Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-02-23 · Byla Nr. R-502-9-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-23
Bylos Nr.
R-502-9-07
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. R5-09/2007Procesinio sprendimo kategorija 18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir prašymo perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 68 dėl atsisakymo įregistruoti A. J. kandidatu į Telšių rajono savivaldybės tarybos narius ir perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. sausio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisija (toliau – VRK) su prašymu užregistruoti jį kandidatu dalyvauti Telšių rajono savivaldybės tarybos rinkimuose. VRK 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 68 atsisakė jį įregistruoti kandidatu, motyvuodama tuo, kad save iškėlusių kandidatų į savivaldybių tarybų narius registravimo bei šiam registravimui būtinų dokumentų pateikimo, balsavimo ir balsų skaičiavimo procedūrų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo normų visuma nenumato. Pareiškėjas su VRK sprendimu nesutinka.

Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnis nurodo asmenis, kurie gali būti renkami savivaldybės tarybos nariais. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnis nurodo asmenis, kurie negali būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu, užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra, asmenys, kurie rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai, kuriems pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, jis turi teisę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, nes nuostatų, draudžiančių dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, numatytų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje, nėra. Nuostata, ribojanti jo teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio l dalyje, kurioje nurodoma, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų. Pareiškėjo manymu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio l dalies nuostata susiaurina asmenų, negalinčių dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, ratą, nes to paties įstatymo 2 straipsnyje nėra nurodyta, kad savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami tik politinių partijų iškelti kandidatai ir negali būti renkami ne politinių partijų iškelti kandidatai. Asmuo, nepriklausantis politinei partijai, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio l dalį negali iškelti savo kandidatūros dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, bet pagal to paties įstatymo 2 straipsnį gali būti renkamas savivaldybių tarybų nariu. Suprantama, kad neiškėlus kandidatūros, negali būti ir išrinktas, todėl pareiškėjui akivaizdu, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą, prieštarauja to paties įstatymo 2 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai bei Europos Sąjungos Tarybos 1994 m. gruodžio 19 d. direktyvai Nr. 94/80/EB.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis nustato: „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus...“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis nustato: „Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis nustato: „Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai vieneto gyventojai remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucija jam suteikia teisę būti išrinktam, bet šią teisę riboja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio l dalis. Norėdamas dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose jis yra verčiamas priklausyti politinei partijai, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniui – „niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeistu protokolu Nr. 11, 3 straipsnis užtikrina piliečiui teisę į laisvus rinkimus ir garantuoja žmonių nuomonės išraiškos laisvę. Pareiškėjo įsitikinimu, yra apribojamos ne tik jo konstitucinės teisės būti išrinktam, bet ir piliečių konstitucinės ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės žmonių nuomonės išraiškai balsuojant už laisvą, jokiai politinei partijai nepriklausantį, kandidatą.

Pareiškėjas nurodo, kad gina savo teises ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 35 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai.

Atsiliepimas

Atsakovas VRK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Todėl, atsakovo įsitikinimu, realizuojant teisę būti išrinktam, reikia vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, bet ir rinkimų įstatymais. Savivaldybių tarybų rinkimų tvarką nustato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Įstatymo 2, 34, 35 ir 36 straipsniuose (2006-12-30 įstatymo redakcija) yra įtvirtinta rinkėjų rinkimų teisė (jos turinys, rinkimų cenzai) bei jos įgyvendinimo tvarka. Nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų (2 straipsnis). Kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti šio įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų. Partija kandidatus į savivaldybės tarybos narius kelia pateikdama kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Sąraše kandidatų į savivaldybės tarybos narius negali būti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau, nei toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius. Kandidatai į savivaldybės tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus (34 straipsnis). Partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir apygardos rinkimų komisijai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnyje nurodytus pareiškinius dokumentus. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą, likus 34 dienoms iki rinkimų (35 straipsnis). Šiose įstatymo normose yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema, reiškianti, kad savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatus kelia politinės partijos, teikdamos kandidatų, kurie turi atitikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio nustatytus reikalavimus, sąrašus. Ši rinkimų sistema taip pat reiškia, kad ir pati politinė partija, kelianti kandidatus į savivaldybės tarybos narius, turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus. Save iškėlusių kandidatų į savivaldybių tarybų narius registravimo bei šiam registravimui būtinų dokumentų pateikimo, balsavimo ir balsų skaičiavimo procedūrų šio įstatymo normų visuma nenumato. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs visų reikalaujamų pareiškinių dokumentų, kuriuos privalo pateikti politinė partija, kelianti kandidatą į savivaldybių tarybų narius, taip pat nėra sumokėtas rinkimų užstatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje pareiškėjas prašė panaikinti VRK sprendimą, perduoti VRK klausimą nagrinėti iš naujo ir įregistruoti jį kandidatu. Taip pat pareiškėjas prašė peržiūrėti reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, nes, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad nebeužteks laiko išspręsti visus organizacinius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčijamas individualus administracinis aktas – VRK 2007 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 68, kuriuo nuspręsta atsisakyti registruoti pareiškėją A. J. kandidatu į Telšių rajono savivaldybės tarybos narius. Šio administracinio akto teisiniais pagrindais jo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse įvardintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies, 102, 107, 119 straipsnio 2 dalies normos, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 34, 35 ir 36 straipsniai. Šių įstatymų nuostatų pagrindu VRK padarė išvadą, kad galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, kuri reiškia ir tai, kad kandidatus į savivaldybių tarybas kelia politinės partijos; save iškėlusių kandidatų registravimas ir jų dalyvavimas rinkimuose galiojančiuose įstatymuose nenumatytas. Faktiniu skundžiamo VRK sprendimo pagrindu yra aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti kandidatu į Telšių rajono savivaldybės tarybos narius vienasmeniškai, t. y. pats save iškėlė kandidatu, ketindamas dalyvauti rinkimuose kaip atskiras kandidatas, o ne politinės partijos ar kokiame nors kitame sąraše.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime, be kito, konstatavo ir tai, kad įstatymų leidėjui Konstitucija suteikia labai plačią diskreciją įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų rinkimų sistemą; kad pagal Konstituciją yra galima proporcinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema (t. y. tokia, kai kandidatais savivaldybių tarybų rinkimuose negali būti iškelti pavieniai asmenys, neįtraukti į kandidatų sąrašus), tačiau konstituciškai nėra pateisinamas kandidatų sąrašų apribojimas vien politinių partijų sudaromais sąrašais. Rezoliucine nutarimo dalimi Konstitucinis Teismas nutarė, kad antikonstitucinė yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus.

Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų savivaldybių tarybas nebūdami įrašyti į kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, t. y. kaip pavieniai asmenys.

Iš to, kas pasakyta, išplaukia išvada, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis yra pagrįstas skundžiamas VRK sprendimas ir kurių pagrindu atsisakyta pareiškėją įregistruoti kandidatu į Telšių rajono savivaldybės tarybą, nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Kartu tai reiškia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas VRK 2007 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 68 yra neteisėtas ir dėl to jį panaikinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimo susidariusi teisinė situacija negali būti vertinama kaip teisės spraga nagrinėjamų šioje byloje pareiškėjo reikalavimų aspektu. Kaip minėta, įstatymų leidėjas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu yra nustatęs proporcinę rinkimų sistemą, kuri paneigia galimybę pavieniam asmeniui, nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kandidatuoti ir būti išrinktam į savivaldybių tarybas; toks teisinis reguliavimas nėra pripažintas nekonstituciniu, yra galiojantis, todėl turi būti taikomas ginčo teisiniams santykiams. Dėl nurodytų aplinkybių negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas perduoti VRK jo prašymą nagrinėti iš naujo ir įregistruoti jį kandidatu.

Konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasAlgirdas Taminskas