- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-08-09
- Bylos Nr.
- 1-656-648/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00091-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. P., išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kinijos Respublikoje, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bendrovės buhalterinėje apskaitoje neįforminant dokumentais visų ūkinių operacijų, susijusių su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, taip pat ne visas ūkines operacijas, įformintais dokumentais, įrašydamas į apskaitą o būtent:
L. K. būdamas nuo 2004 m. kovo 8 d. iki šiol akcininko sprendimu paskirtas į UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas(duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d.,
pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 2 d. nuostatą „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame skirsnyje nurodytus rekvizitus“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojamo aprašo 4 p. nuostatą „kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje“, 8 p. nuostatą „visi prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už šių gėrimų realizavimą turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose)“, 18 p. nuostatą „kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje įregistruotas ūkio subjekto naudojamas kasos aparatas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“).“", 20 p. nuostatą „kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma“,
UAB (duomenys neskelbtini) greito maisto kavinėje „Gariūnų užeiga“ priimant grynus pinigus nenaudojo turimo kasos aparato nuo jo įregistravimo – 2009-01-28, nepildė EKA (elektroninio kasos aparato) kasos operacijų žurnalo, dėl to negalima nustatyti kiek bendrovė gavo grynų pinigų už kavinėje parduotus patiekalus ir gėrimus,
pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. 2 d. nuostatą „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame skirsnyje nurodytus rekvizitus“,
neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose 18 309,17 Lt pajamų, taip pat neapskaitė 3 901,73 Lt išlaidų, jų neįformino apskaitos dokumentais ir nefiksavo kasos apskaitos registre, neįformino dokumentais direktoriaus L. K. panaudoto 23 231,97 Lt avanso ir bendrovėje panaudotų 331,73 Lt maisto produktų.
Dėl minėtų pažeidimų, laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis L. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2004 metais įkūrė ir užregistravo UAB (duomenys neskelbtini), yra šios įmonės vienintelis akcininkas ir eina direktoriaus pareigas. Įmonės veikla – visuomeninis maitinimas. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Visada laiku“, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Su minėta įmone buvo pasirašyta sutartis dėl to, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir nerašo lietuviškai ir pageidavo jog visus buhalterinius dokumentus, kuriuos reikia teikti atitinkamoms LR institucijoms tvarkytų kompetentingi asmenys, šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini). Prisipažino, jog šiai įmonei laiku neteikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko buvo nutraukta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat, pripažino savo kaltę, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kad įmonėje nebuvo tvarkingai pildomi elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalai, kasos aparatas buvo nenaudojamas, ko pasakoje, nebuvo fiksuojamos visos įmonės pajamos. Kai kurias pajamas bei išlaidas jis tiesiog pildydavo sąsiuvinyje. L. K. suvokė, kad taip veikdamas nusižengia Lietuvos Respublikos įstatymams, nes pradėdamas veiklą buvo trumpai susipažinęs su norminiais aktais reglamentuojančiais šiuos ypatumus, bet nesitikėjo, kad dėl to iškils kokių nors problemų. Šie padaryti jo pažeidimai yra dėl nežinojimo ir aplaidumo. Dėl padaryto nusikaltimo L. K. nuoširdžiai gailisi ir prašo esant galimybei taikyti baudžiamojo įsakymo institutą (I t., b.l. 144-146).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais ir kita byloje esančia medžiaga:
FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2010-05-07 išvada Nr. 5-1/64, kurioje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. 2 d. nuostatą „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame skirsnyje nurodytus rekvizitus“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojamo aprašo 4 p. nuostatą „kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje“, 8 p. nuostatą „visi prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už šių gėrimų realizavimą, turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose)“, 18 p. nuostatą „kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje įregistruotas ūkio subjekto naudojamas kasos aparatas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“)...“, 20 p. nuostatą „kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma“. Dėl minėtų norminių aktų pažeidimo už laikotarpį nuo 2009-03-01 – 2009-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „KGLT“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Bendrovės vienintelių akcininku ir direktoriumi buvo L. K. (I t., b.l. 152-177).
Liudytoja J. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Įmonės veikla – buhalterinių paslaugų teikimas. Jos įmonė buvo sudariusi sutarti su UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo L. K.. Tačiau L. K. neteikė visų privalomų dokumentų, kurie buvo reikalingi tvarkant šios įmonės buhalterinę apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) siuntė raginimus, jog įmonė pateiktų dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo pateikiami. 2009 m. spalio mėn. į UAB (duomenys neskelbtini) atvyko L. K. su dar keliais asmenimis ir atsiėmė visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Buvo surašytas dokumentų grąžinimo-priėmimo aktas (I t., b.l. 126).
Liudytoja I. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 metų vasarą ieškojo darbo. Pagal skelbimą Gariūnų turgavietėje sužinojo, jog ieškomas darbuotojas, padavėjo pareigoms. Nuvyko į Gariūnus ir susirado skelbime nurodytą įmonę. Tai buvo greito kinų maisto kavinė „Gariūnų užeiga“. Įėjus, ją pasitiko mergina, kiek vėliau sužinojo, jog ta mergina (vardo neprisimena) dirbo pirmą dieną. Ji prisistatė ir pasakė, jog atėjo dėl darbo. Mergina pakvietė L. (kaip vėliau sužinojo tai buvo kavinės savininkas) ir pasakė, kad atėjo dėl padavėjos darbo. Ji su L. kalbėjo lietuviškai, tiesa jis nelabai suprato ką ji kalba, nes kaip paaiškėjo L. lietuviškai supranta tik kelis žodžius. Kiek vėliau į kavinę užėjo L. draugas ir jai paaiškino ką reikės daryti ir kaip dirbti. Ji L. pateikė savo pasą, jog šis priimtų ją į darbą. Jai buvo pasakyta, kad pasižiūrės kaip ji dirba. Trečią jos darbo dieną apsilankė asmenys iš VMI ir padarė patikrinimą bei surašė aktą. Išdirbus tris dienas „Gariūnų užeiga“, pastebėjo, jog kavinėje buvo sekanti užsakymo registravimo ir atsiskaitymo sistema: klientui užsisakius patiekalą, į sąsiuvinį buvo užrašoma patiekalo koduote (kavinės meniu, prie kiekvieno patiekalo buvo koduote, pvz. „Ali“) bei vėliau iš kliento paimta pinigų suma. Nors kavinėje ir buvo kasos aparatas, bet jis neveikė. Pinigai buvo dedami į dėžutę. Šią dėžutę dienos pabaigoje pasiimdavo L. Kiek per tas tris dienas išdirbo kavinėje, pastebėjo, kad jokie buhalterinės apskaitos dokumentai (kvitai, orderiai ar pan.) kavinėje nebuvo pildomi ar išrašinėjami. J. L. nebuvo liepęs išrašyti ar užpildyti kokius nors dokumentus (I t., b.l. 129-130).
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, privalėdamas tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, jos netvarkė, nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-0-01 – 2009-10-31 laikotarpį, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad už L. K. padarytą nusikalstamą veiką įstatyme kaip alternatyvi bausmė numatyta bauda, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir L. K. nubausti bauda.
Kaltinamasis neprieštaravo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro siūlomi baudos dydžiu (b.l. 188).
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius- L. K. anksčiau neteistas (b.l. 181), dirba. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, mažesnę už LR BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytos baudos vidurkį.
L. K. 2009-10-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 420-421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 35 MGL dydžio, t.y. 4550 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Įpareigoti L. K. 35 MGL, t.y. 4550 Lt baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
1. Kaltinamasis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.