Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. B., suinteresuotam asmeniui L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. B. (toliau- pareiškėjo) skundą dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau - Institucijos) nutarimo Nr. A11-14785/15 (1.1.47-T1) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, medžiagoje, registruotoje ROIK Nr. 15049730821, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje E. B. palaikė skundo argumentus bei reikalavimą panaikinti nutarimą, bei papildomai nurodė, kad perkant nekilnojamąjį turtą, turto pardavėjas nurodė, kuri jam priklauso ūkinio pastato dalis. Bendraujant su kaimyne L. G. buvo sutarta kaip vyks patalpų perdavimas, tačiau jau praėjo metai, o ji savo daiktų iš jam priklausančios ūkinio pastato dalies nepašalina, todėl prašo ją nubausti už savivaliavimą. Taip pat nurodė, kad statinys priklauso bendrabučio gyventojams, jam priklauso 1/24 ūkinio pastato dalis, tačiau nėra nustatyta konkreti dalis, kuria jis gali naudotis. Visas patalpų bendrasavininkų sąrašas nurodytas nekilnojamojo turto kadastro duomenyse, pateiktuose kartu su skundu. Pareiškėjo nuomone, jam priklauso ūkinio pastato dalis, pažymėta brėžinyje kaip A. Tarp ankstesnių patalpų savininkų ir L. G. buvo susitarimas dėl patalpų naudojimosi ir jai buvo leista naudotis patalpa, pažymėta A, tačiau jis pageidauja atgauti savo nuosavybę ir ja naudotis savo nuožiūra. O L. G. šiuo metu yra užėmusi ¾ ūkinio pastato, į visas patalpas yra atskiri įėjimai, todėl bendros patalpos gali būti atsidalintos izoliuotomis patalpomis.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. G. paaiškino, kad su skundo reikalavimais nesutinka, pareiškėjas E. B. turi raktus nuo ūkinio pastato, ir jam buvo atlaisvinta ankstesniems savininkams priklausanti patalpos dalis. Jai taip pat priklauso 1/24 ūkinio pastato dalis, ir iki E. B. įsigyjant nuosavybę, ji naudojosi patalpomis A ir C. Ūkiniu pastatu naudojasi tik ji ir E. B.. Patalpa D yra rūsys, tačiau į jį galima pateikti tik iš patalpos B. Nesutinka, kad E. B. turėtų priklausyti visa patalpa A, mano, kad ja turi naudotis abu bendrasavininkai, nes patalpa priklauso jiems abiem, o ne vienam E. B..

Teismo posėdyje liudytoja S. D. parodė, kad jai priklauso butas Nr. 17, bei 1/6 ūkinio pastato, kurio plotas apie 217 m², dalis. Naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka nėra nustatyta, naudojamasi bendru sutarimu. Prieš E. B. buvę savininkai tik kurį laiką naudojosi ūkiniu pastatu, laikė jame vištas, vėliau ūkiniu nesinaudojo bei pardavė butą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2015 m. liepos 16 d. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas E. B. pareiškimas kuriame nurodyta, kad įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 30 RS-232 nekilnojamąjį turtą (4 kambarių butą su rūsiu ir 1/24 dalį ūkinio pastato) esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Pardavėja savo ūkinio pastato dalimi kurią pardavė, žodiniu susitarimu kurį laiką leido naudotis kaimynei L. G.. 2014 m. kovo mėn. buvo susitikęs su L. G. aptarti dėl jam priklausančios dalies ir kuri yra be vandens, elektros ir krosnelės atlaisvinimo. Sutarė, kad minėtą dalį atlaisvins ir pašalins savo asmeninius daiktus iki 2015 m. kovo mėnesio. Tačiau susitarimo L. G. nesilaikė. Praėjus sutartam terminui L. G. paskambinau telefonu pasiteirauti kodėl neatlaisvino jam priklausančios ūkinio pastato dalies. Telefoninio pokalbio metu L. G. pareiškė, kad neplanuoja atlaisvinti minėtos dalies, nes jai taip pat priklauso 1/24 ūkinio pastato dalis. Tačiau, pagal žodinį bendraturčių susitarimą ji naudojasi dvejomis patalpomis (jai priklausančia ir E. B. priklausančia). Pakartotinai pasiteiravo pardavėjo, kuris patvirtino, kad jam priklauso dalis. Kurioje nėra vandens, elektros ir krosnelės. Neatlaisvindama jam priklausančios dalies L. G. pažeidžia jo, kaip bendrasavininko teises ir teisėtus interesus (b.l. 21).

2015 m. rugpjūčio 26 d. L. G. paaiškinime nurodė, kad jai, pagal NT techninės paskaitos bylą jai priklauso 1/12 ūkinio pastato patalpos dalis. 2014 metais dalį ūkinio pastato nusipirko E. B.. Jam priklauso 1/24 pastato dalis. Jis paprašė patalpą atlaisvinti. Tą ji iš karto ir padarė, tačiau vėliau E. B. pareikalavo atlaisvinti visą patalpą. Tą ji atsisakė padaryti, nes jai priklauso didesnė patalpos dalis. Viename kampe yra sudėti E. B. daiktai, o kitame jos (b.l. 41,42-43).

2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. policijos komisariate L. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 57P-36695947-15 už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 8.00 val. nustatyta, jog L. G. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d., 00.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., 08.00 val, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. savavališkai, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą E. B., nepadarydama esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. LR CK 4.81 str. ir 4.83 str. įtvirtintų nuostatų, neatlaisvino ūkinio pastato, esančio Vilniaus raj., Avižienių km., Sudervės g. 1A, dalies, priklausančios E. B., todėl E. B. neturi galimybės netrukdomai naudotis savo ūkinio pastato dalimi. Tokia veika padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. A11-14785/15 (1.1.47-T1) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. G. nutraukta. Nutarimas motyvuotas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. CK 4.73 str. įtvirtintos bendrosios nuosavybės rūšys, kur nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybė, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčių dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas vykdyti bendraturčiams. Iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, kad L. G. ir E. B. ūkinį pastatą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, notariškai nebuvo patvirtinta konkreti E. B. ūkinio pastato dalis, todėl negalima tvirtinti, kad L. G. buvo užėmusi būtent E. B. priklausančią pastato dalį. Nutarime taip pat pažymėta, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali būti įvykdytas tik veikimu - aktyviais pažeidėjo veiksmais. Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad „veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu", tuo tarpu L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji neatlaisvino ūkinio pastato, t.y. už neveikimą, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties (b.l. 15).

2015 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad E. B. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/24 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. sav. (b.l. 25); L. G. priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. 4198-6001-3012:0003) bei 1/24 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav. (b.l. 34-35). Taip pat 2015 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ginčo objektas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be E. B. ir L. G. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dar 8 bendraturčiams. (b.l. 5-8).

Prie E. B. skundo pridėtas ūkinio pastato brėžinys, kur pareiškėjas nurodo, kad patalpa A atitinka 1/24 dalis, patalpos B ir C taip pat atitinka 1/24 jų valdomas nuosavybės dalis. E. B. priklauso patalpa A, turinti atskirą įėjimą iš šiaurinės pusės, patalpos B ir C priklauso L. G., įėjimas į minėtas patalpas yra iš pietinės pusės. L. G. savavališkai užėmė pusę A patapos, bei įėjimas, esantis iš šiaurinės pusės yra užstatytas neleistinu statiniu (šiltnamiu) bei aptvertas tvora (b.l. 11). Savo skundo argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė fotonuotraukas, kuriose fiksuotos ginčo patalpos su jame esančiais daiktais (b.l. 12-14).

Fotolentelėse prie pareiškimo fiksuota ūkinio pastato bendras vaizdas, E. B. ir L. G. priklausančių daiktų bendras vaizdas ginčo patalpose (b.l. 39,40).

Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už Savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusios esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 str. 2 ir 3 dalis, įgyvendindami ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4 knygos 4 skirsnis reglamentuoja bendrosios nuosavybės teise savininkų valdomus ir naudojamus jiems priklausančius nuosavybės teisės objektus bei disponavimą jais.

Nagrinėjamu atveju, pranešimo policijai ir teismui teikiamo skundo esmė ta, kad pareiškėjas E. B. negali laisvai, netrukdomai naudotis ūkinio pastato dalimi A, kas pareiškėjo nuomone pažeidžia jo teises. Pareiškėjas nurodo, kad šios jo teisės pažeidėja yra L. G., kuri laiko savo daiktus pareiškėjo nuomone jam priklausančioje ūkinio pastato dalyje. Teismo nuomone, institucija tinkamai išnagrinėjo pagal pareiškėjo pranešimą surinktą medžiagą ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad L. G. veikoje, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, sudėties. Ir šiuo atveju, ginčas dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos bei galimai pareiškėjo pažeistų teisių, turi būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka, juolab, kad 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu nurodė pareiškėjui, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o esant nesutarimams, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (b.l. 46-47). Šiuo atveju E. B. ir L. G. yra daikto dėl kurio naudojimo kilęs ginčas, bendrasavininkai kartu dar su kitais bendrasavininkais. Bendrasavininkai jiems bendrai priklausančiu turtu naudojasi ir disponuoja bendru susitarimu. Jeigu dėl to kyla ginčai, juos sprendžia teismas pagal vieno iš bendrasavininkų ieškinį. Naudojimosi bendru daiktu tvarka gali būti nustatyta ir bendrasavininkų susitarimu, patvirtintu notaro. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju naudojimosi tvarka ginčo patalpomis (ūkiniu pastatu) nėra nustatyta nei teismo sprendimu, nei bendrasavininkų susitarimu, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad L. G. neturi teisės naudotis ginčo patalpomis. Juo labiau, kad iš jos pozicijos procesiniuose dokumentuose ir teisme matyti, kad ji netrukdo naudotis patalpomis pareiškėjui, ji tiesiog nesutinka su pareiškėjo siūloma naudojimosi tvarka. Todėl šiuo atveju yra akivaizdus ginčas tarp savininkų dėl jiems priklausančių teisių į tą patį daiktą įgyvendinimo, ir tai yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinės teisės ir civilinio proceso priemonėmis, o ne administracinės teisės priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti E. B. skundo.

2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė s komisijos nutarimą Nr. A11-14785 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. G. atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.