Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-408-966/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
1S-408-966/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44471-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Svetlana Jurgaitienė, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-408-966/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44471-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. (V. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis panaikinta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis pakeistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. spalio 16 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis baustas drausmine tvarka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir nuo paskutinio vertinimo pakilo, taip pat atsižvelgė į likusios bausmės trukmę ir sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi V. M. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmetė. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, jame nurodytos visos sprendimui priimti svarbios aplinkybės. Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina išvadą, kad ženkli nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima. Teismas sutiko su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad visumą nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

4. Nuteistasis V. M. prašo: išsamiai išnagrinėti skundą, jį tenkinti; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą.

4.1. Skunde teigiama, kad nutartis yra neobjektyvi, šališka ir neteisinga. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad visas BVK 157 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas atitinka, o BVK 158 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos. Šiuo atveju netaikant lygtinio paleidimo instituto, netiesiogiai buvo taikytas BVK 158 straipsnis, t. y. netaikomas lygtinis paleidimas. Teismo teiginiai, kad taikoma probacija nepasieks tikslo, yra tik subjektyvi nuomonė ir niekuo nepagrįsti spėliojimai, manymai. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tik nuteistojo praeitimi, o ne elgesį pataisos įstaigoje apibūdinančiomis aplinkybėmis. Praeities vertinimas sudaro pagrindą manyti, kad lygtinio paleidimo teismas netaikys ir ateityje.

4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad pataisos įstaigoje dirba ir kiekvieną mėnesį moka antstoliams, yra motyvuotas dirbti ir užsidirbti, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turi gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės patvirtina materialų lygtinio paleidimo pagrindą.

4.3. Nuteistasis nurodo, kad nors anksčiau ir buvo baustas drausmine tvarka, padarytas pažeidimas yra negaliojantis, nes buvo panaikintas paskyrus paskatinimą už stropų darbą ir gerą elgesį. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ne dėl elgesio, o dėl naujos vertinimo tvarkos, t. y. nuteistojo atžvilgiu buvo padidinti statiniai balai, kurių nuteistasis sumažinti negali. Nuteistasis pažymi, kad deda visas pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius, nes visa apimtimi vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vykdo viską, ko prašo pareigūnai, todėl kyla klausimas, kodėl lygtinis paleidimas netaikomas.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime prašoma V. M. skundą atmesti. Nurodoma, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai nepaneigia teismo nutartyje padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo.

8. Bylos duomenimis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą (gautas notarės patvirtintas 2021 m. kovo 9 d. sutikimas, kad nuteistasis gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neribotą laiką), taip pat galimybę įsidarbinti – nuteistasis pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. patvirtinimą, kad bus priimtas dirbti krovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko socialinius ryšius su motina ir žmona. Nuo 2020 m. spalio 6 d. nuteistasis perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, buvo vieną kartą paskatintas, nuo 2020 m. vasario 10 d. pataisos įstaigoje dirba, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo (dalis priemonių neįvykdytos dėl aplinkybių, nepriklaususių nuo nuteistojo valios). Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, visuma, o ne vien tik teigimai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

9. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo, atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta 108 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką yra aukšta. Taigi esant ne žemai, o aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką, tačiau tokia pažanga vertinamu atveju nenustatyta. Tokią išvadą visų pirma pagrindžia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis per visą bausmės atlikimo laiką. Nuo 2020 m. vasario 3 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo (nuo 109 balų iki 108 balų, nustatytų 2021 m. balandžio 16 d.), tačiau šis 1 balo pokytis bendrame nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir atliktos bausmės dalies kontekste nelaikytinas itin ženkliu, rodančiu akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytą riziką. Nors iš tikrųjų, kaip skunde ir nurodo nuteistasis, paskutinio vertinimo metu rizikos balo padidėjimą sąlygojo ir duomenų iš informacinių sistemų vertinimas, vis tik tam įtakos turėjo paties nuteistojo elgesys – kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis ankstesnių vertinimų metu nurodė klaidinančius duomenis apie narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimą, smurtinį elgesį. Taigi šiuo atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta atsižvelgiant ne tik paties nuteistojo nurodytą informaciją, bet ir į objektyvius duomenis, todėl laikyti Socialinio tyrimo išvadoje nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą ir jo pokytį klaidingu ar neobjektyviu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Išvadą dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie susiję ne tik su praeityje buvusiais faktais (informacija apie teisės pažeidimus), bet ir su sritimis, kurias nuteistasis gali koreguoti: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Tačiau teismui pateiktos medžiagos duomenys (informacija) neteikia pagrindo spręsti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi koreguoti su nustatytais kriminogeniniais veiksniais susijusias problemines sritis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nors ir dirba pataisos įstaigoje, tačiau įgyti išsilavinimą, profesiją ar kvalifikaciją nesiekia, menkina narkotikų vartojimo žalą, neigia alkoholio vartojimo įtaką smurtiniam elgesiui, jokių su žalingu vartojimu susijusių problemų sprendimui skirtų programų nelankė ir iniciatyvos lankyti tokias programas nerodė (nors turimais duomenimis nuteistasis ne kartą teistas už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pats vartojo, nusikaltimus darė būdamas apsvaigęs). Nuteistasis nepastebi, kad vis dar egzistuoja ankstesnės problemos, galinčios neigiamai įtakoti jo elgesį, yra linkęs minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, jį teisinga paaiškinimais, kad vogė dėl to, kad vartojo. Tačiau, kaip minėta, spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą nuteistasis nesistengia. Neįžvelgiamos ir nuteistojo pastangos savanoriškai atlyginti priteistus civilinius ieškinius – nors iš priteistos 32 152,97 Eur sumos šiuo metu atlyginta suma yra 3 983,26 Eur, išskaitymai iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio yra atliekami vykdant priverstinį išieškojimą. Pats nuteistasis savanoriškai ieškinių nedengia motyvuodamas tuo, kad jau ir taip yra atliekamos išskaitos iš darbo užmokesčio. Esant aptartų aplinkybių visumai V. M. skundo teiginiai, kad jis deda visas pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius, atmetami, kaip nepagrįsti.

11. Sutiktina su nuteistuoju, kad tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, vertino ir informaciją apie praeityje buvusį nuteistojo elgesį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius) neabejotinai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali ir kuris yra susijęs su nuteistojo elgesiu praeityje, tačiau su ankstesniais teistumais, kaip ir su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos ir šių aplinkybių vertinimas kitų su pataisos proceso veiksmingumu ar neveiksmingumu susijusių aplinkybių kontekste nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad šiuo atveju informacija apie teisės pažeidimus (nuteistasis pripažintas recidyvistu, teistas daug kartų, daug kartų baustas administracine tvarka) Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip kriminogeninis veiksnys, o kriminalinė istorija įvertinta kaip teikianti pagrindą manymui, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Šį manymą neabejotinai patvirtina ne tik ankstesnių teistumų skaičius (Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis teistas 17 kartų), bet ir tai, kad nuteistajam ne kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalsdavo, taip pat ir lygtinio paleidimo metu, nesilaikė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, nusikalstamos veikos ne vienu atveju susijusios su siekiu neteisėtu būdu gauti pajamų. Polinkį nesilaikyti nustatytų reikalavimų rodo ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu – nors nuteistasis vieną kartą skatintas, tačiau taip pat yra ir baustas. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus tai, kad nuobauda už pažeidimą (uždraustų daiktų turėjimą) paskirta praėjus tik 20 dienų nuo nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę ir tik 4 dienoms po Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo ir Komisijai rekomendavus nuteistajam gerai elgtis, nepažeidinėti nustatytų reikalavimų, spręsti apie nuteistojo teigiamus ir ilgalaikius elgesio pokyčius nėra pagrindo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išskirtinės reikšmės aptartoms, su praeityje buvusiu elgesiu susijusioms, aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų ir faktų kontekste, ir tokiu vertinimu baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo kodekso nuostatų nepažeidė.

12. Skunde teigiama, kad nutartis yra neobjektyvi, šališka ir neteisinga, o netaikydamas lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas netiesiogiai taikė BVK 158 straipsnio nuostatas. Šie skundo teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde V. M. jokių aplinkybių ar faktų, teikiančių pagrindą abejoti jo skundą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu, nenurodė. Vien tai, kad su nuteistojo asmenybe ir elgesiu susijusius duomenis teismas vertino kitaip, nei nuteistais ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nėra ir negali būti pagrindas abejoti teismo nešališkumu, o jokių kitų aplinkybių, rodančių galimą teismo išankstinį nusistatymą ir šališkumą nuteistojo atžvilgiu, aukštesnysis teismas nenustatė. Pasisakant dėl skundo teiginio apie netiesioginį BVK 158 straipsnio nuostatų taikymą atkreipiamas dėmesys, kad BVK 157 straipsnis įtvirtina asmens galimybę būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka visus įstatyme nurodytus kriterijus, tačiau ne besąlyginę teisę būti paleistam lygtinai atlikus įstatyme nustatytą bausmės dalį. Vertinamu atveju V. M. lygtinis paleidimas netaikytas ne dėl to, kad šis institutas jam iš viso netaikytinas pagal BVK 158 straipsnio nuostatas, tačiau nuteistajam neatitinkant BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų – nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. (V. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėSvetlana JurgaitienėJurga Vasiliauskienė