- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-08-02
- Bylos Nr.
- N-261-1411-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarties panaikinimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Prevencijos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas 2006 m. kovo 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl A. J. padaryto pažeidimo numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodoma, kad buvo pažeista 2002-12-03 LR viešųjų pirkimų įstatymu Nr.IX-1217 nustatytą viešųjų pirkimų vykdymo tvarka: viešųjų pirkimu tarnyba 2005-12-07 atlikusi viešojo pirkimo „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ dokumentų vertinimą nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija parinkdama viešojo pirkimo „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ pirkimo būdą-neskelbiamas derybas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Perkančiosios organizacijos vykdytas „Vilniaus miesto gatvių priežiūra žiemą“ pirkimas neatitinka nei vienos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje numatytų neskelbiamų derybų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006-03-30 nutarimu A. J. dėl padaryto pažeidimo pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1000 Lt bauda. Nutarime skirti nuobaudą nurodytos tos pačios pažeidimo aplinkybės kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Nutarimą skirti nuobaudą A. J. 2006-04-10 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skunde nurodė, kad nuobauda buvo paskirta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris buvo surašytas neįgalioto tam asmens. Taip pat nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nepažeidė. Remiantis ES Teisingumo Teismo praktika šiuo atveju viešasis pirkimas nebūtinai turėjo būti vykdomas, nes paslaugų sutartis su UAB „Grinda“ buvo sudaryta kaip vidaus sandoris, kuriam netaikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo normos. A. J. skunde nurodė, kad jis nėra šio pažeidimo subjektas, kadangi pirkėjas yra savivaldybės struktūrinis padalinys. Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija negalėjo parinkti pirkimo būdo, nes tai yra kitų subjektų kompetencija. Savo skundą taip pat grindė tuo, kad buvo praleistas terminas nuobaudai skirti, nes nuo 2005-05-16 komisijos posėdžio iki nuobaudos paskyrimo 2006-03-30 buvo praėjęs LR ATPK 35 str. nustatytas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti. Dėl ko byla negalėjo būti pradėta , o pradėta turėjo būti nutraukta, todėl teismo prašė bylą nutraukti.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-02-19 nutartimi A. J. skundo nepatenkino ir Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2006-03-30 nutarimą paliko nepakeistą, nes nustatė, kad A. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Teismas konstatavo, kad A. J. yra šio pažeidimo subjektas, nes jis būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku 2005-05-16 posėdyje buvo atsakingas už 10-tą posėdžio nagrinėjamą klausimą: „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos departamentas dėl paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu“. Taip pat teismas nurodė, kad A. J. 2005-10-04 buvo komisijos pirmininku Viešųjų pirkimų komisijoje, kuri priėmė protokolinį pavedimą Nr.A16-197-(164-ADM-10), kuriuo buvo nuspręsta pritarti pirkti paslaugas neskelbiamų derybų būdu. Teismas pripažino, kad terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgaliotas tam pareigūnas. Teismas netenkino A. J. prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos institucija dėl preliminaraus nutarimo priėmimo, nes pirkimas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
III
Apeliaciniu skundu A. J. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-19 nutartį ir prašo panaikinti nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas skundas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2006-03-30 nutarimo panaikinimo.
1. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neįgalioto tam asmens. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Viešųjų pirkimų komisija nesprendė dėl paslaugų pirkimo būdo. Pirkimo būdą pasirinko pirkėjas. Pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad pažeidimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2005-05-16 ir iki 2005-10-04. Nesutinka , kad viešųjų pirkimų būdo parinkimas yra tęstinis pažeidimas, nes kiekviena pirkimo procedūra atliekama tik vieną kartą ir negali tęstis penkis mėnesius. Pažeidimo padarymo data paaiškėjo tik gavus teismo nutartį, kurioje buvo nurodytas laikotarpis nuo 2005-05-16 ir iki 2005-10-04. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-09 panašioje byloje Nr.9(62)-1614/06 nurodė, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą, todėl priimti byloje sprendimai yra naikintini. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-13 nutartyje byloje N3-1361-06 konstatavo, kad nenurodžius kada buvo atlikti konkretus veiksmai nėra aišku ar praleisti terminai nuobaudai skirti, nėra aišku ar pažeidimas trunkamasis ar ne, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos.
2. Nurodo, kad skiriant nuobaudą nebuvo įvertintos ATPK 30² straipsnyje numatytos aplinkybės, turinčios įtakos baudos dydžiui. Mano, kad įvertinus šias aplinkybes teismas remiantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi turėtų svarstyti mažesnės baudos skyrimo klausimą, o taip pat galimybę visiškai neskirti administracinės nuobaudos.
3. Teismas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą ir tuo pačiu netinkamai taikė šioje konkrečioje situacijoje. Teismas nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju būtina, kad egzistuotų ir sąlyga dėl vienintelio tiekėjo, turinčio išimtinę teisę teikti paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybė vykdydama paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo. Tik objektyviai ištyrus ir surinkus visus įrodymus buvo galima nustatyti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Šiuo atveju nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, pradėta turėjo būti nutraukta.
4. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį teismas nagrinėdamas administracinės bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Analogiška nuostata yra ATPK 248 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo šioje byloje netyrė ir nevertino šio prašymo teisinių argumentų. Šioje byloje yra reikšminga aplinkybė ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įvykdytas Vilniaus miesto gatvių priežiūros žiemą paslaugų įgijimas sudaro viešojo paslaugų pirkimo sutartį Direktyvos 92/50/EEB ir LR Viešųjų pirkimų įstatymo prasme. Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja atvejo, kada perkančioji organizacija perka paslaugas iš savo kontroliuojamos įmonės. Šioje byloje yra iškilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas, kurį išnagrinėti yra būtina, todėl yra pagrindas kreiptis su prašymu į Europos kompetentingą teisminę instituciją, kad būtų pateiktas preliminarus nutarimas. Tuo atveju jei teismas pripažintu, kad pagrindo kreiptis dėl preliminaraus nutarimo nėra, būtina vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktika ir įvertinti, kad vykdyti viešąjį pirkimą minėtoms paslaugoms nebuvo privaloma. Tokiu atveju nėra ir šio įstatymo pažeidimo.
Atsiliepimas
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į skundą nurodo, kad A. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia tuo, kad apeliantas skunde nenurodo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, o tik pakartotinai nurodo jau teismo išnagrinėtas aplinkybes. Atsiliepime nurodo, kad A. J. yra šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo subjektas, nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, atitinka pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, todėl jos mažinti ar neskirti baudos nėra pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirinkusi išimtinį pirkimo būdą privalėjo pagrįsti dokumentais, rinkos tyrimais savo pasirinkimo teisėtumą. Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam pasinaudoti išimtinėmis aplinkybėmis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija rinkos tyrimą privalėjo atlikti iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios. Apelianto paaiškinimai dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Grinda“ grindžiami tik jos aukšto pajėgumo techniniais rodikliais, o ne išimtine teise atlikti tokio pobūdžio paslaugas. Kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo nėra pagrindo, kadangi toks kreipimasis nėra aktualus šiai administracinei bylai. Byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad A. J. padarė pažeidimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-19 nutartis bei Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006-03-30 nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo A. J. naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina administracinio teisės pažeidimo byloje skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Viena iš procesinio sprendimo teisėtumo garantijų yra asmens patraukto administracinėn atsakomybėn teisės į gynybą užtikrinimas. Teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad skiriant nuobaudą ir nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą.
Administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl A. J. padaryto pažeidimo yra surašytas įgalioto asmens ir šiuo pagrindu bylos nutraukti nėra pagrindo, tačiau protokolas neatitinka įstatyme numatyto turinio reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimai yra numatyti ATPK 260 straipsnyje. Ši norma įpareigoja asmenį įgaliotą surašyti protokolą, be kitų privalomų turinio rekvizitų, nurodyti pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę bei teisės aktą numatantį atsakomybę dėl padaryto pažeidimo. Šios aplinkybės sudaro kaltinimo apimtį. Pagal LR ATPK 284 str.2d. organas (pareigūnas) nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą turi teisę keisti tik teisės aktą, numatantį atsakomybę, jeigu administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta. Šių teisės normų analizė patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo esmės keisti nagrinėjant bylą negalima. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluota pažeidimo esmė turi išlikti visose administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ne kartą konstatavo, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo bylose turi būti konkretus, nurodant konkrečią veiką, kuria buvo padarytas pažeidimas, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn galėtų tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Prevencijos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo 2006 m. kovo 23 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokią konkrečią veiką padarė A. J. . Protokole nurodyta abstrakti pažeidimo formuluotė, pažeidimo padarymo laikotarpis ir teisės aktai, kurie buvo pažeisti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių nepakanka A. J. veikai individualizuoti ir jo padaryto pažeidimo esmė nėra suformuluota, nėra aišku dėl kokios konkrečiai A. J. veikos jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. paskirta administracinė nuobauda dėl Viešųjų pirkimų komisijos 2005-05-16 ir 2005-10-04 priimtų sprendimų. Apeliantas skunde nurodo, kad tik gavęs teismo nutartį sužinojo, kad už šiuos pažeidimus buvo paskirta administracinė nuobauda. Šis skundo motyvas pagrįstas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole šių sprendimų priėmimas jam nebuvo inkriminuotas. Tai įrodo A. J. teisės į gynybą pažeidimą, nes priimant nutarimą skirti nuobaudą ir nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo žinoma dėl kurių pažeidimų paskirta administracinė nuobauda.
Teisėjų kolegija konstatuodama teisės į gynybą pažeidimą šiuo atveju atkreipia dėmesį ir į ATPK 171³ straipsnio 1dalį., pagal kurią paskirta nuobauda, sankcijos konstrukciją. Sankcijoje yra nurodyti specialus šio pažeidimo subjekto požymiai. Atsakomybė yra numatyta perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą (….). Formuluojant pažeidimo esmę šie specialus pažeidimo subjekto požymiai taip pat turėjo būti nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes jie yra reikšmingi nustatant asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo.
Padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo apribota asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisė į gynybą, todėl nutarimas skirti nuobaudą ir pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinti teisėtais dėl ko naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Nustačius procesinius pažeidimus, dėl kurių yra pagrindas panaikinti nutarimą, teisėjų kolegija nevertina A. J. kaltės dėl padaryto pažeidimo ir kitų skundo argumentų turinčių įtakos atsakomybei. Esant pagrindui nutraukti bylą nevertintinas prašymo pagrįstumas kreiptis į kompetentingą Europos sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. vasario 19d. nutartį, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006-03-30 nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo A. J. ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.