Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Ritai Poškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. ir dekl. vieta - (duomenys neskelbtini), atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), teistas, paskutiniai kartai:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, nustatant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 35 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi iš dalies tenkintas nuteistojo T. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo ir nustatyta nauja subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė (įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 20 d.);

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pripažintas kaltu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti T. M. subendrintą 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą ir įskaitytą bausmės dalį;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintos bausmės skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmė;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė,

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir T. M. skirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. T. M. 2024 m. sausio 19 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „Douglas LT“ priklausančios parduotuvės „Douglas“ pagrobė kvepalus „Paco Rabanne 1Million Parfum 100 ml.“, kurių vertė 129 eurai, kvepalus „Million Parfum intense 100 ml,“, kurių vertė 139 eurai, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Douglas LT“ turtą, kurio vertė 268 eurai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamojo gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.3. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidaus patalpose. Į pastatą patenkame pro dvejas automatiškai slankiojančias duris, esančias prie kavinės (duomenys neskelbtini). Įėjus į pastato vidų matome daugybę įvairių prekybos parduotuvių. Paėjus į priekį apie 10 metrus į priekį, ir pasukus į kairę bei paėjus apie 50 metrų, kairėje pusėje matome parduotuvę DOUGLAS. Į parduotuvę DOUGLAS patenkame pro atvirą įėjimą. Parduotuvėje DOUGLAS yra pastatomos atviros lentynos bei sieninės atviros lentynos, kuriose sudėtos įvairios parfumerijos bei kitos prekės. Priėjus prie kvepalų prekių lentynos, matosi, kad įvykio vieta pakitusi, lentynos papildytos įvairiomis prekėmis, kitais kvepalais. Apžiūrėjus įvykio vietą matosi, kad parduotuvė DOUGLAS stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. (1t., b.l. 11-23)

3.4. Kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad pateiktas vienas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „IMG_5999 (2).mov“, matomas 01:28 min., trukmės vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas fiksuoją vaizdą esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvės „DOUGLAS“, vidaus patalpų bendrą vaizdą. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje matomas užrašas „01-19-2024 Fri 13:23:55“. Vaizdo įraše fiksuojamas asmenų judėjimas minėtoje parduotuvėje. 13:24:10 val., į parduotuvės patalpas įeina tamsiais drabužiais apsirengęs vyras, kuris kairėje rankoje laiko tamsios spalvos kuprinę. Minėtas vyras prieina prie sieninės atviros lentynos, kur sudėtos įvairios kosmetikos prekės. 13:24:27 val., minėtas vyras iš prekybos lentynos paima 1 vnt., geltonos spalvos dėžutę, kurią įsideda į kuprinę. 13:25:14 val., minėtas vyras paima 1 vnt., geltonos spalvos dėžutę, kurią įsideda į kuprinę. 13:25:20 val., minėtas vyras pasišalina iš parduotuvės praeidamas pro prekybos kasas, nesusimokėjęs už paimtas prekes. Iš viso vyras paėmė 2 vnt., prekių. Vaizdo įrašo pabaiga. (1t., b.l. 45-51)

3.5. Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK veiklos skyriaus tyrėjo D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. DPK VS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „DOUGLAS LT“ parduotuvėje „DOUGLAS“, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 19 d. 12:30 val. įvykdytos vagystės už 268 €. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Pareiškime nurodoma, kad vagystę įvykdęs asmuo yra vyriškos lyties. Peržiūrėjus UAB „DOUGLAS LT“ atsiųstą vaizdo stebėjimo kamerų medžiagą, asmuo buvo atpažintas kaip T. M. gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo yra žinomas iš darbo pobūdžio linkęs daryti nusižengimus bei nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms tikslinga ikiteisminį tyrimą perduoti Kauno apskr. VPK Kauno m. DPK VS proceso grupei. (1t., b.l. 52-54)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

6. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra įrodyta, ji atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi kaltinamasis 2024 m. sausio 19 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „Douglas LT“ priklausančios parduotuvės „Douglas“ pagrobė kvepalus „Paco Rabanne 1Million Parfum 100 ml.“, kurių vertė 129 eurai, kvepalus „Million Parfum intense 100 ml,“, kurių vertė 139 eurai, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Douglas LT“ turtą, kurio vertė 268 eurai. T. M., anksčiau ne kartą teistas už vagystes, neabejotinai suprato, kad vagia daiktus, žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir tai suprasdamas vogė, nes norėjo taip daryti. Taigi, kaltinamasis suvokė, kad veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, kas rodo tyčinę kaltinamojo kaltę. Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

9. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktus). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis psichiatrijos ligų įstaigoje neregistruotas, nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, tačiau pagal specialisto išvadą nėra duomenų, kad kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 49-50).

10. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis oficialiai nedirba, nuo 2017 m. gruodžio 5 d. teistas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais trylika kartų, dar vienas baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu yra neįsiteisėjęs, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinamasis nuo 2017 m. gruodžio 5 d. teisiamas penkioliktą kartą, teismuose nagrinėjama dar ne viena baudžiamoji byla jo atžvlgiu, dauguma padarytų nusikalstamų veikų prieš nuosavybę, tad akivaizdu, kad anksčiau skirtos bausmės, tame tarpe ir realios arešto bei laisvės atėmimo bausmės, jo neatgrasė nuo naujų analogiškų veikų darymo. Kaltinamasis taip pat už vagystes baustas ir administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad sankcijose numatytos kitos bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, kaltinamajam įtakos neturės. Kadangi kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausia bausmės rūšis –bauda, netikslinga, o laisvės apribojimo bausmė neatitinka veikų pavojingumo bei kaltinamojo neigiamos charakteristikos, tokiomis bausmėmis, įvertinus ankstesnius teistumus, skirtų bausmių efektyvumą, nebus pasiekti bausmės tikslai.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - areštą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas.

12. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, asmuo daug kartų teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Juolab bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamajam ne pirmą kartą nuteisiamam arešto bausme, apskritai pagal įstatymą negalimas.

13. Kadangi kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. T. M. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam skirta galutinė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau minėtas baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, todėl bausmės nebendrintinos, o šis klausimas tikslingas spręsti vykdymo procese.

IV. Dėl civilinio ieškinio

15. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

16. Baudžiamojoje byloje UAB „DouglasLT“ pareiškė civilinį ieškinį 268 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis T. M. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

17. Kaltinamajam šioje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė ir ji, kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, neskirtina.

18. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Teismui pripažinus T. M. kaltu dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

21. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 13 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 326,95 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

22. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi nesumokėtų administracinių baudų, į tai, kad kaltinamojo gynėjos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 326,95 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Civilinės ieškovės UAB „DouglasLT“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo T. M. UAB „DouglasLT“ 268 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.