebėjo vėliau. Nežino, ar jis vienas įsilaužė į tą kambarį, nes pas kaltinamąjį ateina draugų, su kuriais jis girtuokliauja. Monitorius buvo ,,Flatron‘‘ 17 colių, plonas. Kai buvo policijoje dėl įvykio, parašė pareiškimą, vėliau, kai jį iškvietė dar kartą, jo paklausė, ar trūksta dar kokių daiktų. Tada ir pasakė, kad trūksta monitoriaus. Jo specialiai neieškojo, tiesiog vėliau nuėjęs dar kartą apžiūrėjo, ar trūksta dar kokių daiktų. Teigė, kad buvo nusipirkęs laptopą ir monitorius buvo nereikalingas, todėl jį išnešė į tamsų kambarį. Monitorius nebuvo įpakuotas. Įsibraunant į kambarį buvo išlaužta durų stakta, spyna. Duris sutvarkė gal kovo mėnesį. Kai aptiko vagystę, duris užtrenkė su sena spyna, o kovo mėn. pakabino dar vieną spyną. Durys po įvykio kaip ir buvo užrakintos. Į tamsųjį kambarį, kuriame laikė daiktus, patenkama iš bendro koridoriaus. Jame gali vaikščioti tik tie, kas gyvena. Pašaliniai asmenys negali patekti. Daiktų vertė yra tokia, kaip nurodyta kaltinime.

Kad nėra monitoriaus apstebėjo neužilgo po įvykio. Jis tikriausiai stovėjo ant žemės. Kai prieš Kalėdas atvyko į butą, tamsaus kambario durys buvo uždarytos, nukentėjusysis iš karto nepastebėjo įsilaužimo, įjungė šviesą ir tada pamatė, kad išlaužta durys. Išlaužta stakta ir spyna. Durys buvo neužrakintos, o pridarytos. Kai išvažiavo pareigūnai – duris užtrenkė ir bandė su raktu užrakinti, tačiau to negalėjo padaryti ir spyną prasuko. Taip paliktas duris galima būtų buvę galima išlaužti, tačiau tai būtų pastebėjęs, to nebuvo. Daiktus įvertino ne naujų daiktų kaina, o perpus mažesne kaina. Savo ieškinio reikalavimus palaikė. Žmona gyvena užsienyje, jis išsiskyrė su ja. Ji į butą buvo atvykusi 2015 m. kovo mėn., tada ir sutvarkė spyną. Tas monitorius kambariuke buvo apie metus laiko. Kada jį matė paskutinį kartą, neprisiminė.

Apklausta kaip civilinė atsakovė R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad santykiai su sūnumi ir kaimynu R. A. yra normalūs. Apie įvykį nieko nežino, nes buvo pas savo motiną kaime, kuris yra Vilniaus rajone. Su ieškiniu sutiko iš dalies. Spyna buvo dar jos vyro. Nesutiko su tuo, jog buvo pavogtas monitorius, nes žino, kad kompiuterio ten nebuvo. Mano, kad tuos daiktus galėjo išvežti žmona. Žmona buvo atvažiavusi prieš Naujuosius ir po Naujųjų metų. Pačiame kambariuke nesilankė, bet matė, kokie daiktai ten yra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais ir kitais byloje esančiais, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

2014-12-22 Vilniaus apskrities VPK 6 PK gautas R. A. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. gruodį nuo 09 d. 14 val. iki 22 d. 15:00 val. sulaužius durų staktą buvo patekta į pareiškėjui priklausantį tamsų kambarį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sulaužytų durų vertė 100 Lt. Iš kambario buvo pavogta dvi pagalvės „Dormeo“, kurių vertė 150 Lt, DVD grotuvas VIDO, kurio vertė 150 Lt, DVD grotuvas be pavadinimo 100 Lt vertės. Padaryta žala 500 Lt. Vagyste įtaria savo kaimynus (b. l. 1).

Iš 2014-12-22 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. tamsus kambariukas. Durys rakinamos vidine spyna. Durų stakta prie spynos yra išlaužta. Viduje bendros tvarkos pažeidimų nepastebėta (b. l. 8).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis B. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t.y. įsibrovęs į R. A. priklausančią patalpą iš jo pagrobė dvi pagalves „Dormeo“, kurių bendra vertė 45,00 eur., vaizdo grotuvą „Vido“, 45,00 eurų vertės, vaizdo grotuvą 30,00 eurų vertės. Kadangi įsibraunant į patalpą buvo sugadinta stakta ir durų spyna, bendrai nukentėjusiajam buvo padaryta 150 eurų dydžio žala. Kaltinamasis neprisipažino pavogęs iš nukentėjusiojo kambario monitorių „Flatron“, šioje dalyje jo parodymai yra nuoseklūs. Nukentėjusysis iš karto nepastebėjo, jog yra dingęs ir monitorius, kad kambaryje nėra monitoriaus jis pastebėjo praėjus kuriam laikui po vagystės. Be to, teisme nukentėjusysis nurodė, kad minitorius kambaryje buvo laikomas apie metus laiko, jis neprisiminė, kada paskutinį kartą matė savo daiktą. Minėtu kambariu gali naudotis ne tik nukentėjusysis, bet ir jo sutuoktinė, su kuria jis, kaip teigė teisme, išsiskyręs, tačiau nepasidalinęs turto, todėl įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje dalyje kaltinimas yra nepagrįstas ir monitoriaus „Flatron“ vagystę šalina iš kaltinimo. Visi kiti kaltinime nurodyti B. K. veiksmai yra įrodyti jo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis išlaužė rakinamos nukentėjusiajam priklausančios patalpos duris ir patekęs į ją paėmė kaltinime nurodytus daiktus, todėl jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis B. K. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi nusikaltimo padarymo metu buvo ir dabar B. K. yra nepilnametis, todėl skiriant bausmę taip pat turi būti atsižvelgta ir į BK XI skyriaus numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

B. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, duomenų apie baustumą administracine tvarką nėra, psichiatrijos ligoninėse nėra gydytas, nepilnametis, iki bausmės vykdymo mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, kurioje charakterizuojamas patenkinamai, nurodoma, kad atestuotas iš visų mokomųjų dalykų, tačiau lankomumas nepatenkinamas, mokinys dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamų priežasčių, mokykloje ramus, su kitais mokiniais sutaria (b. l. 46). R. K. šeima Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-01-23 įsakymu Nr. 40-66 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kaltinamasis augo su motina, tėvas miręs, turi jaunesnę seserį, kuriai nustatyta nuolatinė rūpyba vyresnės sesers šeimoje. Motinai trūksta socialinių įgūdžių prižiūrint ir rūpinantis sūnumi, moteris per mažai dėmesio skyrė vaiko ugdymui, auklėjimui, elgesio problemoms, ji neturi įtakos vaiko elgesiui. 2012-10-29 B. K. nustatyta laikinoji rūpyba institucijoje, 2013-04-11 laikinoji rūpyba panaikinta, jaunuolis grąžintas į šeimą. 2015-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi B. K. panaikintas 2014-04-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis nukreiptas į nepilnamečių pataisos namus atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2015-03-31. Kaltinamojo B. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis nusikalto nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam B. K. laisvės atėmimo bausmę.

Byla teisme buvo išnagrinėta apklausus tik proceso dalyvius, jokie liudytojai bylos nagrinėjimo metu apklausti nebuvo. Kaltinamasis šiame procese turėjo teisė į sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau nesutiko dalyje su jam pareikštu kaltinimu. Tokia situacija, kai asmuo iš esmės dėl nepagrįsto kaltinimo netenka teisės į proceso palengvinimą, nėra teisinga, todėl teismas vertina, kad bylos nagrinėjimas atliktas sutrumpinta tvarka ir taiko jam BK 64¹ straipsnio nuostatas skiriant bausmę.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis R. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti 195 eurų dydžio žalą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis su pareikštu ieškiniu sutiko, civilinė atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nurodydama, kad nesutinka, jog buvo pavogtas monitorius „Flatron“. Kadangi teismas iš kaltinimo šalino aplinkybę, jog iš patalpos buvo pavogtas monitorius „Flatron“, todėl ieškinys yra pagrįstas iš daleis ir jo reikalavimai mažintini minėto monitoriaus vertę atitinkančia suma. Tokiu būdu iš kaltinamojo priteistina 150 eurų žalos atlyginimas. Kadangi žalą padarė nepilnametis, todėl subsidiariai jo padarytą žalą turi atlyginti jo įstatyminiai tėvai. Tėvų pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam pasibaigia, kai kaltinamasis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir B. K. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-04-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš daleis pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

R. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 150,00 eurų žalos atlyginimą iš kaltinamojo B. K. bei subsidiariai iš R. K..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.