- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-695/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- INTERSEROH Scrap
- Pareiškėjas
- IINTERSEROH Scrap
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-695/2013 pagal pareiškėjo IINTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio užsienio arbitraže pareiškimo dienos uždarajai akcinei bendrovei „RESOTA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo užsienio arbitraže dienos. Nurodė, kad pareiškėjas metalo laužo pirkimo sutarčių pagrindu UAB „RESOTA“ atliko avansinius mokėjimus, sumokėjo 80 proc. siekiamo įsigyti metalo laužo kainos. Bendra avansinių mokėjimų suma 940 000 eurų, tačiau sutartyje numatyto metalo laužo UAB „RESOTA“ nepristatė ir atsisakė grąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėjas ketina savo pažeistas teises ginti užsienio arbitraže, tačiau tam, kad būtų pradėtas procesas, būtina surinkti ir išversti į vokiečių kalbą visus rašytinius rodymus, o tai reikalauja daug laiko. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi UAB „RESOTA“ skola yra labai didelė 1 025 598,37 eurų (3 538 314,37 Lt). UAB „RESOTA“, vengdamas prievolės įvykdymo, savo turtą, įskaitant ir metalo laužą, gali perleisti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio užsienio arbitraže pareiškimo dienos tenkino, areštavo UAB „RESOTA“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą parduoti, mainyti įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, ir tik nesant šio turto ar esant jo nepakankamai - areštavo lėšas, priklausančias UAB „RESOTA“, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 1 025 598,37 eurų (3 538 314,37 Lt) sumai, nustatė pareiškėjui INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH 30 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos ieškiniui užsienio arbitraže pareikšti.
Šalies argumentai
UAB „RESOTA“ pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad taikytos priemonės yra neproporcingos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „RESOTA” prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH teismui taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties padidinimo, kuriuo prašė areštuoti UAB „RESOTA“ turtą bei lėšas 1 121 907,18 eurų (3 873 721,11 Lt) sumai. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškinio arbitraže pateikimo faktą. Iki 2012 m. spalio 24 d. žymiai padidėjo pareiškėjo reikalavimas UAB „RESOTA”, nes išaugo palūkanos, kurias UAB „RESOTA” turi sumokėti pareiškėjui. Be to, pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų - 36 784,02 eurų (127 007,86 Lt) teisinių išlaidų, sumokėjo 51 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (136 108,80 Lt) arbitražui. Dėl šios priežasties šiuo metu bendra suma, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš UAB „RESOTA“, sudaro 1 121 907,18 eurų (3 873 721,11 Lt). Atsižvelgiant į tai, padidintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas atsakovo UAB „RESOTA“ atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties padidinimo atmetė. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tik įvardijo savo reikalavimo, nagrinėtino užsienio arbitraže, sumą. Kadangi toks reikalavimas buvo kildinamas iš negrąžintų avansinių įmokų, be to, atsakovo UAB „RESOTA“ nuosavybes teise valdomo turto bei trumpalaikių įsipareigojimų santykis leido padaryti išvadas apie galimai komplikuotą jo turtinę padėtį, teismas nutarė ieškinio sumai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Situacijoje, kuomet nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti net ir jau pareikšto ieškinio pagrįstumą, šis ieškinys nepateiktas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjančiam teismui ir jo turinys (ieškovo reikalavimų dydis) nėra žinomas, teisminis procesas pradėtas užsienio arbitraže, o Vilniaus apygardos teismui pateikti įrodymai pagrindžia tik tą aplinkybę, jog Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismui 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo pateiktas ieškovo ieškinys, pareiškėjo prašymas padidinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalimi pažeidžia ekonomiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog jam nėra žinoma ir atsakovo pozicija, tai yra atsiliepimo į pareikštus reikalavimus esmė. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog vien ieškinio pateikimo užsienio arbitražo teisme faktas pats savaime negali suteikti pareiškėjui didesnio pranašumo atsakovo atžvilgiu ir, atitinkamai, šiuo atveju nesudaro prielaidų padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas pareiškėjas INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio, pareikšto pareiškėjo, užtikrinimui ir įpareigoti areštuoti UAB „RESOTA“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei lėšas 1 121 907,18 eurų (3 873 721,11 Lt) sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, kurio prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tik patikrinti, ar ieškinyje neegzistuoja prima facie aplinkybių, dėl kurių besikreipiančiai šaliai negalėtų būti priimtas palankus sprendimas (arba toks sprendimas negalėtų būti įvykdytas), todėl teismo motyvas, kad iš esmės nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumo, yra netinkamas. Be to, teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tai yra teismas jau yra įvertinęs, jog prima facie aplinkybių, dėl kurių besikreipiančiai šaliai negalėtų būti priimtas palankus sprendimas (arba toks sprendimas negalėtų būti įvykdytas), byloje nėra.Teismas netinkamai įgyvendino savo diskreciją nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių dydį. Nėra objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjo reikalavimai, susiję su palūkanomis ir išlaidomis teisinėms paslaugoms bei bylinėjimuisi (tai yra procesinio pobūdžio reikalavimais), turėtų būti laikomi menkiau apsaugotais negu kiti pareiškėjo reikalavimai. Laikinosios apsaugos priemonės privalo būti suteiktos ir pareiškėjo reikalavimų, susijusių su palūkanomis ir teisinių paslaugų bei bylinėjimosi išlaidomis, atžvilgiu, kadangi klausimas dėl kitų objektyviai neatskiriamų pareiškėjo reikalavimų jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartimi.Reikalavimo (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis yra itin didelis, palyginus su atsakovo finansinėmis galimybėmis bei itin bloga turtine padėtimi. Atsakovo finansinė padėtis nėra stabili, be to, atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui yra paskirtas areštas.
Atsiliepimas
UAB „RESOTA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors ieškovas teigia, kad jo reikalavimų (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis yra itin didelis, palyginus su atsakovo finansinėmis galimybėmis bei itin bloga turtine padėtimi, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (CPK 178 str.). Kadangi ieškovo pateikiami įrodymai nepatvirtina dabartinės atsakovo finansinės padėties, todėl teismas neturėjo ir neturėtų vadovautis šiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą būtent atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimus, todėl teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iš esmės užtikrino galimo ieškinio patenkinimo įvykdymą. Teismas teisingai pastebėjo, jog vien ieškinio pateikimo užsienio arbitražo teisme faktas pats savaime negali suteikti pareiškėjui didesnio pranašumo atsakovo atžvilgiu ir, atitinkamai, šiuo atveju nesudaro prielaidų padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismui padidinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą būtų dar labiau suvaržytos atsakovo teisės ir teisėti interesai, būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, o ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Be to, ieškovo reikalavime nurodomos išlaidos yra kintamos, todėl būtų neprotinga kaskart padidėjus ieškovo turėtoms išlaidoms teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo. Kadangi jau yra užtikrintas pirminis ieškovo reikalavimų įvykdymas, todėl teismui priėmus galutinį sprendimą bus išspręstas klausimas ir dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias teismas, priimdamas sprendimą, gali ir sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas, kurio prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tik patikrinti, ar ieškinyje neegzistuoja prima facie aplinkybių, dėl kurių besikreipiančiai šaliai negalėtų būti priimtas palankus sprendimas (arba toks sprendimas negalėtų būti įvykdytas), todėl teismo motyvas, kad iš esmės nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumo, yra netinkamas, kad pirmosios instancijos teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tai yra teismas jau yra įvertinęs, jog prima facie aplinkybių, dėl kurių besikreipiančiai šaliai negalėtų būti priimtas palankus sprendimas (arba toks sprendimas negalėtų būti įvykdytas), byloje nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio arbitražo teismui pateikimo dienos, vertino ne tik grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tuo atveju jei ieškinys būtų tenkintas, bet ir tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijęs su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, turi įvertinti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas tuo pačiu metu, kaip ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo buvo paduotas jau turint teismui duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra pateikęs ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautiniame arbitražo teisme (105-110 b. l.). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio arbitražo teismui pateikimo dienos, neturėjo pareigos vertinti ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, nes neįmanoma vertinti tikėtiną pagrįstumą to, kas prašymo pateikimo dieną neegzistavo. Pažymėtina, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo teismui pateikimo metu egzistavo iš esmės skirtinga faktinė situacija ? ieškinys jau buvo pareikštas arbitražo teisme, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl minėto ieškinio pagrįstumo, turėjo atsižvelgti į CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, įskaitant ir tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrindimą. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo buvo būtina preliminariai įvertinti ieškinio, pareikšto arbitražo teismui, reikalavimus. Pareiškėjo ieškinys, paduotas arbitražo teismui, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties padidinimo nebuvo pateiktas, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar arbitražo teismui pareikšto ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui neužkirsta galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, jei bus pašalintos aplinkybės, objektyviai kliudžiusios teismui išspręsti minėto prašymo pagrįstumą pagal CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normines nuostatas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.