Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Virginija Jurkštienė Baudžiamoji byla Nr. 1 A-399-366/2010

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00389-2008-6

2010 m. birželio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., ir nuteistas 45 parų areštu, bausmę atliekant poilsio dienomis.

Priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini) " ir UAB DK „PZU Lietuva" solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. I. naudai.

Priteista iš J. J. nukentėjusiojo R. I. naudai 1 800 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad 2008-05-17, apie 18 val. 57 min., Pasvalio rajone, Šlamų kaimo teritorijoje, kelio A-10, Panevėžys-Pasvalys-Ryga 35.690 kilometre, vairuodamas UAB "(duomenys neskelbtini) " priklausantį autobusą Setra S 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 redakcija, galiojusių iki 2008-09-01), 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus ir, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, privalėdamas pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, bei atsižvelgdamas į greitį privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, saugaus greičio atstumo nepasirinko, autobuso nesulėtino ir nesustabdė, kliūties neapvažiavo, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusio bei į kairę pusę manevrą dariusio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamo R. I. , galinę dalį, kuris po smūgio slydo į priekį ir į kairę, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir judėdamas kelio sankasos šlaitu atsitrenkė į kelio ženklą Nr. „603", priklausantį VĮ "Panevėžio regiono keliai", tuo nukentėjusiajam R. I. padarydamas muštines žaizdas galvoje, kairiame antakyje, smakre, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminis tyrimas vyko neleistinai ilgai, pažeidžiant LR BPK reikalavimus. Įvykio vietos apžiūros metu R. I. automobilis Audi 100 nebuvo pilnai apžiūrėtas, nebuvo nustatyta ar jo automobilis iki susidūrimo rodė posūkio signalą, ar veikė stabdžių signalai. Ilgą laiką prašant tai nustatyti, pareigūnai gavo nukentėjusiojo žodinį atsakymą, kad automobilis priduotas metalo laužui, tačiau tai patvirtinančios pažymos byloje nėra. Tyrimo metu nebuvo tiriami R. I. veiksmai. Kyla neaiškumai, kodėl įvykio metu susižalojo tik jis, o kartu važiavusi keleivė B. K. nesusižalojo. Nukentėjusysis ne kartą baustas už KET pažeidimus, turi administracinių nuobaudų. Nebuvo atliktas pilnas tyrimas dėl R. I. blaivumo įvykio metu. Pažymėtina, kad įvykis pradėtas tirti praėjus pusei metų po įvykio.

Nors nukentėjusysis R. I. ir kartu važiavusi liudytoja B. K. nurodė, kad ketinant sukti į kairę R. I. įjungė kairio posūkio signalą ir sustojo praleisti iš priekio (nuo Panevėžio) atvažiuojančių automobilių, šias aplinkybes paneigia teisme apklaustų duoti liudytojų A. D. , S, A. D. parodymai. Minėti liudytojai teigė, kad iš priekio nebuvo jokių automobilių, o nukentėjusiojo R. I. automobilis staiga užsuko priešais autobusą iš dešinės pusės. Tokiu būdu teismas liudytojų parodymus vertino neteisingai.

Byloje atliktas eismo įvykio tyrimas neišsamus, neteisingas. Ekspertui nebuvo pateikti visi liudytojų parodymai, autobuso parametrai, techniniai duomenys. Jo vairuojamas autobusas aukštas, vežė apie 40 keleivių, norėdamas aplenkti kliūtį ir staigiai sukant į dešinę, autobusas galėjo verstis.

Teismas priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini) " įmonės ir draudimo kompanijos „PZU Lietuva" solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo R. I. naudai. Mano, kad tai neteisinga, jo išgyvenimai turėtų būti įvertinti žymiai mažesne suma, kadangi nukentėjusysis po to eismo įvykio sportavo, dalyvavo varžybose, o teisme melavo, kad negali sportuoti. Teismas priteisė neleistinai didelę sumą 1800 Lt R. I. naudai už advokato teisinę pagalbą. Tai neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Draudiko UAB DK „PZU Lietuva" pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254 str., 6.987 str.). Draudimo sutartimis draudikas UAB DK „PZU Lietuva" prisiėmė draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini) " galimos žalos: tretiesiems asmenims padarymo riziką ir įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą draudiminiais įvykiais. Teismas solidariai priteisdamas R. I. patirtą neturtinės žalos atlyginimą, įvertintą 10 000 Lt dydžiu, ir iš draudėjo, ir iš draudiko netinkamai vertino pateiktus įrodymus, t.y. bendrąją civilinės atsakomybės draudimo sutartį, netinkamai ją aiškino, kuo buvo pažeistas LR CK 6.193 p. Teismas nepaisė civilinės atsakomybės draudimo sutartimi šalių sudaryto susitarimo, kad įvykus draudiminiam įvykiui žalą padarytą tretiesiems asmenims, neviršijančią draudimo sumos, t.y. 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įsipareigojo atlyginti draudikas UAB DK „PZU Lietuva". Tokiu būdu buvo pažeisti draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini) " interesai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva" civilinė atsakomybė neturtinės žalos R. I. padarymo atveju yra solidari. Draudėjo padarytą žalą, kuri neviršija civilinės atsakomybės draudimo sutartimi sulygtos draudimo sumos, turi atlyginti draudikas.

LR CK 6.254 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta speciali teisės norma, kuri reglamentuoja, jog draudėjas turi atlyginti tik skirtumą tarp draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio, t. y. tą žalos dalį, kurios nepadengia draudimo išmoka. Pabrėžtina, kad UAB DK „PZU Lietuva" draudiminė išmoka padengia visą nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti pakeistas, R. I. patirtą neturtinės žalos atlyginimą subsidiariai priteisiant iš draudiko UAB DK „PZU Lietuva", o draudimo atlyginimo nepakankant - iš draudėjo UAB (duomenys neskelbtini) .

Pažymi, kad autoįvykis bylos duomenimis įvyko dėl paties nukentėjusiojo R. I. kaltės. Savo neatsargiais veiksmais nukentėjusysis prisidėjo prie autoįvykio kilimo, teismas į tai turėjo atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau to nepadarė. Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini) " mano, kad teismo nuosprendžiu R. I. priteistas 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, neadekvatus nuteistojo J. J. padarytam nusikaltimui, neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų, prieštaraujantis aktualiai teismų praktikai. R. I. autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu atveju teismų praktikoje nukentėjusiems priteisiama 4000 - 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus prašo jų apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiajam priteistas 10 000 lt neturtinės žalos atlyginimas per didelis, neadekvatus J. J. padarytai veikai, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apylinkės teismas priteisdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 10 000 lt neturtinės žalos atlyginimo R. I. naudai, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o konkrečiai CK 6.254 str. 2 d., nepagrįstai nusprendė, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB DK „PZU Lietuva“ civilinė atsakomybė neturtinės žalos R. I. padarymo atveju yra solidari, o ne subsidiari.

UAB DK PZU Lietuva sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinio skundo argumentais, kad prie eismo įvykio neatsargiais veiksmais prisidėjo ir nukentėjusysis, kas turi reikšmę apsprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydį. R. I. priteistas 10000 lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas per didelis, neadekvatus J. J. padarytai veikai, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, prieštarauja teismų praktikai.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjęs atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo J. J. skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendžio dalį, dėl neturtinės žalos priteisimo R. I. solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir „PZU Lietuva“ pakeisti, 10 000 Lt neturtinę žalą R. I. priteisiant iš „PZU Lietuva“.

Motyvuojamoji dalis

J. J. apeliacinis skundas atmestinas, UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Dėl J. J. apeliacinio skundo

Kolegijos nuomone, nuteistojo kaltė, padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti: 1) pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), 2) padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir 3) priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiu autobusu vežė keleivius iš Biržų į Kauną. Kelyje Ryga-Pasvalys-Panevėžys aplenkė sunkvežimį ir grįžęs į savo eismo juostą pamatė priekyje važiuojantį nukentėjusiojo automobilį. Pavažiavus 200-300 m nukentėjusiojo automobilis neperspėdamas staigiai persirikiavo į kairę pusę ir užkirto jam kelią. Jis spaudė stabdžius, tačiau susidūrimo nebeišvengė. Ši nuteistojo versija paneigiama teismo specialisto išvada, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais.

Iš byloje esančios specialisto išvados dėl eismo įvykio matyti, kad grėsmė eismo saugumui iškilo, kai autobusas Setra S 315 vairuojamas J. J. , betarpiškai artėjo prie mažesniu greičiu priekyje važiuojančio Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini) automobilio. J. J. šioje situacijoje privalėjo laiku mažinti autobuso greitį, tokiu būdu būtų galėjęs išvengti susidūrimo su automobiliu Audi 100. Techniniu požiūriu J. J. veiksmai - artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio Audi 100 automobilio, savalaikiai nemažino greičio ir nesilaikė iki jo tokio atstumo, kad neatsitrenktų į šį automobilį – buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Iš byloje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, jog automobilio Audi 100 vairuotojo R. I. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Nukentėjusysis R. I. parodė, kad įvykio dieną vairavo savo automobilį Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini) . Kartu važiavo draugė B. K. . Ties degaline „Liktarna“ iš šalutinio kelio įsuko į pagrindinį kelią A 10. Pavažiavus apie 300 metrų įjungė kairio posūkio signalą, norėdamas įsukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką. Sustojo praleisti iš priekio važiuojančius automobilius ir tuo metu į jo automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs autobusas. Analogiškai parodė ir B. K. , kuri papildė, kad prieš posūkį į kairėje pusėje esantį keliuką, girdėjo įjungtą posūkio signalo garsą.

Šiuos paminėtų nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus laikyti neteisingais bei prieštaringais nėra jokio pagrindo, tuo tarpu nuteistojo J. J. parodymai paneigti byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo R. I. bei liudytojos B. K. parodymus pripažino teisingais, jais rėmėsi bei jų pagrindu atmetė J. J. parodymus. Nors apeliantas skunde teigia, kad jo parodymus patvirtina A. D. , E. S. , A. D. parodymai, tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tiek minėti liudytojai, tiek liudytojai V. K. , L. P. , E. D. parodė, kad jiems važiuojant J. J. vairuojamu autobusu pamatė priešais atsiradusį automobilį, į kurį atsitrenkė autobusas, kuriuo jie važiavo. Minėti liudytojai būdami keleiviais nepertraukiamai kelio nestebėjo, todėl nematė ir nežinojo, kokiu atstumu nukentėjusiojo automobilį pamatė J. J. . Be to, apelianto skunde minimos liudytojos A. D. parodymai prieštaringi. Minėta liudytoja nurodė, kad autobusas į nukentėjusiojo automobilį Audi 100 atsitrenkė tik aplenkęs krovininį automobilį, dar nespėjus pilnai grįžti į dešinę kelio puse, nors pasak paties nuteistojo, aplenkęs sunkvežimį jis grįžo į savo eismo juostą ir iki susidūrimo nuvažiavo apie 300 metrų.

Kaip matyti iš byloje esančio įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų, J. J. kelyje aplenkęs krovininį automobilį nuvažiavo apie 450 metrų, kol pamatė priekyje važiuojantį nukentėjusiojo automobilį Audi 100. Pavažiavus dar 400 metrų, įvyko eismo įvykis (1 t. b.l. 93-97). Tokiu būdu, J. J. pamatęs priekyje atsiradusią kliūtį, turėjo įvertinti padėtį, imtis didesnių atsargumo priemonių ir būti atidesnis, tuo labiau, kad priekyje važiuojančio automobilio greitis buvo mažesnis, autobusas artėjo prie priekyje važiuojančio Audi 100 automobilio ir turėjo laikytis tokio atstumo, kad bet kuriuo atveju iškilus pavojui eismo saugumui galėtų laiku sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę. Tuo tarpu pats nuteistasis nurodo, jog važiavo apie 40 m. atstumu nuo automobilio Audi kai pagal specialistų paskaičiavimus autobuso sustojimo kelias važiuojant apie 80 – 90 km/h greičiu yra apie 90 m.

Iš aptartų duomenų seka, kad tik J. J. veika – kelių eismo taisyklių pažeidimas - buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t.y. susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pagal teismo medicinos specialistų ir ekspertų išvadas, nukentėjusiojo R. I. sveikata dėl autoįvykio sutrikdyta nesunkiai (1 t., b.l. 55, 2 t. b.l. 34-35). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo J. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skunde teigia, kad tyrimas dėl eismo įvykio vyko neleistinai ilgai, pažeidžiant BPK reikalavimus, automobilis Audi 100 buvo netinkamai apžiūrėtas, be to įvykis buvo pradėtas tirti praėjus pusei metų po įvykio. Šie skundo teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas savo teise apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmus nepasinaudojo, dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo ar atskirų procesinių veiksmų skundų nei prokurorui nei ikiteisminio tyrimo teisėjui nepateikė. J. J. ir jo gynėjo prašymai, pareikši susipažinus su baudžiamąja byla baigus ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėti prokuroro nutarimu, vėliau tenkinti nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų, duodančių pagrindą kritiškai vertinti J. J. kaltinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas BPK pažeidimų taip pat nekonstatuoja. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d., pradedamas tuo atveju, jei dėl eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi R. I. sveikatos sutrikdymo mastas dėl 2008-05-17 eismo įvykio pagal 2008-06-19 nutarimą skirti ekspertizę buvo nustatytas 2008-08-26, gavus išvadą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2009-06-15 perduota į teismą.

Apeliantas skunde nurodo, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas R. I. , kuris būdamas neatidus eismo dalyvis sukėlė avarinę situaciją, jo (R. I. ) veiksmai įvykio metu bei blaivumas tiriami nebuvo, neaišku, kodėl įvykio metu susižalojo tik jis, o kartu važiavusi B. K. nesusižalojo, be to pažymi, kad nukentėjusysis ne kartą baustas už KET pažeidimus. Šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. BPK 255 str. numato nagrinėjimo teisme ribas - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje pagal BK 281 str. 1 d., buvo kaltinamas J. J. . Teismas R. I. veiksmus analizuoja tik tiek, kiek tai reikalinga įvertinti apelianto J. J. atsakomybę. Tai, kad R. I. baustas už KET pažeidimus, neatleidžia kito vairuotojo nuo atsakomybės dėl jo padarytų teisės pažeidimų. Nukentėjusiojo R. I. kraujas tikslu nustatyti etilo alkoholį ikiteisminio tyrimo metu ištirtas ( 1T. b.l. 18). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje užfiksuota, jog iš byloje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, jog automobilio Audi 100 vairuotojo R. I. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusiojo veiksmai nebuvo analizuojami. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad po susidūrimo a/m Audi buvo nublokštas į griovį, kur kairiąja automobilio dalimi kontaktavo su ten buvusiu kelio ženklu. Be to, iš užfiksuotų automobilio apgadinimų matyti, kad mažiausiai nukentėjo automobilio dešinė pusė, kur sėdėjo keleivė B. K. , todėl jai sužalojimai nekonstatuoti, skirtingai nuo nukentėjusiojo, kuris įvykio metu vairavo automobilį ir sėdėjo a/m kairėje pusėje.

Nuteistojo skundo teiginiai, kad byloje atliktas eismo įvykio tyrimas neišsamus, tyrimui nebuvo pateikti visi liudytojų parodymai, autobuso techniniai duomenys, atmestini kaip deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Apylinkės teisme apklausta specialistė L. L. parodė, kad tvirtina savo išvadą, transporto priemonių techninius duomenis kiekvienam tyrimui susiranda patys specialistai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikalinga pateikti tik bylos medžiagą. Kolegijai specialisto išvados dėl eismo įvykio pagrįstumas abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir J. J. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliantai nurodo, kad I išgyvenimai turėtų būti vertinami žymiai mažesne suma. Be to, J. J. mano, kad teismas priteisė neleistinai didelę sumą 1800 Lt R. I. naudai už advokato teisinę pagalbą ir tai neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Pagal BK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Nukentėjusysis R. I. savo prašymą pagrindė byloje esančiais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais (1t. b.l. 153-155, 2 t. b.l. 88). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas šiuo klausimu yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo turėtų teismo išlaidų nėra.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam.

Be turtinės, visais atvejai atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo R. I. atžvilgiu padaryto neatsargaus nusikaltimo jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarytos daugybinės muštinės žaizdos galvoje, rankose, krūtinėje, galvos smegenų sukrėtimas, nustatytas dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimas, pirštų sausgyslių perpjovimas. Jis buvo gydomas ligoninėje, siūtos žaizdos, vėliau operuoti dešinės rankos pirštai, ilgą laiką turėjo nešioti langetę. Akivaizdu, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo R. I. buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, taip pat gydimosi laikotarpiu buvo ženkliai sumažėjusi jo bendravimo galimybė, negalėjo laisvai rinktis savo buvimo vietos, sportuoti, buvo priverstas pakeisti įprastą gyvenimo ritmą ir būdą. Atsižvelgiant į visą tai, neturtinės žalos dydį nukentėjusysis įvertino 50 000 Lt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, rėmėsi nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, ir konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, priimdamas sprendimą teismas išvardino argumentus ir motyvus, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas mažesnis nei reikalavo nukentėjusysis ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuosprendžiu priteistoji piniginė neturtinės žalos kompensacija šiuo atveju yra aiškiai per didelė. Priteista neturtinė žala pinigine išraiška yra teisinga ir šios sumos mažinti nėra jokio pagrindo.

Tačiau teismas neteisingai priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ solidariai 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. I. naudai.

Nuteistasis J. J. eismo įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju ir vairavo bendrovei priklausančią transporto priemonę. Įvykio metu tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB DK „PZU Lietuva" buvo sudaryta ir galiojo Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis (draudimo liudijimas BCA Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurioje nurodyta jog UAB „(duomenys neskelbtini) " civilinė atsakomybė, atsirandanti neturtinės žalos padarymo atveju, yra apdrausta 200 000 Lt dydžio suma. Tokiu būdu, draudimo sutarties pagrindu UAB DK „PZU Lietuva" prisiėmė draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini) " galimos žalos tretiesiems asmenims padarymo riziką ir įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą draudiminiais įvykiais. Teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą R. I. solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini) “ interesus, netinkamai vertino bendrąją civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nepaisė civilinės atsakomybės draudimo sutartimi šalių sudaryto susitarimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p..

n u taria:

Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. I. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.