- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-186-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00075-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo R. Š. nubaustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 193² str. 2000 Lt bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Vyresnis tyrėjas 2013 m. sausio 9 d. R. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, dirbdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) pareigose, pažeisdamas 2010-06-08 „Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo“ Nr. XI-883 3.1.2 str., 2010-09-06 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų „Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ II d. „Laužo ir atliekų supirkimo apskaita“ reikalavimus, iš fizinio asmens nupirko automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulą, už kurį klientui sumokėjo 135 Lt, tačiau pinigų išmokėjimo kvito nesurašė, automobilio pirkimo fakto įmonės apskaitoje neužfiksavo, tuo padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193² str.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. Š. pripažino kaltu pagal ATPK 193² str. ir paskyrė 2000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. Š. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nutarime motyvuoja, kad tariamai jo kaltė įrodyta jo rašytiniu paaiškinimu. Tačiau R. Š. su šiuo teismo teiginiu nesutinka, kadangi priešingai, jis paaiškinime nurodė, kad pinigai T. M. nebuvo sumokėti, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai – nebuvo užpildyta pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio kėbulas neįtrauktas į apskaitą, neišmokėti pinigai. Šias aplinkybes norėjo patvirtinti liudytojas A. G., parvežęs kėbulą iš garažo ir kartu su T. M. ir Š. Š. ėjęs į firmos patalpas dėl dokumentų pildymo ir pinigų išmokėjimo. Tačiau teismas kažkodėl net nesvarstė jo prašymo apklausti A. G. liudytoju, tuo grubiai pažeisdamas jo teises. Apelianto teigimu, teismas grįsdamas jo kaltę, taip pat rėmėsi Š. Š. ir T. M. 2012-11-14 duotais parodymais, apklausiant juos įtariamaisiais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie asmenys nurodė, kad jiems įmonė sumokėjo už kėbulą 135 Lt. Įtariamieji abu apklausti būdami sulaikyti ir tą pačią dieną, skirtingai nurodo ir sumokėtą, ir tarpusavyje pasidalintą pinigų sumą, taip pat iš esmės skiriasi jų nurodytos aplinkybės dėl kėbulo pasiėmimo – jie abu patys buvo atvykę į įmonę, pasiūlė pirkti automobilio kėbulą, kuris jų garaže užima vietą, ir kartu su įmonės darbuotoju A. G. nuvažiavo ir pasikrovę, parvežė automobilio kėbulą į įmonės aikštelę. Savo parodymus dėl pinigų sumokėjimo jie netvirtino akistatoje nei su juo, nei su A. G., neaišku, ar juos patvirtins ir teisme. Šioje byloje jie nebuvo apklausti, nors toks prašymas buvo išreikštas. Juo labiau, kad po apklausų jie paaiškino, kad aplinkybę, jog buvo sumokėti pinigai nurodė tik policijos darbuotojų spaudžiami. Todėl, R. Š. nuomone, norint išsamiai administracinio teisės pažeidimo padarymą, yra būtina byloje apklausti Š. Š. ir T. M. Apeliantas pažymi, kad nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o visi nagrinėjant bylą kilę neaiškumai turi būti pašalinti, nesant galimybei pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pasak R. Š., jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, pinigai Š. Š. ir T. M. nebuvo sumokėti, automobilio kėbulas paliktas saugoti įmonėje tik todėl, kad pasibaigus darbo dienai jie žadėjo kitą rytą pristatyti automobilio registracijos dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog R. Š. kaltė įrodyta jo paties rašytiniu paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, kratos protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, sandėlio apskaitos knygos išrašo kopija, Š. Š., T. M. rašytiniais parodymais, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga.
Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra nevertinti, neanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Apskritai pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės, nebuvo apklausiami liudytojai, teismas visiškai nepagrįstai jų neapklausęs, rėmėsi tik jų rašytiniais paaiškinimais.
Be to, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š., tačiau iš bylos medžiagos bei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta, be to byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. Š. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas.
Todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.