Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir V. Š. ieškinį atsakovui UAB „Savas krantas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. J., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

ieškovai A. D. ir V. Š. 2008-08-25 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, ginčydami UAB „Savas krantas“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkime 2008-05-30 priimtus sprendimus (b.l.1-6). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti atsakovui bei jo direktoriui trečiajam asmeniui R. J. ir/ arba jo įgaliotiems asmenims vykdyti UAB „Savas krantas“ vadovo teises ir pareigas. Prašymą grindė tuo, jog tretysis asmuo pasielgė nesąžiningai kaip akcininkas, nes suklastojo kvestionuojamą sprendimą ir jį realizavo, vadinasi, labai tikėtina, kad jis bus nesąžiningas kaip direktorius ir kenks įmonei. Tokiu atveju ieškovams tektų reikšti papildomus ieškinius ginčijant neteisėtai išrinkto įmonės vadovo priimtų sprendimų vykdymo pasekmes.

UAB „Savas krantas“ atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.7-8) su prašymu nesutiko bei prašė jį atmesti, nes įmonei gyvybiškai svarbu ir būtina turėti administracijos vadovą.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-09-25 nutartimi (b.l.19-20) ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos uždraudė atsakovui bei jo direktoriui trečiajam asmeniui R. J. ir/ arba jo įgaliotiems asmenims vykdyti UAB „Savas krantas“ direktoriaus teises ir pareigas. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir kaip nepagrįstus atmetė atsakovo bei trečiojo asmens prašymus atidėti posėdį (b.l.10, 17), kad pastarieji galėtų sudaryti atstovavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tretysis asmuo, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas ir būdamas bendrovės akcininku, gali perleisti bendrovės turtą tretiesiems asmenims, dėl ko gali sprendimo vykdymas pasunkėti ar iš viso tapti nebeįmanomas.

Tretysis asmuo R. J. atskiruoju skundu (b.l.21-22) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės 2008-09-04 nutartį, remdamasis tokiais argumentais. Pirma, nei CPK 145 str., nei ABĮ nenumato laikinosios apsaugos priemonės rūšies, kokią pritaikė pirmosios instancijos teismas. Antra, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku. Trečia, atsakovas kaip juridinis asmuo objektyviai negali vykdyti direktoriaus teisių ir pareigų. Ketvirta, siekiant išvengti bendrovės turto perleidimo, užtektų uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose. Penkta, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė paralyžavo bendrovės veiklą. Šešta, teismas pažeidė teisės į gynybą principą, atmetęs prašymą atidėti posėdį dėl svarbių priežasčių, kaip antai, apelianto ligos, pavėluoto pranešimo apie posėdį, dėl ko nespėjo pasirūpinti advokatu.

Atsakovas UAB „Savas krantas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.27-28) skundą laiko pagrįstu ir prašo jį patenkinti panaikinant Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-09-25 nutartį. Akcentavo, jog ieškovai pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, o toks reikalavimas vykdymo paprastai nereikalauja, tad neegzistuoja galimai ieškovams palankaus sprendimo neįvykdymo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Nesant administracijos vadovo stringa kasdieninė įmonės veikla ir kyla bankroto grėsmė, kadangi nėra kam pasirašyti susitarimų atidėti mokėjimų terminus, auga netesybos ir kt.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ ar teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus yra taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, rūšis, subjektus, pasekmes, dėl ko priėmė iš esmės neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-03-24 nutartis c.b. Nr. 2-163/05 J.A. v. Lietuvos advokatų taryba, kat. 110.1). Ieškovai pareiškė ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Jeigu nurodyto pobūdžio ieškinys būtų patenkintas, iš tokio teismo sprendimo išplaukiančios teisinės pasekmės kiltų automatiškai. Vadinasi, grėsmės, jog teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovų naudai, liks neįvykdytas, nėra. Todėl tretysis asmuo ir atsakovas teisingai pastebėjo, jog šiuo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų (CPK 144 str. 1 d.), nes laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas užtikrinti, kad ieškovams netektų reikšti naujų ieškinių ateityje.

Teisėjų kolegija sutinka ir su kitu apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies nenumato įstatymai. CPK 145 str. nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis, kas reiškia, jog priemonių rūšis taip pat gali numatyti kiti teisės aktai (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo 95 str. 3 d.). Byloje kilo ginčas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, taigi, be kita ko, reikia vadovautis LR Akcinių bendrovių įstatymu. Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 3 dalis numato galimybę nebent apriboti balsavimo teisę, kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas. Kitomis laikinųjų apsaugos priemonių rūšimis minėtas įstatymas procesinės teisės normos - CPK 145 str. nepapildo.

Bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris vienvaldiškai veiktų išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis (LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 ir 6 d., 37 str. 1-2 d.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, uždraudęs trečiajam asmeniui vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, iš esmės apribojo juridinio asmens teisnumą (veiksnumą), t.y. galėjimą būti teisinių santykių subjektu bei savarankiškai įgyvendinti tiek materialines, tiek procesines teises ir pareigas (b.l.30). Susiklosčiusi situacija prieštarauja CK 2.75 str.

Kartu žemesnės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakovą kaip juridinį asmenį su trečiuoju asmeniu kaip juridinio asmens valdymo organu (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., CK 2.81 str. 3 d.). Kadangi materialiniai reikalavimai reiškiami atsakovui (bendrovei), tai ir laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovo atžvilgiu. Ieškovai atsakovu byloje patraukė juridinį asmenį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau juridinis asmuo bendrovės vadovo funkcijų neatlieka, todėl pritaikyti suvaržymai iš dalies yra nelogiški bei praktiškai negalimi.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto ketvirtą ir šeštą argumentus. Apelianto siūloma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (CPK 145 str. 1 d. 6 p.) nesusijusi su ieškinio dalyku. Aptariant paskutinį iš argumentų, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių 2008-09-23 posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes R. J. prašymas atidėti 2008-09-23 posėdį dėl jo ligos ir jo atstovo advokato padėjėjo užimtumo buvo gautas jau įvykus posėdžiui - 2008-09-24 dieną (b.l.17). Dar daugiau, nėra jokių įrodymų, jog advokato padėjėjas A. T. tuo pat metu dalyvavo kitoje byloje (CPK 178 str.), be to, atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas pateisinama priežastimi, dėl kurios privalu atidėti posėdį (CPK 246 str. 1 d.).

Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovų A. D. bei V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centras.